Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2021 11 07, 15:30 Atnaujinta 2021 11 07, 15:40

Prie Vyriausybės – protestas dėl migracijos politikos: tai demokratijos egzaminas

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.
Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Protestuotojai atsinešė ir įvairių plakatų: „Prieš neapykantą, už migrantus“, „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“, „Visi žmonės legalūs“, „Statykit tiltus, ne sienas“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“ ir t.t.

Prisistatyti nenorėjęs vidutinio amžiaus vyras į protestą atėjo su ant koto užmautu folijos, skirtos apsikloti, gabalu ir teigė, kad nėra patenkintas tuo, kad migrantai yra apgręžiami bei priversti šalti miškuose.

„Atėjau priminti Vyriausybei, kad dėl jų sprendimų tikrai yra žmonių vat šituo oru kažkur miške, prie sienos, miegančių su tokiais ir panašiais apklotais. Noriu priminti Agnei, kad dėl jos sprendimų dabar yra taip, ji galėtų ateiti – aš jai padovanočiau foliją“, – BNS teigė protesto dalyvis.

„Apgręžimo politika netenkina, ji yra nelegali pagal tarptautinę teisę. Manau, kad neteisėta migracija turi būti sprendžiama geopolitiniame lygmenyje, o ne stumdant sušalusius žmones“, – pridūrė jis.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“

Jis taip pat rankose laikė plakatą su užrašu „Agne, o tu ar gerai miegi?“, taip norėdamas atkreipti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės dėmesį.

„Norime parodyti solidarumą“

Kita protesto dalyvė, rankose laikiusi plakatą su užrašu „Prieglobsčio prašytojai nėra nusikaltėliai“, BNS teigė norinti parodyti solidarumą su migrantais.

Anot jaunos moters, jeigu jau vykdoma apgręžimo politika, tai turi būti daroma humaniškai.

„Jeigu jau priimtas sprendimas, kad mes tikrai jau nebegalime priimti visų prieglobsčio prašytojų ir apgręžimas yra privalomas, tai bent jau turėtų daroma humaniškai – neturėtų būti apgręžiami vaikai, moterys, taip pat vyrai, kiti geros sveikatos žmonės, jeigu yra apgręžiami, jiems turėtų būti duodami kažkokie paketai: maisto, šiltų drabužių“, – kalbėjo prisistatyti nesutikusi protestuotoja.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“

50-ties metų mokytojas Algis Davidavičius į protestą atėjo su sūnumi, vilnietis sakė, kad Lietuva galėtų būti svetingesnė.

„Aš norėčiau tikėti, kaip mokytojas ir kaip pilietis, kad Lietuva gali būti svetingesnė žmonėms, kurie bėga nuo karo, vargo. Aš atėjau paremti visų, kurie ieško prieglobsčio Lietuvoje, kad jie čia jaustųsi saugūs“, – BNS teigė protesto dalyvis.

Parengta peticija

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė, viena protesto organizatorių Emilija Švobaitė BNS teigė, kad nevyriausybininkai jau anksčiau parengę peticiją su aštuoniais reikalavimais.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“

Tačiau į juos neatsižvelgiama, todėl buvo surengtas protestas.

„Šitas protestas yra tęstinis veiksmas. Prieš kurį laiką mes buvome parengę peticiją, kurioje išvardinti aštuoni reikalavimai keisti šiuo metu Lietuvos vykdomą migracijos politiką, peticiją pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos ir daugiau nei 1 tūkst. aktyvių piliečių“, – teigė ji.

„Tai kol kas, kadangi nebuvo atsižvelgta nė į vieną mūsų reikalavimą, mes nematome kitos išeities kaip tik atkreipti į juos dėmesį protestu“, – pridūrė viena protesto organizatorių.

Jos teigimu, reikalavimai susiję ir su apgręžimo politika, ir su teisine sistema.

„Mes skatiname Lietuvą tarptautinių teisės aktų, taip pat skatiname, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami kompetentingai, nes šiandien jie yra mechaniškai kepami ir absoliuti dauguma jų yra neigiami. Sieksime, kad jie būtų nagrinėjami individualiai ir su didele kompetencija“, – sakė E.Švobaitė.

Anot protesto organizatorės, norima ir to, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų laisvai veikti, kadangi ne visos šiuo metu įgalintos padėti migrantams.

„Demokratijos egzaminas“

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė mananti, kad neteisėta migracija yra savotiškas demokratijos iššūkis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė

„Manau, kad Lietuvos valstybė galbūt nevisiškai tinkamai elgiasi su migrantais, tai neatitinka nei tarptautinių žmogaus teisių normų, nei elementaraus žmogiškumo, todėl atėjau pasakyti, palaikyti, kad Lietuva neturėtų atstūminėti žmonių, ypač tų, kurie yra pažeidžiamose situacijose“, – BNS sakė žmogaus teisių aktyvistė.

Anot jos, Lietuva taip pat turėtų spręsti ir jau sulaikytų daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų klausimą.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Akcija „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“

„Lietuva turėtų taip pat spręsti žmonių sulaikymo klausimą, nes šiuo metu yra sulaikyti žmonės de facto, tačiau jie nėra padarę kažkokių nusikaltimų. Čia patys minimaliausi dalykai, ką valstybė galėtų padaryti. Atėjau to pasakyti ir noriu pasakyti dar, kad valstybė nėra tik sienos, valstybė yra vertybės, vertybių sistema“, – sakė J.Juškaitė.

Taikydami vertybes vieniems, mes tas vertybes anksčiau ar vėliau integruosime ir į savo gyvenimą. Norisi, kad mes išlaikytume demokratijos egzaminą ir oriai elgtumėmės tiek su savais, tiek su kitais žmonėmis“, – pridūrė ji.

Tikisi, kad Vyriausybė išgirs

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė BNS teigė besitikinti, kad Vyriausybė atsižvelgs į parengtoje peticijoje išdėstytus reikalavimus.

„Labai tikimės, kad ji tą darys, nes tą įpareigoja daryti ir tarptautiniai reikalavimai“, – sakė viena protesto organizatorių.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Ieva Budraitė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Ieva Budraitė

Jos teigimu, Lietuva nėra pasiruošusi suvaldyti išaugusios neteisėtos migracijos.

„Mūsų valstybė nėra pasiruošusi tinkamai suvaldyti esamos situacijos ir tai yra didelė yda (...) Kaip liudija vakarykštis įvykis, kai prie Baltarusijos sienos buvo atstumta šeima su mažais vaikais, įkalinta miške, manau, tai puikiai iliustruoja, kad apgręžimo politika neveikia efektyviai ir tokių atvejų gali būti daugiau“, – kalbėjo I.Budraitė.

Vidaus reikalų ministrė: neteisėtai migracijai Lietuvos siena yra uždaryta

Šeštadienį savo poziciją dėl Vilniuje vykstančio protesto pareiškė ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Suprantame šiandien akcijoje Vilniuje reiškiamą susirūpinimą padėtimi Baltarusijos pasienyje. Padėtis čia išlieka labai sudėtinga. Lietuva stengiasi padėti kuo galėdama Baltarusijos režimo suklaidintiems žmonėms“, – rašoma ministrės pareiškime.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

Anot A.Bilotaitės, apgręžiamiems migrantams suteikiama būtinoji pagalba – Lietuvos pasieniečiai duoda jiems maisto, vandens, drabužių, miegmaišių, esant reikalui suteikiama medicininė pagalba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ruošia humanitarinės pagalbos paketus.

„Tačiau negalime leisti, kad migrantai būtų naudojami kaip ginklas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, kad organizuoti migrantų srautai pažeistų mūsų pačių nacionalinį saugumą.

Todėl Lietuva toliau ginsis nuo Baltarusijos režimo organizuotų atakų nelegalios migracijos srautais.

Neteisėtai migracijai Lietuvos siena yra uždaryta. Yra teisėti būdai pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Neleistinose vietose sieną kertantys migrantai bus apgręžiami, išskyrus Operacijų vadovės sprendime numatytus humanitarinius atvejus“, – rašoma pareiškime.

Anot ministrės, dėl humanitarinių priežasčių per kelis mėnesius į Lietuvą įleisti 156 migrantai.

„Humanitarinių priežasčių gali būti įvairių, tačiau viena svarbiausių – žmogaus sveikatos būklė, reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. VSAT pareigūnai yra nuolat instruktuojami, kokiais atvejais turėtų būti leidžiama užsieniečiui neteisėtai kirsti valstybės sieną ir pasiprašyti prieglobsčio. Esant netipinei situacijai, pareigūnai konsultuojasi su vyresniuoju pareigūnu ir specialistais“, – teigia A.Bilotaitė.

Lietuvoje – 4,2 tūkst. migrantų, apgręžta 5,8 tūkst.

Pasieniečiams nuo rugpjūčio pradžios leidžiama neįleisti į šalį draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, nuo to laikų jų apgręžta per 5,8 tūkst.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Pasienyje šiuo metu tiesiamas fizinis barjeras. Anot ministrės, šiuo metu jau yra nutiesta 72 km koncertinos, įrengta 10 km 4 metrų aukščio tvoros.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min