Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 08, 10:02 Atnaujinta 2021 12 08, 11:41

Naujas mokyklų reitingas: tarp geriausių ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Užpalių, Merkinės gimnazijos

Žurnalas „Reitingai“ pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Geriausios Lietuvos gimnazijos sugulė į penketukus, kurie rodo, kur kokio dalyko geriausiai išmokoma. Ir tuose penketukuose matome ne tik prestižinėmis laikomos Vilniaus ar Kauno gimnazijos, bet Varėnos, Jonavos, Šilalės ir kitų rajonų mokyklos.

Spaudos konferencijoje žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė pristatė dalykinį gimnazijų reitingą, kuris, jų teigimu, padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant.

„Išskyrėme po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Antrus metus buvo vertinti ne kiekvienos mokyklos abiturientų laikyto dalyko vidurkiai, o visi pjūviai, tai yra kokia kiekvienos mokyklos mokinių dalis, laikiusi konkretų egzaminą, išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu). Jie už tai gavo 4 taškus“, – teigė reitingų rengėjai.

Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100 gavo 6 taškus.

Tos mokyklos, kuriose nebuvo neišlaikiusių konkrečios disciplinos abiturientų, gavo po vieną papildomą tašką.

Į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus laikė ne mažiau nei 3 mokiniai.

Matematikos geriausiai išmoko:

  1. Vilniaus licėjus
  2. Klaipėdos licėjus
  3. KTU gimnazija
  4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
  5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

  1. Utenos r. Užpalių gimnazija
  2. Vilniaus licėjus
  3. Kauno jėzuitų gimnazija
  4. LSMU gimnazija
  5. KTU gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

  1. KTU gimnazija
  2. Vilniaus licėjus
  3. Vilniaus A.Kulviečio klasikinė
  4. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
  5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

  1. Klaipėdos licėjus
  2. KTU gimnazija
  3. Vilniaus licėjus
  4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
  5. Varėnos r. Merkinės V.Krėvės gimnazija

IT geriausiai išmoko:

  1. Klaipėdos licėjus
  2. KTU gimnazija
  3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
  4. Vilniaus licėjus
  5. LSMU gimnazija

Chemijos geriausiai išmoko:

  1. Klaipėdos licėjus
  2. KTU gimnazija
  3. Šilalės S.Gaudėšiaus gimnazija
  4. Alytaus A.Ramanausko-Vanago gimnazija
  5. Jonavos Senamiesčio gimnazija

Fizikos geriausiai išmoko:

  1. Marijampolės marijonų gimnazija
  2. KTU gimnazija
  3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
  4. Klaipėdos licėjus
  5. Šilutės r. Vainuto gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

  1. Kauno r. Vandžiogalos gimnazija
  2. KTU gimnazija
  3. Vilniaus licėjus
  4. Klaipėdos licėjus
  5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

  1. Vilniaus licėjus
  2. Kauno jėzuitų gimnazija
  3. Raseinių r. Viduklės S.Stanevičiaus gimnazija
  4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
  5. Kauno „Saulės“ gimnazija

Džiugina mažų mokyklų pasiekimai

„Kaip nuostabu, kai jau pirmajame dešimtuke atsiranda Merkinė, Užpaliai, Pabradė, Lavoriškės. Maži miesteliai ir išmoko ne vieną, ne du, o daugiau nei penkis, uždėjome tokią kartelę. Vadinasi, net ir regionuose galima išmokyti tų sunkiųjų dalykų.

Net lietuvių kalbos galima išmokyti. Pirmoje vietoje Užpaliai, vadinasi, ne vienas vaikas taip gerai išlaikė ten egzaminus“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Kaip nuostabu, kai jau pirmajame dešimtuke atsiranda Merkinė, Užpaliai, Pabradė, Lavoriškės.

J.Kučinskaitė minėjo, kad rajoninėms mokykloms, kurių yra penketukuose ir daugiau, karantinas joms ir jų abiturientams padėjo.

„Tačiau egzaminų vertinimas demotyvuoja abiturientus tais atvejais, kai abiturientai gauna tokius balus kaip 98, 99. Kai kurių gimnazijų vadovai tai vertina kaip Nacionalinės švietimo agentūros vertintojų tokį nenorą rašyti šimtukų arba gailėjimą šimtukų.

Gimnazijų vadovai sako, kad tas vienas balas – atrodytų, 99 ar 100 – tarsi nieko nelemia, bet regionų mokinių motyvaciją labai pakerta. Jeigu vaikas gauna vieną šimtuką, jis nėra kviečiamas pas merą. Bet jeigu gauna du, jau kviečiamas ir apdovanojamas“, – kalbėjo J.Kučinskaitė.

Tačiau tik dešimtadalis šalies mokyklų išmoko mokinius matematikos. Net pusė Lietuvos abiturientų nemoka matematikos, tai, pasak G.Sarafino, „siaubingi skaičiai“.

Jeigu lygintume su Estija, nors tai, anot G.Sarafino, pabodę, tai patys geriausi mokiniai, kurie dalyvauja olimpiadose ir jose laimi, Lietuvoje yra net stipresni nei Estijoje. Tačiau tie, kurie silpnesni tiksliuosiuose moksluose, gerokai atsilieka – jų matematikos neišmokome.

Stebuklingi mokytojai

Pristatyti ir geriausi mokytojai – jų atrinkta 260.

„Tai stebuklingi mokytojai. Įsivaizduokite, pvz., mokytoja Regina Vilienė iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos. Tai lietuvių kalbos mokytoja ir per 37 metus, kiek ji dirba, nebuvo nė vieno mokinio, kuris neišlaikytų jos mokomo dalyko – lietuvių kalbos egzamino.

Kiti mokytojai sako, kad neįmanoma šiais laikais išmokyti, yra tokių mokytojų, kurių nė vienas neišlaiko“, – sako G.Sarafinas.

Jis taip pat vardijo keletą kitų mokytojų, kurie irgi dirba daugybę metų mokykloje ir jų visi mokiniai išlaiko egzaminus.

Korepetitorių įtaka

„Karantinas gerokai perskirstė gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-uką. Ir pirmosiose pozicijoje – nebūtinai tik taip vadinamos atrankinės mokyklos, tos, kurios į 9 klasę organizuoja egzaminus. Bet pateko ir nemažai regionų. Jos paprastai būdavo pirmajame geriausiųjų šimtuke, bet tikrai ne penkiasdešimtuke ar net toliau.

Galima kelti klausimą, kas tai lėmė. Mūsų galva, tai lėmė korepetitoriai. Jei iki pandemijos, kaip rodo Valstybės kontrolės tyrimai, apie 40 proc. abiturientų turėdavo korepetitorius, tai per karantiną ir nuotolinį mokymą, kai įgijome nuotolinio mokymosi įgūdžių ir korepetitavimas persikėlė į nuotolį, ir regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai mokytojai, taip pat universitetų dėstytojai, profesoriai ir docentai“, – sakė J.Kučinskaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jonė Kučinskaitė, Gintaras Sarafinas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jonė Kučinskaitė, Gintaras Sarafinas

Tokiu būdu vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos regionuose samdė korepetitorius. Regionų ir mažų miestelių įstaigų vadovai pripažįsta, kad pagerėjusius abiturientų rezultatus pagal atskirus dalykus lėmė korepetitoriai, kurių paslaugas apmokėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokytojų dalykininkų asociacijos rengė abiturientams konsultacijas nuotoliniu būdu, tai darė ir universitetų, kolegijų dėstytojai.

Korepetitavimas persikėlė į nuotolį, ir regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai.

Kai kurios savivaldybės, tarkim, Kelmės rajono savivaldybė, kurioje matematikos egzamino rezultatai buvo labai prasti, daug mokinių jo neišlaikė, inicijavo korepetitorių paskaitas.

Psichologai dirba ne visur

Dar vienas svarbus dalykas, kurį šiemet išskyrė reitingų rengėjai, kaip mokyklos rūpinasi savo mokinių emocine savijauta.

Lietuvos mokiniai išsiskiria aukštu patyčių lygiu, žema saviverte ir prasta savijauta mokykloje. Be to, prisidėjo ir ilgas nuotolinis mokymasis praeitais mokslo metais. Bet iš beveik 1000 šalies mokyklų apie trečdalyje nėra psichologo, į kurį vaikai galėtų kreiptis emocinės pagalbos.

„Vienose Lietuvos mokyklose dirba keturi, penki, šeši psichologai, kitose nė vieno. Tai jos skiriasi viskuo. Tarkim, trečdalyje Lietuvos mokyklų apskritai nėra psichologų šiais pandeminiais laikais, kai tikrai daug mokinių patiria frustraciją, serga depresija, jaučia nerimą. Kai mokytojai perdegę. Pedagogai sako, kad krūvis yra nerealus, jie dirba po keliolika valandų“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Anot J.Kučinskaitės, psichologų ir kitų pagalbos specialistų vaidmuo labai svarbus, nes kiekvienais metais Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų klasių.

„Šita statistika tokia liūdna ir todėl tie psichologai tokie svarbūs“, – sakė J.Kučinskaitė.

Tai, kiek mokykloje yra psichologų, kitų pagalbos specialistų, dažniausiai priklauso nuo mero, savivaldybės politikų, Švietimo skyriaus ir mokyklos vadovo.

„Jeigu mokyklos direktorius mano, kad visas problemas galima išspręsti klasės valandėlėje, tai jūs įsivaizduojate, kaip atrodo tokia mokykla. Neigiamos kai kurios problemos. Na ir yra mokyklų, kurios visiškai kitaip žiūri ir padeda vaikams.

Paminėsiu keletą pavyzdžių: Palangos pradinėje mokykloje yra mažiau nei 100 mokinių, dirba trys pagalbos specialistai. Tai tobula, tiek specialistų tokiam skaičiui vaikų gali padėti. Arba Stakliškių gimnazijoje yra 170 mokinių ir keturi pagalbos mokinių specialistai.

Bet yra ir visiškai kitų atvejų. Pvz., Panevėžio J.Miltinio gimnazijoje 690 mokinių tenka vienas pagalbos specialistas, tai jis nepaveža tokio krūvio. Apskritai daugiau nei 30-yje mokyklų nėra jokių pagalbos specialistų – psichologų, logopedų, soc. pedagogų, mokytojų pedagogų“, – sakė G.Sarafinas.

Blogiausias vaizdas dėl psichologų ir kt. specialistų yra miestuose, sako G.Sarafinas, net prestižinėse gimnazijose, tose, kurios mokinius atsirenka.

Yra tokia didžiulė Vilniaus Ozo gimnazija, joje mokosi 1541 mokinys. Bet tokio dydžio mokykla neturi nė vieno psichologo ir yra du specialieji pedagogai.

„Yra tokia didžiulė Vilniaus Ozo gimnazija, joje mokosi 1541 mokinys. Tai pagal akademinius rezultatus yra prasta mokykla, paskutiniame šimtuke, bet ir pagal kitką – sunku patikėti, bet tokio dydžio mokykla neturi nė vieno psichologo ir yra du specialieji pedagogai, bet tokiam skaičiui mokinių tai nepavežamas krūvis.

Dažnai mokyklų administracija bando ieškoti pateisinimų, bet jie nei reikalingi, nei įdomūs, nes kitos mokyklos sugeba sukurti solidžias pagalbos mokiniams specialistų komandas. Tarkim, Vilniaus Gedimino technikos universiteto licėjus, kuriame irgi 1458 mokiniai, bet dirba trys psichologai, keturi soc. pedagogai, trys logopedai, vienas specialusis pedagogas ir du mokytojai padėjėjai“, – vardijo G.Sarafinas.

Tinklo skirtumai milžiniški

Dar vienas aspektas, šiemet paliestas vertinant Lietuvos mokyklas, yra mokyklų tinklas.

„Čia skirtumai yra stulbinami. Šnekant apie sistemą, Lietuva susikūrė tokį mokyklų tinklą, kuris yra nebepaaiškinamas niekaip, tai kažkoks paranormalus darinys, kurį kuria maždaug 60 kūrėjų, kurie turėjo skirtingą viziją, skirtingą tikslą ir skirtingas priemones.

Kai važiuoji per Lietuvą, net nesupranti, kodėl taip viskas yra susimaišę. Bendrą viziją kuria ŠMSM, bet mokyklas valdo ir tinklą reguliuoja ne ministerija, o savivaldybės ir kiekviena daro skirtingai“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Jis klausia, kaip galima sukurti sistemą, kai vienoje mokykloje mokosi 10 mokinių, o kitoje – tūkstantis mokinių?

Lietuvoje yra tūkstantis mokyklų ir mažų mokyklėlių daug – mažiau nei 60 mokinių mokosi daugiau nei šimte mokyklų.

Įsivaizduokime, atsiranda mokykloje vienas mokinys, kuris nori mokytis chemijos, arba vienas, kuris nori mokytis informatikos. Tai administracija sako, gal galėtum apsigalvoti.

„Mane dažnai glumina, kai tėvai sako, kad mokyklų tinklas nėra svarbus. Nuo jo priklauso, kur ir kaip bus išmokomas kiekvienos šeimos vaikas. Labai svarbu visiems sutarti, kad mažoje mokykloje neįmanoma vaikui pasiūlyti galimybių ir sąlygų. (...)

Tokioje mokykloje vaikai gauna tik trečdalį galimybių, kokias gauna didesnėse mokyklose, net dalies disciplinų negali mokytis. Įsivaizduokime, atsiranda mokykloje vienas mokinys, kuris nori mokytis chemijos, arba vienas, kuris nori mokytis informatikos.

Tai administracija sako, gal galėtum apsigalvoti, nesimokyti chemijos ar informatikos, nes nesamdysime tau vienam mokytojo. Tiems vaikams yra drama“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Tarkim, Šilutės rajono savivaldybėje šiuo metu yra 4670 mokinių, čia veikia 15 mokyklų. O Tauragės savivaldybėje yra tiek pat mokinių ir veikia tik devynios mokyklos. Tad Šilutėje vienai mokyklai tenka 311 mokinių, Tauragėje – 511, tad skirtumas vos ne dvigubas.

Švenčionių rajono savivaldybė pažengusi šioje srityje toliausiai – čia yra tik keturios mokyklos, nors tai labai išsitęsusi savivaldybė, nevienalytė tautiniu pagrindu. Mažiausioje čia mokosi 390 mokinių, o vidutiniškai – 690 mokinių.

„Ta savivaldybė savo visiems mokiniams pasiūlo geriausiai, ką gali pasiūlyti. Turiu omeny, infrastruktūrą, mokytojus geriausius samdo. Kiekvienas mokinys, kur begyventų, gauna geriausią kokybę.

Kelmės rajono savivaldybėje tiek pat mokinių, kaip Švenčionyse, o mokyklų yra 12“, – sakė G.Sarafinas.

Kaip blogiausius pavyzdžius G.Sarafinas nurodė Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, kuriuose mažų mokyklų daugybė ir esą rezultatai jose regresuoja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min