Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 11d. 18:39

Profesorius Jonas Kvistas: „Gerovės nepasieksit, kol žmonės bus motyvuoti gyventi iš pašalpų“

Jon Kvist
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Profesorius Jonas Kvistas

Pietų Danijos universiteto Gerovės valstybės tyrimų centro profesorius Jonas Kvistas trečiadienį Vilniuje įvykusioje diskusijoje „Darbo rinkos politika gerovės valstybėje“ pasidalino šiaurietišku geresnio gyvenimo receptu. Pasak jo, valstybės, kuriose žmonės motyvuoti gyventi iš pašalpų, o darbo nesuvokia kaip vertybės, pasmerktos susidurti su socialinėmis problemomis.


J.Kvistas skandinavišką darbo politiką palygino su bite: „Mokslininkai paskaičiavo, kad jos masė per didelė tokiems mažiems sparnams ją pakelti, tačiau ji skraido. Taip yra ir su brangia skandinaviška socialinės apsaugos sistema. Mes matome, kad ji gali išsilaikyti per labai sunkius laikus, bet niekas tiksliai nežino kodėl“.

Nebijo būti atleisti

Šiaurietiškame modelyje žmonės gali būti labai lengvai atleisti, bet jie to nebijo, nes gali gauti dosnią valstybės paramą.

Pranešėjas teigė, jog egzistuoja keletas darbo politikos strategijų. Antai JAV darbdavys gali labai lengvai priimti į darbą ir atleisti darbuotoją. Valstybės stengiasi sukurti dinamišką darbo rinką ir neskiria itin didelio dėmesio valstybės pašalpoms darbo netekusiems piliečiams.

„Šiaurietiškame modelyje žmonės gali būti labai lengvai atleisti, bet jie to nebijo, nes gali gauti dosnią valstybės paramą“, - pasakojo J.Kvistas.

Pasak jo, sistema, kuri leidžia lengvai atleisti darbuotoją, suteikia darbdaviui motyvaciją kur kas lengviau priimti darbuotojus.

Svečias teigė, jog mokant dosnias kompensacijas šalis rizikuoja, jog iš darbo rinkos pasitraukę asmenys į ją grįžti nebenorės. Pasak jo, žmonės turi suprasti darbą kaip vertybę. Taip surenkami mokesčiai ir iš jų apmokamos valstybės gerovės išlaidos. Valstybės turi motyvuoti žmones ieškoti darbo, o ne gyventi gaunant valstybės paramą.

Klaidingas požiūris

„Visi žinom, kad Robinas Hudas atimdavo iš turtingųjų ir išdalindavo skurdžiau gyvenantiesiems. Daugelis mano, kad tai šiaurietiškas socialinės apsaugos modelis. Taip nėra. Mūsų modelio tikslas apsaugoti žmogų nuo skurdo, o ne apiplėšinėti turtinguosius“, - sakė profesorius.

J.Kvistas nurodė, kad socialinė apsauga iš tiesų veikia taip, jog darbo netekęs mažas pajamas turintis žmogus gaus kur kas didesnę dalį savo atlyginimo, nei uždirbęs daug. Tačiau ši sistema socialiai teisinga, nes aukštą kvalifikaciją turinčiam darbuotojui nedarbo grėsmė yra kur kas mažesnė, darbo paieška užtrunka trumpiau, be to, daugiau uždirbantys žmonės dažnai turi didesnius finansinius rezervus.

Pasak jo, valstybių vykdoma užimtumo politika yra brangi. Lietuva šiuo požiūriu daugiau nei tris kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Vidutiniškai ES šalys skiria 2,2 proc. savo BVP užimtumo politikai. Tuo tarpu Lietuva skiria 0,6 proc.

Negavę darbo eina vogti

Jei žmogus negali užsidirbti legaliai, jis vis tiek randa būdų, kaip gauti pinigų

Svečias pateikė naujausius duomenis, kurie rodo, kiek pasaulyje 100 tūkst, gyventojų tenka įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų. Jav šis skaičius yra 716, Rusijoje – 475, Lietuvoje – 329. Tuo tarpu Danijoje – 73, o Suomijoje – 58.

“Jei žmogus negali užsidirbti legaliai, jis vis tiek randa būdų, kaip gauti pinigų“, - teigė J.Kvistas.

Jis pabrėžė, jog būtent todėl valstybės turi nukreipti didžiausias pastangas į mažiausiai kvalifikuotas ir rizikingiausiais darbo rinkos grupes.

Pagalbos reikia ne visiems

Leiskim žmogui pabandyti pačiam. Tada pasiūlykim trumpas progrmas ir tik tada siūlykime brangias persikvalifikavimo programas.

J.Kvistas minėjo, jog ne visiems darbo netekusiems žmonėms reikalinga vienoda parama ieškant naujų pareigų. Jis siūlė pradžioje suteikti asmenims laiko darbo ieškotis patiems. Būtina kelti žmogaus kvalifikaciją, tačiau tai reikia daryti atsižvelgiant į asmeninius žmogaus poreikius. Kartais pradėti galima žmogui padedant suprasti, kad į darbo pokalbį jis turi eiti nusiprausęs ir švariai apsirengęs.

„Leiskim žmogui pabandyti pačiam. Tada pasiūlykim trumpas programas ir tik tada siūlykime brangias persikvalifikavimo programas. Žmonėms nemėgsta, kai jiems nurodinėja, jeigu jie problemą gali išspręsti patys“, - teigė pranešėjas.

Jo nuomone, didžiausias iššūkis yra suteikti žmogui motyvaciją dirbti ir atsisakyti pašalpų. Taip pat turi būti bandoma sudaryti sąlygas, kad žmogus nenorėtų lengvai atsisakyti darbo vien tam, kad galėtų naudotis valstybės ištiestu saugos tinklu.

Moterų apsauga

Profesorius pabrėžė, jog vienas iš esminių Šiaurės šalių darbo politikos bruožų yra lyčių lygybė darbo rinkoje. Itin didelį dėmesį skiriant mamoms, kurios turi turėti galimybę išlikti darbo rinkoje, net ir augindamos vaikus.

Mama su vaikais
Mama su vaikais

„Mūsų moterys dirba vidutiniškai daugiau nei daugelyje kitų šalių. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbo rinkoje yra daugiau moterų nei vyrų“, - sakė J.Kvistas.

Jis atkreipė dėmesį, jog praktiškai visos Europos šalys šiuo metu susiduria su demografinėmis problemomis. „1968-ųjų karta sakė, kad reikia gimdyti vaikus, o ne kariauti, bet jie patys to nedarė. Dėl to dabar atsirado demografinė problema, kurią reikės spręsti. Jau dabar tai sukuria didelę įtampą darbo rinkoje“, - minėjo J.Kvistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min