Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prieš pakartotinį bandymą vykdyti teismo sprendimą Garliavoje – klausimai dėl prievartos prieš vaiką naudojimo

Garliavoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Garliavoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Seimo Socialinių reikalų komitetas trečiadienį toliau domėjosi Garliavoje susiklosčiusia situacija, kai bandant įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti Laimutei Stankūnaitei jos dukrą įvyko apsistumdymas. Komitetui iki šiol neaišku, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas ir ar gali būti naudojama prievarta prieš vaiką, kai jis nesutinka išeiti su mama.

Seimo komiteto pirmininko Jono Rimanto Dagio teigimu, kol kas akivaizdu tik tai, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo beviltiškai trūksta.

„Mes negavome labai aiškių atsakymų, kaip įgyvendinti teismo sprendimą, nes dvi praktikos ir konvencinės normos, tarptautinėje teisėje reglamentuotos, mūsų įstatymuose ir procedūrose nėra iki galo aiškios“, – po trečiadienį vykusio komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė, kuriai pavaldūs savivaldybių vaiko teisių skyriai, bei teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, sakė R.J.Dagys.

Anot parlamentaro, šiuo metu neaiškumų kyla dėl to, ar vaikas gali būti prievarta atplėšiamas nuo kitų giminaičių.
„Iš vienos pusės aišku, kad teismo sprendimas turi būti įgyvendinamas ir jį įgyvendinant galima naudoti prievartą, iš kitos pusės – prievarta negalima vaiko atžvilgiu. Aiškaus atsakymo, kaip šitą klausimą ruošiamasi spręsti, bent aš asmeniškai negavau“, – kalbėjo jis.

Pasak R.J.Dagio, iki šiol neaiški konkreti tvarka, kurios turi būti laikomasi paimant mergaitę.

„Didesnio aiškumo neatsirado nuo pat konflikto pradžios. Nei mūsų psichologų tarnybos veikia taip, kaip turėtų, nei vaiko teisių darbuotojų darbo reglamentacija aiški. Viskas palikta antstolio nuožiūrai“, – apgailestavo parlamentaras.

Tvarka yra, bet ne visi nori jos laikytis

Teisingumo viceministro T.Vaitkevičiaus nuomone, tvarka, kad visus veiksmus suderina antstolis, nėra bloga. Šiuo konkrečiu atveju, anot jo, ne visos institucijos nori vykdyti teismo sprendimą.

„Visos institucijos turi ieškoti, kaip įvykdyti sprendimą, o ne bandyti pasislėpti ir vengti gresiančios atsakomybės, gresiančių baimių, kelti klausimus. Puikiai suprantate, kad jeigu nenori vykdyti sprendimo, tai rasi šimtą priežasčių jo nevykdyti“, – pažymėjo viceministras.

Anot jo, nors akivaizdu, kad iki šiol pakankamo veiksmų suderinamumo nėra, nes teismo sprendimas taip ir neįvykdytas, tačiau pati vaiko perdavimo tvarka yra pakankamai aiški.

„Yra labai akivaizdu ir aišku, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas, o jo vykdymas niekaip neturi pažeisti įstatymų ir turi atitikti vaiko interesus. Prievarta galima šalinant kliūtis. (...) Už tai yra atsakinga antstolė, kuri nuoširdžiai siekia įgyvendinti teismo sprendimą“, – sakė T.Vaitkevičius.

Kada bus antras bandymas – nežinia

Šiuo metu daugiausia klausimų dėl tvarkos, pagal kurią mergaitė turi būti perduodama mamai, kyla Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuriai pavaldūs tiesiogiai vaiko perdavime dalyvaujantys vaiko teisių skyriai savivaldybėse.

„Vienas iš klausimų yra galimos prievartos prieš vaiką sprendimo vykdymo metu panaudojimas. Tai yra, jeigu vaikas atsisakys eiti savo valia, kokius veiksmus kas turėtų daryti“, – pripažino O.Tarvydienė.

Pasak jos, kol kas antstolė į šį klausimą vaiko teisių apsaugos skyriams nėra iki galo atsakiusi.

„Kol kas šie klausimai nėra iki galo išspręsti. Aš manau, kad plačiau komentuoti šiuo klausimu turėtų antstolis. Galutinius sprendimus priims antstolė. Kaip ji nuspręs, taip ir bus“, – sakė O.Tarvydienė

Anot jos, kol kas nežinoma ir galima teismo sprendimo vykdymo data.

Lietuva praloš bylą EŽTT

Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, jog institucijų diskusijos, kaip perduoti mergaitę mamai, didina galimybę Lietuvai pralošti bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

„Šiandien ir viena, ir kita ministerija drabstosi, stumdosi, ieško būdų per viešas informacijos priemones pasakyti, kad nėra pasiruošę, ar nežino, kokios paslaugos bus reikalingos. Per visą tą laiką buvo galima pasiruošti, priminsiu, pirmas sprendimas buvo 2010 metų gegužės mėnesį. Ir šiandieną tas drabstymasis viešojoje erdvėje tik didina valstybės pralošimo EŽTT galimybę ir žalą“, – mano E.Žiobienė.

Pasak jos, pralaimėjus bylą EŽTT priteista žala turėtų būti išieškota iš pareigūnų, dėl kurių veiksmų ar neveikimo stringa teismo sprendimo vykdymas.

Tarp tokių asmenų E.Žiobienė nurodo ir Kauno savivaldybės administracijos direktorių, kuris iki šiol nepanaikina mergaitės globos teisių teisėjai Neringai Venckienei.

Politikai apsunkina situaciją

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, situaciją susidariusią Garliavoje, dar labiau komplikuoja politikų kišimasis. Pasak kontrolierės, jie neturi teisės kvestionuoti galima ar negalima, reikia ar nereikia vykdyti teismo sprendimą.

„Savotiškai atrodo komiteto siūlymas išklausyti vaiko nuomonę po teismo sprendimo priėmimo, ir tai rodo jų pačių abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo, kas iš tikrųjų kaip Seimo nariams neduoda garbės, nes Seimo nariai pirmiausiai turėtų gerbti įstatymus ir teismo sprendimus. Akivaizdu, teismo sprendimas turi būti vykdomas ir institucijos turi susitarti ir dirbti“, – žurnalistams sakė E.Žiobienė.

Primename, kad praėjusią savaitę Seimo komiteto darbo grupė jau buvo parengusi išvadų projektą dėl situacijos Garliavoje vertinimo, tačiau jų nepavyko priimti ir šį trečiadienį.

Išvadų projekte, pasak komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio, reiškiama pastabų beveik visoms su istorija susijusioms institucijoms. Taip pat ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė mergaitės tetos, Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės globojamą jos velionio brolio Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas. Kovo 23 dieną bandymas perduoti mergaitę motinai Kauno rajone, Garliavoje, baigėsi susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min