„Tą iniciatyvą dar reikėtų labai aiškiai aptarti ir apibrėžti, apie ką mes kalbame, dėl kokių priežasčių kalbame“, – antradienį Žinių radijui sakė Frederikas Jansonas.
„Tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis nuo šiuo metu vykstančių tyrimų, bet jeigu yra bendras sutarimas, kad nusikaltimas ir bausmė yra pernelyg vienas nuo kito atitolę ir bausmės yra pernelyg didelės už tuos nusikaltimus, turbūt galima apie tai kalbėti, bet ne taip ištraukus iš kepurės ir staiga“, – pridūrė jis.
Socialdemokratė Jūratė Zailskienė ir kiti parlamentarai neseniai pasiūlė „čekiukų“ bylose diferencijuoti atsakomybę, atsižvelgiant į padarytą žalą, ir siauriau taikyti draudimą eiti pareigas priėmus apkaltinamuosius teismų nuosprendžius.
Premjeras Gintautas Paluckas šį siūlymą palaiko, tuo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė praėjusią savaitę Žinių radijui teigė, jog iniciatyva yra skubota ir neišdiskutuota.
Vadinamosiose čekiukų bylose yra nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Teismai kaltais dėl to jau yra pripažinę buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską. Įtarimų yra sulaukę Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Povilas Isoda bei Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.
