Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 14d. 13:26 , Atnaujinta: 2021 gegužės 14d. 15:29

G.Nausėda turės apsispręsti dėl neįtikusio kandidato: nekomentuoja, kaip elgsis, bet norėtų rinktis iš kelių

Gitanas Nausėda lankėsi vakcinavimo centre
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda lankėsi vakcinavimo centre
Prezidentūra nekomentuoja, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda pritars darbo grupės atrinktai teisėjo Virgilijaus Valančiaus kandidatūrai į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą. Darbo grupės nuomonė, pasak prezidentūros, yra rekomendacinio pobūdžio ir G.Nausėdos esą niekaip nesaisto.

„Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – atsakyme BNS nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tai, kad darbo grupės sprendimas tėra pasiūlymas patvirtina ir atrankos tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad „darbo grupės geriausiai įvertintas pretendentas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus yra rekomendacija Vyriausybei“.

teismai.lt nuotr./Virgilijus Valančius
teismai.lt nuotr./Virgilijus Valančius

Teisingumo ministrės patarėja Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė BNS informavo, kad V.Valančiaus, kaip geriausiai įvertinto pretendento, kandidatūros siūlymą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau antradienį pateikė Vyriausybei, kartu pateiktas ir darbo grupės protokolas bei pretendentų eiliškumo sąrašas su reitingu.

V.Valančiaus kandidatūrai dar turės pritarti Vyriausybė ir prezidentas G.Nausėda, dėl paskyrimo balsuos ir Seimas.

Jei visos šios procedūros bus įvykdytos, V.Valančiaus tinkamumą vertins ir specialus komitetas Liuksemburge.

Prieš bemaž dvejus metus V.Valančius jau buvo sulaukęs tuometinės premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės palaikymo, tačiau jo kandidatūrai prezidentas nepritarė.

Prezidentūra norėtų kelių kandidatų

G.Nausėda tuomet BNS sakė, kad V.Valančiaus kandidatūra nebuvo su juo derinta ir teigė, kad kiti atrankoje dalyvavę pretendentai jam pasirodė priimtinesni.

„Sakykime taip: ir nuosekli veikla, ir jokių neformalių informacijų nebuvimas leido lengviau apsispręsti ties kitais kandidatais“, – tąkart sakė prezidentas, BNS paklausus, kokie kriterijai lėmė jo sprendimą dėl V.Valančiaus.

Ir nuosekli veikla, ir jokių neformalių informacijų nebuvimas leido lengviau apsispręsti ties kitais kandidatais.

Anot R.Jasiulionio, Prezidentūros kanceliarija laikosi nuomonės, kurią buvo išsakiusi ir Teisingumo ministerijai – darbo grupė turėtų atrinkti ne vieną, bet visas tinkamiausias kandidatūras, iš kurių prezidentas ir kitos institucijos turėtų galimybę rinktis.

„Tokia praktika yra susiklosčiusi atrenkant ir skiriant teisėjus į Lietuvos teismus. Priešinga praktika būtų ydinga, ribotų įstatymuose nustatytą Prezidento ir kitų valdžios institucijų diskrecijos teisę skirti į pareigas teisėjus ir kitus pareigūnus“, – tvirtino prezidento G.Nausėdos patarėjas.

Pasak jo, poziciją, kad darbo grupė turi pateikti kelias kandidatūras, prezidentas yra išsakęs ir premjerei Ingridai Šimonytei.

G.Nausėdos patarėjas taip pat pabrėžė, kad, pagal įstatymus, sprendimą dėl į ES Bendrąjį Teismą deleguojamo asmens priima Vyriausybė, prezidentas ir Seimas, o ne atranką vykdanti darbo grupė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ridas Jasiulionis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ridas Jasiulionis

„Taigi, į šį postą pretenduojantysis turi turėti aukštą profesinę kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją bei visų trijų institucijų politinį palaikymą“, – teigė R.Jasiulionis.

Sprendimo nekomentuoja

Jo teigimu, prezidentas nėra bendravęs su atrankoje dalyvavusiais asmenimis, apie jų kandidatavimą, gebėjimus ar norą užimti ES Bendrojo Teismo teisėjo pareigas.

Norą galėti pasirinkti iš kelių kandidatų prezidentūra buvo išsakiusi ir praėjusios kadencijos teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui.

Atrankos tvarkos nepakeitus prezidento atstovai atranką vykdžiusioje darbo grupėje nebedalyvavo.

15min pasiteiravo prezidentūros, ar G.Nausėda kokiai nors kandidatūrai pritars tik tada, kai darbo grupė atrinks ne vieną, bet visas tinkamiausias šiai pozicijai kandidatūras, ką prezidentas mano apie jau atrinktą teisėją V.Valančių, ar šįkart jis pritars šiai kandidatūrai, nuo ko tai priklausys.

Tačiau R.Jasiulionis tai komentuoti atsisakė ir pažymėjo neturintis ką pridurti prie jau pateikto atsakymo.

Vertindamas viešą informaciją apie teisėjo atranką į ES Bendrąjį Teismą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras darė prielaidą, kad ji buvo rimta, o atrankos komisija, įvertino, kuris kandidatas galėtų įtikti ir Liuksemburgui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasys Šedbaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasys Šedbaras

„Pagal Lisabonos sutartį, kandidatą atrenka ne tik nacionalinės valstybės. Pats Teisingumo Teismas turi komitetą ir jis labai atidžiai žiūri, ar kandidatai yra tos srities, kurioje Teisingumo teismas dirba, specialistai. <...> Matyt, atrankos komisija įvertino, ar iš tų kandidatų yra tokių, kurie galėtų praeiti prognozuojamą Liuksemburgo atrankos komitetą“, – svarstė S.Šedbaras.

Sprendimus ragina pagrįsti

Savo sprendimą dėl V.Valančiaus kandidatūros prezidentas, politiko įsitikinimu, turėtų argumentuoti.

„Aš suprantu, kad valstybės vadovas atmesti kandidatūrą gali be jokių argumentų, bet, man atrodo, atsakingo valdymo principas, principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstituciniai principai, galioja visiems. Jeigu sakoma, kad kažkas ne taip, manau, turi būti argumentuojama“, – vertino jis.

Argumentuoti sprendimus – gerai, sutiko S.Šedbaro pavaduotoja komitete, „valstietė“ Agnė Širinskienė. Bet dėl to, pasak jos, palikta apsispręsti pačiam prezidentui.

Tai – prezidento diskrecija. Jo reikėtų klausti, ar jis mato galimybes rengti dar vieną konkursą ir tikėtis, kad bus kitas laimėtojas.

„Tai – prezidento diskrecija. Jo reikėtų klausti, ar jis mato galimybes rengti dar vieną konkursą ir tikėtis, kad bus kitas laimėtojas, o galbūt matysim, kad antras kartas nemeluos“, – teigė politikė.

Ji pasakojo, kad kandidatų į ES Bendrąjį Teismą paieškos nėra lengvos, nes čia dirbsiančiam teisėjui keliami aukšti reikalavimai.

V.Valančių A.Širinskienė teigė vertinanti kaip labai aukštos kvalifikacijos teisininką.

„Manęs nestebina, kad buvęs mano kolega Mykolo Romerio universitete V.Valančius jau kelintą kartą laimi konkursą, nes tai tikrai labai aukštos kvalifikacijos teisininkas. Bet turime suprasti, kad diskrecija teikti kandidatą, kurį jis mato esant tinkamu, pagal kažkokias savybes, yra prezidento“, – pažymėjo politikė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

„Aišku, norisi, kad vakuojančios vietos teismuose užsipildytų kiek įmanoma greičiau, bet <...> kiekviena valdžia turi padaryti savo darbą remdamasi savo nuožiūra, kur įstatymas leidžia tą daryti“, – pridūrė ji.

Dalies detalių ministerija neatskleidžia

Nors viešai ministerija pateikia tik kandidatų eiliškumą, tačiau Vyriausybei pateiktas pilnas sąrašas su kiekvienam pretendentui skirtais balais. Tiesa, šis klausimas ministrų kabinete bus sprendžiamas kaip riboto naudojimo, tad ši sąrašo dalis ir toliau liks nevieša.

Nevieša liks ir protokolo dalis, kurioje nurodoma ar vertinant kandidatus buvo pareikšta nušalinimų arba, ar nors vienas narys nuo kandidatų vertinimo nusišalino pats.

Anot R.Laurinavičiūtės-Vaisbrodės, „ši informacija yra susijusi su konkrečių pretendentų vertinimu“ ir yra perduota ministrų kabinetui kartu su darbo grupės protokolu, todėl negali būti viešinama.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrai Vyriausybėje
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrai Vyriausybėje

Klausimus dėl nušalinimo BNS uždavė, nes pagal šiemet pavasarį patvirtintą naująją atrankos tvarką, darbo grupėje dalyvauja ir universitetų atstovai – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius Saulius Katuoka bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovas Jonas Prapiestis.

Tuo tarpu atrankoje dalyvavo VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis ir MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė. T.Davulis šioje atrankoje buvo įvertintas kaip antras geriausias kandidatas, L.Jakulevičienei skirta ketvirtoji vieta.

Kiek anksčiau E. Dobrovolska teigė, kad atrankos tvarkoje yra numatyta galimybė tiek komisijos nariams nusišalinti patiems, tiek kandidatams pareikšti jiems nušalinimus, tačiau tai galutiniam įvertinimui nedaro įtakos.

Užtikrinama, kad maksimalų balų skaičių gali gauti kiekvienas kandidatas.

„Pažymėtina, kad siekiant lygiateisiškumo, numatyta, kad nusišalinus vienam ar keliems komisijos nariams, kandidato balai yra prilyginami apskaičiuojant komisijos narių skaičių, t.y. užtikrinama, kad maksimalų balų skaičių gali gauti kiekvienas kandidatas, nepaisant kiek komisijos narių nusišalina nuo jo vertinimo“, – BNS perduotame komentare sakė ji.

E.Dobrovolska taip pat sakė neturėjusi pokalbių apie kandidatus su prezidentu ar jo kanceliarija, premjere ar kitais Vyriausybės atstovais.

Jau penktoji atranka

Pirmadienį įvykusi atranka buvo jau penktoji, kuria bandoma nusiųsti Lietuvos deleguojamą teisėją į ES Bendrąjį Teismą.

Teisingumo ministre tapusi E.Dobrovolska kovo mėnesį pakeitė atrankos tvarką – joje nustatyta, kad kandidatų sąrašas ir jų gyvenimo aprašymai yra skelbiami viešai, įtvirtintas privalomas B1 prancūzų kalbos mokėjimo lygis, patvirtinta nauja komisijos sudėtis.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V.Valančius.

Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

curia.europa.eu nuotr./Europos Sąjungos Bendrasis Teismas
curia.europa.eu nuotr./Europos Sąjungos Bendrasis Teismas

2019 metų sausį tuometinis Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V.Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G.Nausėda.

Pernai rudenį atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas, kuris pačią atranką vadino „ir mažai skaidria, ir neefektyvia, ir nepateisinamai ilgai užsitęsusia“ bei sakė nemanantis, kad E.Pašilis atitinka joje keliamus reikalavimus.

Pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Lietuvos pasiūlytas kandidatas, preliminariai, pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min