Į „15min“ kreipėsi skaitytojas stebėdamasis, kad net sunkmečiu kavinės nesistengia dėl klientų. Su draugu užėjęs į vieną Palangos kavinę vyras buvo nustebintas įžūlumo ir nepagarbos.
Dar net neišgėrus arbatos jiems buvo atnešta sąskaita. Vyrai bandė paaiškinti, kad taip nesielgiama ir sąskaita paprastai nenešama, kol jos nepaprašo klientai, tačiau pradėjus aiškintis su kavinės vadovybe, klientams buvo pasakyta, kad jų nuomonė nesvarbi, nes kavinei ir taip pakanka lankytojų. „Suprantu, kad Palangoje verslas sezoninis, klientų antplūdis irgi tik momentinis, tačiau manau, kad reikėtų gerbti kiekvieną klientą ir laikytis bent minimalių etikos ir vadybos reikalavimų bei normų. Juk žmonės moka pinigus – o tai verslininkų pragyvenimo šaltinis ir duona. Tad neverta kąsti į ranką, kuri tave maitina“, – teigė „15min“ skaitytojas.
 |
| G.Kubiliūtės nuotr./Kavinėse svarbu ir skanus maistas, ir geras aptarnavimas. |
Tačiau „nemandagus aptarnavimas“ yra gana subjektyvus nusiskundimas, tad vartotojų teisių gynėjai tokių skundų net nenagrinėja. „Tai labiau yra verslo etikos reikalas. Šiurkštus elgesys, nemalonus aptarnavimas neįeina į vartotojų teisių apsaugos sritį, tai nėra niekur reglamentuota“, – pastebėjo Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.
Anot Z.Čeponytės, jei viešojo maitinimo įstaigos personalas šiurkščiai elgiasi su lankytojais, tai yra sunkiai įrodoma. „Vartotojų teises ginančioms institucijoms būtų labai sunku įrodyti, ar išties, tarkime, padavėjas šiurkščiai elgėsi su klientu. Verslininkas turėtų pasirūpinti, kad personalas būtų paruoštas taip, kad sugebėtų maloniai aptarnauti lankytojus”, – pastebėjo Lietuvos vartotojų instituto direktorė.
Anot pašnekovės, jai pačiai labiausiai užkliūva, kad pasiteiravus kavinėje kokios nors detalesnės informacijos, sunku ją gauti. Z.Čeponytės teigimu, kai padavėjas atneša sąskaitą dar nepavalgius, tai tiesiog nemandagus poelgis. Taip turbūt norima greičiau atsikratyti klientų, ypač jeigu yra laukiančiųjų, o laisvų vietų trūksta.
Sunku įrodyti
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas teigė, kad verslininkai gali samdyti specialistus, kurie mokytų personalą. Tačiau tai nėra pigu, juolab sunkmečiu ne kiekvienas tam ryžtasi leisti pinigus. G.Sičiūnas pastebėjo, kad kurorto kavinėse išties pasitaiko nemandagių darbuotojų ir nemalonaus aptarnavimo atvejų. „Tačiau apie tai ir pats padavėjas turėtų susimąstyti. Juk už malonų aptarnavimą jis gauna papildomų pinigų – arbatpinigių“, – sakė G.Sičiūnas.
Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Elijošius taip pat tvirtino, kad sunku įrodyti, jog kavinės personalas nepagarbiai elgėsi su klientais. Anot jo, kartais pasitaiko, kad aptarnavimu nepatenkintas klientas bando įrodyti, kad patiekalas buvo nekokybiškas.
Pasak pašnekovo, šią vasarą gauta įvairių vartotojų nusiskundimų dėl kavinių, kai kurie jų ne itin žadinantys apetitą. „Pavyzdžiui, skambino vienas poilsiautojas iš Šventosios ir pasakojo, jog valgė kaukazietišką paukštieną ir pamatė, kad likęs paskutinis gabaliukas yra pašvinkęs“, – pasakojo A.Elijošius. Tačiau jam sukėlė įtarimą, kad besiskundęs žmogus beveik visą patiekalą suvalgė, o neįtiko tik paskutinis kąsnis.
Kitąkart skundėsi moteris, kuri iš kiosko nusipirko žuvį, parsinešė namo ir pastebėjo, kad ant jos yra muselių kiaušinėlių. Pirkėja iš pardavėjos pareikalavo kompensacijos ir gavo porą šimtų litų. Gavusi pinigus pirkėja skundo neberašė. Įdomu, kad kioske, kuriame ji pirko žuvį, higienistai nebuvo aptikę jokių pažeidimų. A.Elijošiaus teigimu, kiaušinėlių galėjo atsirasti ir benešant žuvį ar laikant ją namuose. Pasak jo, kartais vartotojai taip pat linkę pagudrauti.
Pažeidimų nemažėja
Anot Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, kurorte šią vasarą dėl kavinių buvo gauti 24 skundai, dauguma jų pasitvirtino.
Vasarą intensyviai tikrinamos ir Neringos kavinės. Iš viso jų čia yra 72. Į didesnės rizikos kavinių sąrašą yra įtrauktos 33, jos tikrinamos kasmet. Tikrinant šią vasarą paaiškėjo, kad tik 7 iš jų dirba be jokių pažeidimų.
Anot Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Jūratės Mačiulienės, pažeidimų būna įvairių: kai kurios patalpos neatitinka higienos reikalavimų, susidėvėjusi įranga, aptikta pasibaigusio galiojimo produktų ir panašiai. Panašių pažeidimų pasitaiko ir Klaipėdos viešojo maitinimo įstaigose.
Šiemet nubausta 11 įmonių. Anot pašnekovės, pernai nubausta kur kas mažiau. „Pastebėjome, kad šiemet prastesnė padėtis ir dėl nekvalifikuoto personalo. Vasarą sudėtinga atsirinkti preofesionalių darbuotojų, žmonės parenkami atsitiktinai“, – pasakojo J.Mačiulienė.
