Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 11d. 10:50 , Atnaujinta: 2019 gruodžio 11d. 15:06

Pristatoma Lietuvos sveikatos būklės apžvalga: gyvenimo trukmė vis dar viena trumpiausių ES

Vytenis Andriukaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ataskaitos apie sveikatos būklę Lietuvoje pristatymas. Vytenis Povilas Andriukaitis

Trečiadienį Vilniuje buvo pristatyta Lietuvos 2019 metų Europos Komisijos sveikatos būklės apžvalga. Joje pažymima, kad lietuvių gyvenimo trukmė vis dar viena trumpiausių iš visų Europos Sąjungos valstybių, o mirtingumas gerokai didesnis nei ES vidurkis. Dokumente taip pat teigiama, kad šalyje sunkiai sekasi kontroliuoti psichikos sveikatą ir infekcines ligas, pavyzdžiui, tuberkuliozę ar tymus. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad išvados nenustebino – daugelį šių temų buvo mėginama paveikti pastaraisiais metais.

Europos Sąjungos šalių sveikatos būklės analizę rengė ir iniciavo dabar jau buvęs sveikatos ir maisto saugos eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Auditorijai renginio vedėjos pristatytas socialdemokratas juokavo, kad dabar eurokomisaro portfelį šis iškeitęs į kitą veiklą.

„Dabar jau pensijoje“, – šypsodamasis ištarė 68-erių politikas.

Gyvenimo trukmė – viena žemiausių ES

Apžvalgoje teigiama, kad lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė yra 75,8 metų, kai ES vidurkis yra 80,9. Skirtumas tarp lyčių šalyje taip pat yra didelis – vyrai gyvena bemaž 10 metų trumpiau nei moterys.

Kaimyninės šalys gyvenimo trukme pasigirti taip pat negali. Visos jos yra žemiau ES vidurkio.

Estijoje žmonės gyvena vidutiniškai 78,4, Lenkijoje – 77,8, o Latvijoje netgi trumpiau nei Lietuvoje – 74,9 metų. Žemiausia gyvenimo trukmė yra Bulgarijoje – 74,8 metų. Ilgiausiai gyvena islandai (83,4), italai (83,1) ir prancūzai (82,7).

Viena pagrindinių neilgaamžiškumo priežasčių mūsų šalyje, dokumente teigiama, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Remiantis 2016 m. duomenimis, tvirtinama, kad šalyje beveik 2 iš 5 asmenų mirė dėl išeminės širdies ligos.

Europos Komisijos nuotr./Gyvenimo trukmė Europos Sąjungos šalyse
Europos Komisijos nuotr./Gyvenimo trukmė Europos Sąjungos šalyse

Antra pagal dydį problema yra vėžys.

„Dažniausia mirčių dėl vėžio priežastis – plaučių, kolorektalinis, skrandžio ir prostatos vėžys. 2000–2016 m. mirtingumas dėl vėžio apskritai sumažėjo“, – tvirtinama dokumente.

Kita jautri gyvenimo trukmę veikianti priežastis yra savižudybės, nors 2000–2016 m. laikotarpiu jų sumažėjo 45 proc. 2017 m. duomenimis, tik 44 proc. lietuvių nurodė manantys esą geros sveikatos būklės – tai žemiausias lygis ES. Ataskaitoje kalbama, kad tam didelę įtaką turi ekonominės priežastys.

Įsivaizduokite, kasmet Lietuvoje miršta Skuodo rajono dydžio savivaldybė. Turime labai susimąstyti, – teigė V.P.Andriukaitis

„Kaip ir kitose šalyse, daugiau uždirbantys asmenys dažniau mano esantys geros sveikatos būklės“, – tvirtinama analizėje.

Kalbant apie vyresnius nei 65 asmenis, daugiau nei pusė jų Lietuvoje serga bent viena lėtine liga. Pažymėtina, kad tai yra mažiau nei visoje ES.

Kita vertus, Lietuvoje didelį rūpestį vis dar kelia infekcinių ligų kontrolė. Teigiama, kad 2017 m. visų tuberkuliozės atvejų šalyje buvo bene daugiausia ES – lenkėme tik Rumuniją.

„Nors per pastarąjį dešimtmetį atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo, tuberkuliozė Lietuvoje vis dar yra didelė visuomenės sveikatos problema, kurią dabar apsunkina didėjantis daugeliui vaistų atsparių formų ligos paplitimas. (...) Tymų kontrolė taip pat problemiška“, – rašoma ataskaitoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas

Gyvenimo trukmę paveikia ir gyvenimo būdas

Europos komisijos Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje pažymima, kad didelis mirtingumas ir prasta Lietuvos gyventojų sveikatos būklė pirmiausia sietina su gyvenimo būdu.

Kalbant apie vienam asmeniui tenkančias išlaidas, 2017 m. Lietuva išleido 1 605 EUR. Beveik perpus mažiau nei vidutinė 2 884 EUR vienam asmeniui išleidžiama suma ES.

„Daugiau nei pusė visų mirčių Lietuvoje priežastimi galima laikyti elgsenos rizikos veiksnius, įskaitant su mityba susijusią riziką, rūkymą, alkoholio vartojimą ir mažą fizinį aktyvumą. Šis rodiklis yra daug geresnis nei 39 proc. ES vidurkis“, – tvirtinama analizėje.

Europos Komisijos nuotr./Su gyvenimo būdu susijusios rizikos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Europos Komisijos nuotr./Su gyvenimo būdu susijusios rizikos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Kita vertus, kaip teigiama dokumente, 2017 m. trečdalis visų mirčių (13 000) buvo susijusios su rizika mityboje (mažas vaisių ir daržovių vartojimas, didelis cukraus ir druskos suvartojimas) – tai beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis.

Didelę reikšmę turi ir tabako vartojimas – aktyvus ir pasyvus rūkymas sąlygojo maždaug 6 000 mirčių, apie 2 000 žmonių mirtis siejama su mažu fiziniu aktyvumu.

Remdamasis 2017 m. duomenimis Europos Komisija pažymi, kad alkoholio vartojimas vis dar aktuali problema, maždaug 4 000 mirčių yra siejama būtent su tuo.

Dokumente taip pat teigiama, kad nutikimo lygis Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis. Analizuojant 2017 m. duomenis matyti, kad nutukęs buvo 1 iš 6 suaugusiųjų, palyginti su 1 iš 7 vidutiniškai ES. Tvirtinama, kad vaikų antsvorio ir nutikimo rodikliai yra mažesni nei daugumoje šalių, bet jie esą ima kelti susirūpinimą. 2013–2014 m. nutukimo rodikliai beveik padvigubėjo.

Valstybė sveikatai išleidžia mažai, pacientų priemokos – didelės

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos mažiausių ES. 2017 m. einamosios išlaidos sveikatai sudarė 6,5 proc. BVP – tai penktas tarp žemiausių lygis visoje ES, gerokai mažesnis nei 9,8 proc. ES vidurkis.

„Kalbant apie vienam asmeniui tenkančias išlaidas, 2017 m. Lietuva išleido 1 605 Eur (atsižvelgiant į perkamosios galios skirtumus). Beveik perpus mažiau, nei vidutinė 2 884 Eur vienam asmeniui išleidžiama suma ES“, – teigiama ataskaitoje.

Europos Komisijos nuotr./Lietuva išleidžia sveikatos priežiūrai daug mažiau nei dauguma kitų ES šalių
Europos Komisijos nuotr./Lietuva išleidžia sveikatos priežiūrai daug mažiau nei dauguma kitų ES šalių

„Tik maždaug du trečdaliai (67 proc.) išlaidų sveikatai finansuojama valstybės lėšomis, t. y. daug mažiau nei vidutiniškai ES (79 proc.). Likęs išlaidų sveikatai trečdalis padengiamas mokėjimais savo lėšomis ir tai yra viena didžiausių santykinių dalių visoje ES“, – pridedama dokumente.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad pastaraisiais metais priemokų kompensuojamiesiems vaistams reforma padėjo sumažinti savomis lėšomis padengiamų išlaidų už vaistus.

Tad kur išleidžiami likę pinigai?

Europos komisija konstatuoja nuostabą keliantį išteklių panaudojimą. Lietuvoje, teigiama, ilgalaikei priežiūrai yra išleidžiama beveik 8 proc. mažiau nei ES vidurkis. Tuo metu vaistams ir medicinos priemonėms beveik 11 proc. daugiau nei ES vidurkis.

„Nors Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūros sektoriuose pasiskirsto labai panašiai, kaip Latvijoje, jos labai skiriasi nuo Estijos, kuri skiria palyginti daugiau išteklių ambulatorinei priežiūrai ir mažiau – vaistams ir stacionariajai sveikatos priežiūrai“, – rašoma ataskaitoje.

Kaip kasmet išgelbėti per 13 000 žmonių?

Remdamasi 2016 m. duomenimis Europos komisija konstatuoja, kad veiksminga prevencija Lietuvoje būtų galima išgelbėti per 8 500, o geresne sveikatos priežiūra dar 5 000 žmonių.

Kartu pažymima, kad svarbu sukontroliuoti lėtines ligas. Dokumente rašoma, kad Lietuva yra tarp daugiausia hospitalizavimo atvejų užregistravusių šalių ES.

„Jeigu bendrosios praktikos gydytojams ir apskritai pirminės sveikatos priežiūros specialistams būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, tai galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, skaičių“, – teigiama analizėje.

Apibendrinamas pristatymą V.P.Andriukaitis pažymėjo, kad sveikatos apsauga biudžeto atžvilgiu Lietuvoje niekada nebuvo prioritetas, nors Konstitucijoje pažymima, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata.

Politikas taip pat užsiminė, kad galbūt kreipsis į Konstitucinį Teismą, taip mėgindamas apie tai išprovokuoti diskusijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis

Kartu buvęs eurokomisaras atkreipė dėmesį į pateiktas Europos Komisijos pastabas.

„Įsivaizduokite, kasmet Lietuvoje miršta Skuodo rajono dydžio savivaldybė. Turime labai susimąstyti“, – teigė jis.

SAM: ataskaita nenustebino

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė teigia, kad tyrime daugiausia remiamasi 2017 m. duomenimis, tad ministerijai dauguma probleminių klausimų yra žinomi, ataskaita nenustebino.

Kartu patarėja pažymėjo, kad jau yra imtasi gerinti sveikos gyvensenos įpročius, mažėja transriebalų kiekiai parduodamuose maisto produktuose.

Tiesa, ministerija yra nusivylusi, kad nėra pavykę įgyvendinti ligonių pertvarkos.

„Reikia pripažinti, kad nors daugumai įvardintų ir žinomų problemų siūlėme sprendimus, deja, ne visus juos pavyksta sėkmingai įgyvendinti. Ir dėl to turime „padėkoti“ opoziciniams konservatoriams, kurie dėjo maksimalias pastangas, kad bet kokie sisteminiai pokyčiai įstrigtų. Pavyzdžiui, buvo dedamos didžiulės pastangos, kad gydymo įstaigų pertvarka būtų vetuota ir diskredituota. Ji dabar ir yra įstrigusi. Todėl negalime pradėti sisteminių pokyčių sveikatos sektoriuje“, – teigia L.Bušinskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min