Sekite 15min Google
Prieš šeštadienio mitingus priminė riaušes
Tendencingas įrašas pasirodė vienoje „Facebook“ paskyroje, kur nuolat publikuojami propagandiniai, dirbtinio intelekto (DI) sukurti tekstai ir vaizdai.
Rugsėjo 24 d. čia paskelbta skaičių pilna lentelė – informacija apie užsieniečius, kurie turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, pagal jų pilietybes.
Bendras užsieniečių skaičius šiek tiek auga, mažėja užsieniečių iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Greta pateiktas toks paaiškinimas: „Štai kaip atrodo migracijos dinamika Lietuvoje per pastaruosius dvejus su puse metų.
Ir ką gi mes matome? Yra trys akivaizdžios tendencijos – bendras užsieniečių skaičius auga (+5 000, tai iš nukirptos apatinės lentelės dalies), mažėja Lietuvoje gyvenančių užsieniečių iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos (-22 000).
Tuo pat metu juos pakeičia užsieniečiai, kuriuos gatvėje lengva atpažinti kaip kitos tautybės žmones, Indija, Uzbekija, Pakistanas, Bangladešas, Zimbabvė – +20 000.“
Po to retoriškai klausiama: „Ar judame Vakarų Europos kryptimi ir ar susidursime čia su panašia įtampa? Visai tikėtina. Ir pirmieji varpeliai jau skamba.“
Taip įvertinti spalio 3 d., šį šeštadienį, Vilniuje vienu metu vyksiantys prieš imigrantus nukreiptas ir atvykėlius palaikantis mitingai.
„Jie suplanuoti visai netoli vienas nuo kito. Atsižvelgiant į aistrų įkaitimą visuomenėje, tai gali baigtis susirėmimais. Apie tai verta pagalvoti. Prisiminkite bent 2021 metais įvykusius riaušes. Įtampa tik didėja. Būkite atsargūs!“ – galiausiai apibendrinta.
Įrašas iliustruotas ir DI sukurtu paveikslėliu, kuriame matyti dvi skirtingos – dėl imigrantų pykstančios ir juos užstojančios – stovyklos. Tariami mitinguotojai laiko plakatus su užrašais „Prieš masinę imigraciją“, „Sienų kontrolė“, „Ne rasizmui“, „Teisės visiems“, „Žmonės nėra nelegalūs“. Grupes vieną nuo kitos skiria metalinės tvoros, tarp jų stovi policijos pareigūnai, pasiruošę atremti riaušininkus.
Tokį įrašą galima įvertinti ne tik kaip įspėjimą saugotis galimų neramumų, bet ir raginimą protestuoti kuo aktyviau. Visuomenės kiršinimas, ypač tokiu jautriu klausimu, kuomet sunku rasti visiems prieinamą išeitį, parankus propagandai.
Taip pat skaitykite: Vilniuje – trys protestai dėl migracijos, ministras įžvelgia siekį kurti provokacijas
Aptariamoje paskyroje nuolat skelbiami propagandiniai įrašai. Jos savininko ar savininkų veikla „Facebook“ tinkle buvo ne kartą užblokuota, tačiau, siekiant toliau skleisti tendencingas žinutes, ji vis atkuriama naudojant beveik tokį patį nežymiai pakeistą moterišką vardą.
Šios paskyros yra akivaizdžiai netikros: jose gausu DI sugeneruotų vaizdų ir įrašų (tai galima suprasti iš tam tikrų detalių), kuriais bandoma sumenkinti pasitikėjimą valstybe.
Taip pat skaitykite: Motociklininko ir karinio sunkvežimio avarija jau naudojama propagandai: kas įvyko iš tiesų?
Taip pat skaitykite: Prieš poligoną Kapčiamiestyje – prokremliškų paskyrų platinamos propagandos lavina
Tikėtina, kad šias paskyras, kuriose įvairių įrašų, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo.
Tokia prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų, greičiausiai išverstų į lietuvių kalbą automatinio vertimo programa, kiekį ir tematinį kryptingumą. Jais siekiama bauginti, stiprinti įtarumą, nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdžia, silpninti visuomenės pasitikėjimą ekspertais, skleisti naratyvą, esą Vakarai kenkia Lietuvai.
„Paskui Vakarų Europą einame iš dalies“
Atlikus paiešką pagal raktinius žodžius, galima rasti, kad šią statistiką neseniai paskelbė Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Norėdamas atskleisti migracijos dinamiką Lietuvoje per pastaruosius pustrečių metų, politologas paviešino tokią pačią lentelę, tik kiek didesnio formato ir ryškesnę. Tad greičiausiai ji tiesiog buvo išsaugota ir įkelta į „Facebook“ iš naujo.
Lietuvoje dirba apie 106 tūkst. užsieniečių, iš jų 30 tūkst. – iš Baltarusijos.
„Yra trys akivaizdžios tendencijos – bendras užsieniečių skaičius šiek tiek auga (+5 000, čia iš nukirptos apatinės lentelės dalies), mažėja užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos (-22 000).
Tuo pačiu juos keičia užsieniečiai, kuriuos lengva identifikuoti gatvėje kaip kitataučius – Indija, Uzbekistanas, Pakistanas, Bangladešas, Zimbabvė... Primečiau grubiai – +20 000“, – paaiškino KTU mokslininkas.
Vertindamas, ar 20 tūkst. yra daug, jis pirmiausiai pažymėjo, kad dalis šių žmonių dirba tolimųjų reisų vairuotojais, kurie Lietuvoje ne taip dažnai ir lankosi.
„Visgi padidėjimas yra ir žmonėms nesivaidena. Jei kokiame Panevėžyje staiga per kelerius metus atsiranda plius tūkstantis lengvai identifikuojamų užsieniečių, kurių anksčiau apskritai nebuvo, tai pokytis jaučiasi ir gal net labiau nei jis faktiškai vyksta.
Kai pridedame jau mano paminėtą sumažėjimą užsieniečių iš panašiai į mus atrodančių šalių, tai ta bendra 40 000 dinamika galbūt dar labiau jaučiasi“, – svarstė įrašo autorius.
A.Lašas taip pat iškėlė klausimą, ar einame Vakarų Europos kryptimi ir patirsime panašias įtampas: „Kol kas einame tik labai iš dalies, nes tie užsieniečiai neturi nuolatinių gyventojų statuso, bet eilinis žmogus juk nežino, ar čia tas žmogus jau gyvena nuolatos, ar tik atvyko keleriems metams.“
Jis pasiūlė pateikti kuo daugiau išsamesnės informacijos šioje srityje, kad būtų aišku, kas atvyksta, kiek žmonių studijuoja, kiek pasilieka ir ką politikai apskritai planuoja migracijos srityje.
Direktorė: procesas kontroliuojamas
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Iš jų 80 tūkst. buvo Ukrainos piliečiai, beveik 48 tūkst. – Baltarusijos, 13 tūkst. – Rusijos, panašiai – Uzbekistano, 9,4 tūkst. – Indijos, 7,4 tūkst. – Tadžikistano.
Anot departamento vadovės Indrės Gasperės, migracija Lietuvoje yra kontroliuojama ir nustatyta proporcinga kvota darbuotojams įsivežti.
„Migracija Lietuvoje tikrai kontroliuojama ir tas principas, kaip įsivežti darbo migrantus, yra nustatytas šiuo metu proporcingai“, – LRT radijui sakė ji.
Šiame procese esą dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija, įvertinamos visos aplinkybės – ir užsieniečių integracija, ir kiek jie gali gauti viešųjų paslaugų.
Taip pat skaitykite: Migracijos departamento vadovė: užsieniečių įdarbinimo kvota – proporcinga
Taip I.Gasperė sureagavo į kilusias diskusijas dėl imigracijos bei darbuotojų svetimšalių kvotų.
Taip pat skaitykite: Demokratų lyderis: reikia iš esmės peržiūrėti Lietuvos migracijos politiką
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Virginijui Sinkevičiui pareiškus, kad dabartinė migracijos politika yra chaotiška, todėl ją būtina iš esmės peržiūrėti ir aiškiai nustatyti valstybės prioritetus, departamento vadovė įspėjo tai daryti atsargiai: „Griežtinimas migracijos politikos – taip, tai yra kelias, bet mes negalime sugriežtinti tiek, kad jau tada iš tikrųjų ir verslas persikeltų į kitas šalis.“
I.Gasperės teigimu, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 106 tūkst. užsieniečių, iš jų 30 tūkst. – iš Baltarusijos, apie 20 tūkst. – iš Ukrainos, apie 12 tūkst. – iš Uzbekistano, 7 tūkst. – iš Tadžikistano, 6 tūkst. – iš Indijos.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše tendencingai interpretuojama imigracijos statistika, vieni atvykėliai priešinami su kitais, kurstoma nesantaika tautybės, rasės, religijos pagrindu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
