„Yra parengtas Teisingumo ministerijos projektas. Pati iniciatyva bando Seimą pasiekti įvairiose kadencijose gal kokį dešimtį metų, gal ir daugiau, bet prezidentė labai aiškiai jau ir anksčiau yra išsakiusi poziciją, kad prioritetas šitoje vietoje turi būti užtikrintas sistemos saugumas ir patikimumas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.
Šalies padėtis, siekiant užtikrinti internetinio balsavimo saugumą, anot jo, šiandien tikrai nėra palanki.
„Mes turime geopolitinę situaciją, mes turime augančias kibernetines atakas, [...] lyginant su praėjusiais metais 10 proc. daugėjo [kibernetinių atakų]. Dabar užfiksuotų yra virš 54 tūkst. kibernetinių atakų. Tai yra dideli iššūkiai, kur klausimas, ar projekto rengėjai tai įvertina, ar pilnai buvo konsultuotasi su tomis tarnybomis, kurios užtikrintų [saugumą], – dėstė prezidentės patarėjas, pridurdamas, kad internetinio balsavimo įvedimas taip pat ir brangus. – Jeigu mes norime turėti saugią ir patikimą sistemą, neužtenka skirti lėšų tik sistemos sukūrimui.“
„Konstitucijoje yra įrašyta, kad balsavimas vyksta slaptai. Klausimas, ar elektroninio balsavimo sistema leistų užtikrinti balsavimo slaptumą, kada jis tampa tarsi nekontroliuojamas. Iššūkių spręstinų yra“, – pridūrė M.Lingė.
Norint suteikti galimybę Lietuvos piliečiams balsuoti internetu, prezidentės patarėjo teigimu, procesą reikėtų paaiškinti visuomenei, garantuoti saugumą ir patikimumą: „Ir be abejonės negali būti pradėta nuo kokio didelio masto rinkimų – Seimo, visuotinų Prezidento. Tai turi būti išbandoma atskirose apklausose, kaip yra ketinama, ar lokaliuose rinkimuose [...]“.
Idėją balsavimą internetu išbandyti renkant seniūnaičius arba apklausiant gyventojus anksčiau pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis. Jam atitarė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentūra panašios pozicijos internetinio balsavimo klausimu laikėsi ir anksčiau.
„Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – 2017-ųjų balandį BNS komentavo D.Grybauskaitė.
Tąkart, remdamasi tarptautinių ekspertų vertinimu, ji taip pat pabrėžė, kad Estijoje elektroninė sistema nėra patikima. Estija yra vienintelė šalis pasaulyje internetinį balsavimą savo šalyje organizuojanti be jokių išimčių.
Praeitą savaitę internetinio balsavimo saugumu suabejojo ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, akcentavęs tradicinio balsavimo svarbą, ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir E.Misiūną „dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių“.
Pavasarį Seimas svarstys Teisingumo ministerijos rengtą balsavimo internetu įstatymo projektą. Juo siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, balsavimo internetu informacinės sistemos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus.
Vasario 12-osios Vyriausybės posėdžio metu S.Skvernelis balsavimo internetu įstatymą priskyrė prie prioritetinių.
Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įteisinimas turėjo būti atliktas iki 2017 metų pabaigos.
Balsavimo internetu informacinę sistemą planuojama sukurti iki 2019 metų 2-ojo ketvirčio, parengti ir priimti visus rinkimų įstatymų pakeitimo projektus – iki 2019 metų 4-ojo ketvirčio.
