Knygos autorius, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, dabar – europarlamentaras V.Landsbergis knygoje pateikia ne tik anksčiau skelbtus, bet ir dar nepublikuotus, savo archyvo dokumentus, atskleidžiančius 1991 metų sausio įvykių Lietuvoje priežastis ir peripetijas.
Dvigubai daugiau dokumentų
Anot V.Landsbergio, anksčiau skelbta dokumentų, tačiau šioje knygoje jų yra dvigubai daugiau. Be to, knyga turi albumo elementų, nuotraukas jai rinko ne tik pats autorius, bet ir knygą išleidusi leidykla „Briedis“.
Kartais mes neginame savo valstybės, nes tai per brangiai kainuoja, – sakė V.Landsbergis.
„Maniau, galima sutaupyti vietos, jeigu dedame išverstą dokumentą, tai ar reikia dėti ir paties dokumento faksimilę. Bet leidėjai norėjo to. Ir, manau, tai pasiteisino, knyga pasidarė kitokia“, – apie išleistą knygą sakė V.Landsbergis.
Knygą ketinta išleisti dar pernai, Sausio 13-osios dvidešimtmečiui, tačiau ji bus vis papildoma naujais dokumentais. „Bet paskui jau sustabdžiau, nes tam galėjo nebūti galo. Dabar, kai apie knygą jau pasklido kalbos, žmonės pradėjo man siųsti nuotraukas. Tai labai gerai, nes byla vis dar nebaigta. Tiek kriminalinė, tiek ir istorinė, nes kai kas ją ginčija, ginčija agresiją, karo užpuolimus“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios tarybos pirmininkas.
Kaip vieną iš pavyzdžių V.Landsbergis pateikė Michailo Golovatovo teiginius, kad jis Vilniuje buvo tik komandiruotėje. „Tose nuotraukose matosi, kokia tai buvo „komandiruotė“. Ne tik kelios skaudžios nuotraukos iš lavoninės, ligoninės. Bet yra viena nuostabi nuotrauka, kur sunkiai sužeistas vyras, nuogas iki pusės, matyt, nutraukta koja, rodo pergalės ženklą. Tokia Lietuva gali viską atlaikyti“, – teigė V.Landsbergis.
Pateikia dar neskelbtų dokumentų
Knygoje yra ir anksčiau neskelbtų niekur dokumentų. Vienas iš tokių yra Taline Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos vadovų 1991 m. sausį pasirašytas pareiškimas. „Aš negalėjau vykti į Taliną, bet Borisas Jelcinas atskrido, nors jį bandė sulaikyti, sakė, kad gyvas negrįš. Atgal jis jau neskrido į Maskvą, jį nuvežė automobiliu į Leningradą, o iš ten keleiviniu lėktuvu jau skrido į Rusijos sostinę, kad netyčia valstybiniam lėktuvui degalų nepritrūktų“, – prisiminimais dalinosi V.Landsbergis.
Kitas parengtas, bet pasirašytas tik V.Landsbergio dokumentas buvo keturių šalių karinė sąjunga. „Tai buvo išties pavojinga, bet tuo metu viskas kabojo ant plauko. Pats Jelcinas buvo ant plauko“, – jau su šypsena tuos įvykius prisiminė V.Landsbergis.
Naujosios knygos autorius teigė norįs, kad šiuo leidiniu pavyktų praskleisti tarptautinę uždangą, nes šiuo metu žiūrint užsienio kūrėjų filmus apie komunistinės sistemos Europoje žlūgimą, yra aišku viena – Lietuvos ten nėra. Yra Lenkija, Vokietija, bet ne Baltijos kelias.
Tačiau ar naujoji knyga bus išversta į kitas kalbas, V.Lansbergis neatsakė, tik pripažino – tai labiau valios klausimas, negu pinigų. „Daug dalykų reikia išversti. Tam reikia valios, sprendimo, kad tai būtina, tada jau antrasis klausimas – finansinis – darosi ne pats svarbiausias. Bet labai dažnai pinigų klausimas iškeliamas kaip svarbiausias. Kartais mes neginame savo valstybės, nes tai per brangiai kainuoja“, – sakė profesorius.
Ne tik Lietuvos kova
O paklaustas, ar kova jau yra baigta, V.Landsbergis buvo atviras – tai ne tik Lietuvos kova. Jis pastebėjo, kad šiomis dienomis vėl girdime gana prieštaringus pareiškimus iš kaimyninės šalies. Anot V.Landsbergio, Rusija yra kitokia, ji nepriklauso tarptautinei demokratinei bendrijai. O Lietuva pasakė savo nuomonę, nors didžiosios valstybės stebėjosi, kaip tokie mažiukai gali eiti savo keliu, turėti savo tiesą ir negirdėti, ką jiems sako kiti.
„O mums sakė tiesiai – niekada mes jums neleisime, užmirškite tuos svaičiojimus. Rusija niekada neleis jums atsikabinti, gauti kažkokią nepriklausomybę, tai Gorbačiovo pasakyti žodžiai man. Bet tai yra galvosena nuo kažin kokių amžių, kad visos šalys aplink turi priklausyti Maskvai. Kiek tai tęsis?“ – retoriškai klausė profesorius.
