Trys pagrindinės kryptys
Daugiau nei metus rengtą planą sudaro dvi dalys – viešoji, skirta gyventojams, taip pat nevieša, skirta tarnyboms ir pareigūnams.
Viešoji plano dalis spausdintų leidinių pavidalu atsiras miesto seniūnijose, bibliotekose ir kitose gyventojų susirinkimo vietose.
Tačiau savivaldybė ragina gyventojus iš anksto susipažinti su jo elektronine versija, prieinama internete, čia yra ir aktyvios nuorodos į būtiniausią informaciją.
Vėliau numatyta sukurti ir specialią aplikaciją telefonams.
Planas pritaikytas bent penkiems pagrindiniams scenarijams: pirmiausia – infrastruktūros avarijai, pavyzdžiui, griuvus pastatui ar kilus dideliam gaisrui, taip pat stiprioms gamtinėms stichijoms, branduolinei avarijai, hibridinėms invazijoms bei karinei invazijai.
Dokumente numatytos trys pagrindinės vilniečių evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos bei Alytaus ir Lenkijos pasienio. Taip pat numatyta evakuacija ir miesto ribose.
Vykdant evakuaciją Panevėžio ir Šiaulių kryptimi, pagrindinė numatyta arterija – Ukmergės gatvė.
„Ši kryptis pasirenkama tuo atveju, jei grėsmė kyla miesto pietinėje ar centrinėje dalyje, arba kai būtina išlaikyti judėjimą į šiaurės Lietuvos regioną, kur įsikūrusios laikino apgyvendinimo vietos“, – skelbiama plane.
Tuo metu Klaipėdos ir Kauno kryptimi gyventojai būtų evakuojami, jei ekstremali situacija kiltų rytinėse ar centrinėse dalyse. Pagrindiniai numatomi keliai – A1 magistralė ir gretimos gatvės.
Trečioji, Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis, būtų pasirinkta kilus pavojui rytinėse ir pietinėse miesto dalyse, tuomet eismas būtų nukreiptas per Savanorių prospektą, Gariūnų, Liepkalnio gatves ir Eišiškių plentą.
Evakuacija vyktų pirmiausia išgirdus sirenas, garsinius signalus, įspėjus gyventojus pranešimais į telefonus per Gyventojų perspėjimo sistemą (GPI), nacionalinio transliuotojo eteryje ir per kitus kanalus, pavyzdžiui, tinklalapyje vilnius.lt, savivaldybės socialiniuose tinkluose. Juose turėtų būti pateikta informacija, kur ir kaip evakuotis bei preliminarus terminas, kiek laiko gali trukti evakuacija.
Galimybės išvykti iš sostinės būtų kelios: tai daryti savarankiškai, o neturintiems savo transporto – su savivaldybės pagalba atvykus į konkrečius surinkimo punktus, asmenims, kuriems reikalinga socialinė pagalba, neįgaliesiems, evakuacija būtų užtikrinama ir paimant juos iš namų.
Iš viso yra numatyti 69 gyventojų surinkimo punktai arba po 2 punktus kiekvienoje Vilniaus seniūnijoje.
Meras: siekiamybė – 72 valandos
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė, kad panašus planas egzistavo ir iki šiol, tačiau jis buvo „daugiau teorinis“ ir neapėmė konkrečių detalių. Anot jo, detalesnis planas buvo reikalingas siekiant sklandžiai užtikrinti 600 tūkst. gyventojų evakuaciją.
„Mes rėmėmės pirmiausia, aišku, Ukrainos miestų pavyzdžiais, Kyjivo, artėjant vasario 23 dienai 2022 metų (...), taip pat žiūrėjome JAV miestų evakuacijos planus, aišku, ten kontekstas yra kitas – daugiau dėl stichinių nelaimių ir gamtos sąlygų reikia evakuoti didelius miestus“, – pristatydamas planus trečiadienį sakė V.Benkunskas.
Anot jo, pats plano paskelbimas nereiškia, kad jis bus aktyvuotas – meras tikisi, kad to nereikės ir ragino gyventojus išlikti ramiems.
„Situacija yra stabili ir tikrai jokios panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas yra aiškus – turėti planą, turėti sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką yra atsakingas, ir pasitikėti mūsų gynybos pajėgom, kariuomene, kitom institucijom tikintis, kad to plano aktyvuoti niekada nereikės“, – pabrėžė V.Benkunskas.
Situacija yra stabili ir tikrai jokios panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas yra aiškus – turėti planą, turėti sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką yra atsakingas, ir pasitikėti mūsų gynybos pajėgom, kariuomene, kitom institucijom tikintis, kad to plano aktyvuoti niekada nereikės.
Pasak mero, plano intensyvumas priklausomai nuo konkrečios ekstremalios situacijos gali būti skirtingas, t.y. gali pakakti evakuoti tik dalį miesto, konkretų rajoną ir pan.
Meras tvirtina, kad planas galėtų „pilna apimtimi būti realizuotas karinės grėsmės atveju“, tačiau tai – tik vienas iš numatomų scenarijų.
„Pagrindinė žinia – mes pasitikime žvalgyba. Tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, kad duomenys apie didėjantį pavojų, intervenciją buvo teikiami politikams likus keliems mėnesiams iki jos pradžios (...). Jei būtų telkiama priešo kariuomenė, ta situacija tiek tarp civilinės, tiek tarp karinės valdžios būtų aptariama, kad visi žinotų, ką reikia daryti“, – kalbėjo meras.
Vėliau jis pridūrė, jog per kiek laiko būtų visiškai užbaigta sostinės gyventojų evakuacija, priklausytų nuo konkrečių aplinkybių: žvalgybos operatyvumo teikiant informaciją, pavyzdžiui, dar prieš galimą karinę invaziją, taip pat tai lemtų ir pačių gyventojų elgesys.
Jis priminė Kyjivo atvejį per Rusijos invazijos pradžią 2022-ųjų vasarį, kuomet sostinės ir centrinė valdžia ramino gyventojus iki paskutinės dienos, nors pačios invazijos dieną esą tebuvo likę 7 proc. miestiečių.
Vis dėlto jis įvardijo konkretų terminą, kuris būtų siekiamybė – dvi-trys paros.
„Esant paskelbtai mobilizacijai, kiek tų žmonių bebūtų likę, tikrai norėtumėme, kad per 72 val. arba per dvi paras liktų tik tie, kam reikia likti, kas bus susiję su miesto gynyba“, – sakė jis.
Esant paskelbtai mobilizacijai, kiek tų žmonių bebūtų likę, tikrai norėtumėme, kad per 72 val. arba per dvi paras liktų tik tie, kam reikia likti, kas bus susiję su miesto gynyba.
Meras taip pat pridūrė, kad gyventojų evakuacija vyktų ir traukiniais iš Vilniaus geležinkelio stoties – anot jo, Lietuvos geležinkeliai atskleidė kad per parą būtų pajėgūs išvežti 26 tūkst. gyventojų.
Kur susidarys „butelio kakliukai“?
V.Benkunskas dar vasario pradžioje susitikime su krašto apsaugos, susisiekimo ir vidaus reikalų ministrais pateikė penkis prioritetinius projektus, reikalingus sklandesnei gyventojų evakuacijai. Jiems būtų reikalingas finansavimas iš valstybės biudžeto.
Tai – Valakampių tilto remontas, išvažiavimas iš Gariūnų gatvės į Vilnius-Kaunas (A1) automagistralę, Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento, Šiaurinės gatvės projektas bei remonto darbai Eišiškių plente.
Anot V.Benkunsko, bene daugiausiai problemų kelia A1 išvažiavimas Kauno kryptimi ties Gariūnais, kur įrengta tik viena eismo juosta, nors reikėtų bent dviejų.
„Ši vieta, iš tikrųjų, yra butelio kaklelis, mes ir dėl kasdienio Vilniaus gyvenimo, ir dėl evakuacijos plano efektyvumo norėtumėme šios vietos patobulinimo (...). Deja, kol kas Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija nemato poreikio net pradėti projektavimo darbų“, – kalbėjo sostinės savivaldybės vadovas.
Pasak V.Benkunsko, Vilniui pasiūlyta perimti šią atkarpą savo žinion ir tvarkyti savo lėšomis – savivaldybė, pasak jo, neturi kur trauktis ir „šiuo pasiūlymu pasinaudos“.
V.Benkunskas kaip vieną iš galimų alternatyvų yra įvardijęs ir evakuaciją upėmis, tačiau tvirtina, kad pagrindinė evakuacija vyks keliais ir geležinkeliais.
Vilniečių lauks ne visi
V.Benkunskas, sulaukęs kausimo, ar evakuacija suderinta su visomis savivaldybėmis, pripažino, jog vilniečių laukia ne visi.
Vis dėlto jis sakė nenorintis gėdinti kolegų, kurie pagalbos rankos sostinei kol kas nėra pasiryžę ištiesti.
„Vyksta koordinavimo procesas ir aš tikrai neskųsiu kolegų merų. Mes tikrai susiderinsime, šiuos klausimus sprendžia nacionalinė valdžia, manau, susitarimai ten bus pasiekti, gal tai buvo informacijos problemos, nelabai suprato poreikius“, – kalbėjo V.Benkunskas.
R.Baltrėnas: pirmiausia vyktų sostinės gynyba
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas pabrėžė, jog nors planas yra geras, vien jo neužtenka, tad rudenį numatomos ir konkrečios evakuacijos pratybos.
Jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos kariuomenė krizės, karo atveju taptų pagrindinė koordinacinė struktūra valstybės mastu. Anot jo, Vilnius yra sudedamoji valstybės gynybos dalis, o planuose numatyta pirmiausiai ginti sostinę – jis ragino krizės atveju prisidėti prie to visus vilniečius.
„Pirmiausia turėtų ginti. Bet jeigu situacija juda ne į tą pusę, kurią mes planavome, tada planas ne veltui paruoštas“, – teigė jis.
Pasak generolo, karinės invazijos atveju vilniečiams evakuojantis viena iš numatytų krypčių, Lenkijos pasienio, itin svarbi būtų koordinacija, kadangi priešinga kryptimi vyktų NATO sąjungininkų pajėgos.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas tvirtino, jog policija evakuacijos metu siektų užtikrinti sklandų eismą, tačiau pripažino, kad to „100 procentų nepavyks“, nors pagal numatytą scenarijų eismą ir reguliuotų gausesnės policijos pajėgos.
Anot jo, pareigūnams gali tekti ir užtikrinti viešąją tvarką susibūrimo vietose, užtikrinti gyventojų turto saugumą ištuštėjus miestui, galimos komendanto valandos tvarkos laikymąsi.
„Tikrai ne paslaptis, tokiais atvejais daugėja marodieriavimo, kitų tokio pobūdžio nusikaltimų skaičius (...). Neatmetame, kad paskelbus mobilizaciją, gali atsirasti ir komendanto valanda“, – kalbėjo jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla pabrėžė, jog ekstremaliai situacijai turi būti pasirengęs kiekvienas gyventojas, t.y. bent 72 valandoms būti pasirūpinęs vandens atsargomis, maistu, tinkamais rūbais ir pan.
„Kalbant apie savivaldos institucijas, skatiname ir kitas savivaldybes žengti analogišku žingsniu. Vilnius yra pirma didmiesčio savivaldybė, kuri tokį planą sukūrė – yra tik dar viena savivaldybė, mano žiniomis, kuri tokį planą turi“, – pripažino R.Požėla.
Jis akcentavo, kad Vilniaus evakuacijos planą teks derinti ir su Vilniaus rajono savivaldybe – ši užbaigti pasirengimą esą žada jau netrukus.
