„Čia pastaruoju metu vis vyksta įvairių incidentų, kai dronai nukrypsta nuo savo trajektorijos ir jie nukrenta (...) Suomijoje, buvo Latvijoje tokių atvejų, buvo Lietuvoje. Tai reikia turėti mintyje, kad visi kare naudoja tam tikras ryšio priemones, kurios nukreipia dronus nuo trajektorijos ir tada gali įvairių įvairių veiksmų atsitikti“, – Žinių radijui antradienį sakė A.Skaisgirytė.
„Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks savo oro erdvės trečiųjų šalių dronams skristi. Tą reikia labai gerai turėti mintyje. Kartais, kai vyksta jammingas (trikdymas – BNS), yra ir incidentų galimybė. Tiesiog reikia būti budriems“, – teigė ji.
A.Skaisgirytė pabrėžė, kad kalba ne tik apie Ukrainos dronus.
„Įvairių trečiųjų šalių, nebūtinai Ukrainos, tai gali būti ir kitos šalys, trečiosios šalys, ne sąjungininkės“, – sakė patarėja.
Kaip rašė BNS, pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių pasienyje fiksuota virtinė oro erdvės pažeidimų. Nuo sausio Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos eksporto objektus Baltijos jūros pakrantėje, o keli dronai atsidūrė Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos teritorijose, įtariama, dėl Rusijos trikdžių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha praėjusią savaitę sakė, kad šalis svarsto galimybę siųsti ukrainiečių ekspertus į regioną.
Latvijos atstovai savo ruožtu užsiminė, kad ukrainiečiai galėtų pakeisti dronų skrydžio trajektoriją arba aktyvuotų savaiminį susinaikinimą, kai įskrenda į Baltijos šalis.
Pirmadienį, po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylo Budanovu, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad Lietuva kvies Ukrainos specialistus, kad jie pakonsultuotų, kaip kovoti su įskrendančiais dronais.
„Bendradarbiavimas dėl dronų būtų labai svarbus ir apie tai ir ministras Kaunas, ir dar ankstesni gynybos ministrai kalbėdavosi su savo Ukrainos partneriais. Berods, nuo praeitų metų tie pokalbiai jau vyksta“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Pasak A.Skaisgirytės, bendradarbiavimą ketinama vystyti ir gaminant ukrainietiškus dronus Lietuvoje.
„Toks mūsų tikslas yra. Vienas dalykas yra dronų pirkimas, tiesiog pirkimas, o kitas dalykas – jeigu technologijos perkeliamos yra į Lietuvą ir Lietuvoje gaminama. Tai šitas antrasis variantas, mūsų nuomone, yra daug parankesnis Lietuvos gynybos pramonei. (...) Mes tada galime ir sau pasigaminti tiek, kiek mums reikia, ir Ukrainai prigaminti, ir dar galbūt kitiems sąjungininkams“, – teigė ji.
BNS vasarį skelbė, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siekia į Lietuvą pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų.
Anot ministro, ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi.
