Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 2d. 12:07

Prie kompiuterių drybsantys ir darbo rinkai apatiški jaunuoliai: kaip pažadinti juos iš letargo?

Demotyvacija
123rf.com / Demotyvacija

Savęs nerandantys. Tiesa, kartais ne visai ir norintys ieškoti. Atrodo, per dienas be tikslo besibastantys ar lindintys kompiuteryje. Praradę savirealizacijos norą, regis, paskendę giliame letarge. Taip dalį šių dienų jaunimo apibūdina visuomenė. Darbdaviai baksnoja į motyvacijos trūkumą, o tėvai ieško atsakymo – kaip gi „pažadinti“ atžalas? Ar tas atsakymas yra? O gal verta pradėti nuo priežasčių, kodėl jaunimas toks, ir ar iš tiesų toks?

Užstrigę vaikystėje ar nesuprasti?

Pasimetimas, savęs neatradimas ir motyvacijos stoka, anot Lietuvos darbo biržos socialinio psichologo-lektoriaus Edvardo Šidlausko, pirmiausiai yra būdinga etapui, kai jaunuolis bręsta, žengia į suaugusiųjų pasaulį. „Manau, kad visai natūralu, jog tuo metu dažnai keičiami darbai, tarsi „pasimatuojamos“ įvairios profesijos, išmėginami skirtingi karjeros keliai. Žinoma, tam palankus ir tas patogus gyvenimas, kai sąskaitas vis dar apmoka tėvai ir nereikia per daug dėl nieko rūpintis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Natūralu, jog tuo metu dažnai keičiami darbai, tarsi „pasimatuojamos“ įvairios profesijos, išmėginami skirtingi karjeros keliai.

Žmogaus raidą E.Šidlauskas apibūdino vienu sakiniu: atrandamos savos galimybes, tada kas nors pasirenkama, imama to laikytis, įsipareigojama, žmogus tampa sąmoningas ir atsakingas. Pasak psichologo, kai šis virsmas neįvyksta, turime rezultatą – savęs niekaip neatrandantį žmogų.

„Nemotyvuotą jauną žmogų interpretuočiau kaip individą, neretai užstrigusį vaiko – tėvų santykyje, kuris ir toliau laukia išlaikymo, globos, besąlyginio davimo ar paramos. Šis santykis projektuojamas ir į institucijas, į valstybę ar tiesiog pasaulį. Tėvų, specialistų, o sykiu ir pačios visuomenės tikslas būtų padėti asmeniui pereiti iš vaiko ego būsenos į suaugusiojo poziciją, kurioje jis pats imasi atsakomybės už save ir kreipiasi į kitus ne kaip auka, mažas vaikas ar prašytojas, bet kaip lygiavertis dialogo partneris, adekvačiai suvokiantis savo galimybes, ribotumus, teises ir pareigas“, – mintis dėstė lektorius.

Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos narys, konsultantas Mantas Tvarijonavičius įžvelgė ir kitą šios situacijos aspektą – apie Y kartą Lietuvoje garsiai kalbama pastaruosius 5 metus.

Dažnai Y karta vyresniųjų apibūdinama iš negatyvios pusės – nemotyvuoti, nepastovūs, nebendraujantys. Tai – stigmatizuoja.

Kai kuriuose sluoksniuose, pasak pašnekovo, kalbėti apie tai tapo bene mados reikalu: „Dažnai Y karta vyresniųjų apibūdinama iš negatyvios pusės – nemotyvuoti, nepastovūs, nebendraujantys. Tai – stigmatizuoja. Y kartos atstovų yra visokių – yra motyvuotų, lojalių, puikiai bendraujančių. Tai tas pats, kas sakyti: „Lietuvoje visuomet lyja“. Netiesa. Yra visokių dienų – ir sninga, ir saulė šviečia.“

Konsultanto nuomone, kartais ir visuomenė pristinga jėgų suprasti jaunąją kartą. „Y karta iššūkiu tampa tiems, kurie nesistengia jos suprasti ir prisitaikyti. Jei bandysime pakeisti Y kartą – nieko nebus. Jie jau tokie, kokie yra. Jie augo kitokioje aplinkoje, nežiūrėjo „12 kėdžių“ prieš kiekvienus Naujuosius ir nežino, kas yra teta Beta. Bet jie yra žingeidūs, smalsūs, ambicingi. Jie žino Steve’o Jobs’o biografiją ir naujausias mobiliąsias programėles, o „Facebook'e“ jaučiasi kaip namuose“, – ragino ieškoti ir gerųjų savybių M.Tvarijonavičius.

Sutramdome vaikystėje

Remdamasis savo darbo praktika E.Šidlauskas pastebėjo, kad apie trečdalis jaunimo yra gana stipriai psichologiškai traumuoti namie, mokykloje ar pirmame darbe. „Tas negatyvios patirties voratinklis tarsi suparalyžiuoja dvasiškai, atima jėgas ir jaunas žmogus nebeturi energijos ko nors siekti, tad plaukia pasroviui. Čia nesuveiks masinimas gražiomis perspektyvomis, gąsdinimai ar kokie nors racionalūs argumentai. Pirmas žingsnis – psichologinė reabilitacija, pažeistos savivertės ar rimtesnių traumų gydymas psichoterapijos procese“, – savo įžvalgas dėstė socialinis psichologas.

Iš prigimties aktyvus ir smalsus vaikas yra nuolat tramdomas ir visaip kaip drausminamas, skatinamas būti patogiu daiktu.

„Apatiškas jaunimas, – tęsė lektorius, – neretai yra nesėkmingos socializacijos pasekmė. Kitaip tariant, iš prigimties aktyvus ir smalsus vaikas yra nuolat tramdomas ir visaip kaip drausminamas, skatinamas būti patogiu daiktu. Sėdėk ramiai, tėveliai viskuo pasirūpins. Išsivadavimas iš tokio letargo galėtų būti kažkokia savarankiška, jaunam žmogui imponuojanti veikla, kur jis pats bus už ką nors atsakingas ir galės džiaugtis tiek pačia veikla, tiek jos rezultatais. Tai gali būti savanorystė, koks nors individualus ar socialinis projektas.“

Be to, E.Šidlauskas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, kad dėl įsigalėjusio klaidingai suprantamo humanizmo daugelis nustojo skatinti jaunimą daryti tai, ko jie nenori. Iš esmės – tiesiog nustojo grūdinti jų valią, ugdyti ištvermę ir atsakomybę.

123rf.com/Demotyvacija
123rf.com/Demotyvacija

Įsiklausyti ir kalbėti

Kalbėdamas apie problemos sprendimo būdus, M. Tvarijonavičius pirmiausia atkreipė dėmesį į supratingumą. „Norite suprasti kitą žmogų? Klausykite, ką jis kalba, ir mažiau kalbėkite patys. Taip paprasta, bet ir labai sudėtinga, nes daugumos mūsų požiūris – „aš esu teisus“. Daugiau laiko praleiskite su jaunimu, pasistenkite perimti jų pasaulėžiūrą, suprasti, kuo jie gyvena, kas jiems rūpi. Nustebsite radę daugiau nei atrodė iš pirmo žvilgsnio“, – ragino PVPA valdybos narys.

Pašnekovas tikino, kad jam teko sutikti visų kartų – tiek Z, tiek Y, tiek X – demotyvuotų atstovų. „Demotyvacija yra situacinė, ji praeina, kai žmogus randa motyvą, kurį nori realizuoti. Kaip motyvuoti jaunuolį, kuris dienas leidžia prie kompiuterio? Gal pasiūlyti tapti programuotoju? IT sistemų architektu? Žaidimų kūrėju? Žaidimų testuotoju? Tik ar esame pasirengę patys šias šiandien taip aktualias profesijas priimti kaip rimtus darbus? Ar vis dar norime iš savo atžalų išauginti tik teisininkus ir vadybininkus? – retoriškai klausė M.Tvarijonavičius.

Kaip motyvuoti jaunuolį, kuris dienas leidžia prie kompiuterio? Gal pasiūlyti tapti programuotoju? IT sistemų architektu? Žaidimų kūrėju?

Konsultanto įsitikinimu, pagrindinis būdas spręsti jaunuolių demotyvacijos problemą – atvirai kalbėtis. „Ir ne tada, kai jaunuolis „užlūžta“, kai akivaizdžiai kažkas negerai. Jei anksčiau su vaiku nesate kalbėję kaip lygus su lygiu, kaip su asmenybe, per vieną pokalbį nieko nepakeisite“, – atkreipė dėmesį jis.

Kitas itin veiksmingas būdas jaunuoliams, kurie dar ieško savojo „aš“, yra pavyzdžiai, vadinamos „sėkmės istorijos“. „Kodėl jaunimas nori dirbti „Apple“, „Google“, „Tesla“ ar „Facebook“? Nes už šių pavadinimų stovi žmonės – Steve’as Jobsas ar Elonas Muskas – į kuriuos jiems norisi lygiuotis. Problema ta, kad visi nebus jobsais ir muskais. Padėkite jauniems žmonėms, kurie jums rūpi, atrasti įkvepiančių pavyzdžių šalia, artimoje aplinkoje, galbūt rasti labiau patyrusį mentorių, kuris norėtų dalintis savo patirtimi?“ – patarė M.Tvarijonavičius.

Galiausiai, pasak pašnekovo, norint padidinti motyvaciją itin svarbus ir grįžtamasis ryšys, pagyrimas ar konstruktyvi kritika. „Jaunimas daug noriau priima (ir teikia) grįžtamąjį ryšį, tad negailėkite laiko pasidalinti savo nuomone, ką jie padarė gerai, o ką galima būtų daryti geriau. Diskutuokite kaip lygūs su lygiais ir galbūt rasite, ką ir jūs, vyresnieji, galite iš jaunuolių pasimokyti“, – neabejojo pašnekovas.

Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min