Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prokuroras Saulius Verseckas Seimo komisijai pateikė Darbo partijos juodosios buhalterijos schemą

Viktoras Uspaskichas ir Vytautas Gapšys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Viktoras Uspaskichas ir Vytautas Gapšys
Šaltinis: 15min
0
A A

Seimo laikinoji tyrimo komisija, spręsianti, ar siūlyti Seimui leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Darbo partijos atstovus Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį, Vitaliją Vonžutaitę, pirmadienio posėdyje apklausia prokurorus.

Į posėdį atvyko generalinis prokuroras Darius Valys ir valstybės kaltintojas byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Nors anksčiau buvo nutarta, kad komisijos posėdžiai bus uždari, tačiau pirmadienį komisija posėdžiavo atvirai. Komisijos posėdyje kaip stebėtojas dalyvavo ir pats kaltinamasis V.Uspaskichas.

Seimo nariams D.Valys ir S.Verseckas teigė, kad ši byla jokiu būdu nėra politinė. Politikos, pasak S.Versecko, joje tik tiek, kad tai nėra paprasta juodosios buhalterijos byla.

„Tai yra politinės korupcijos byla“, – teigė jis.

S.Verseckas siūlė komisijai atnešti visus surinktus įrodymus, tačiau, pasak jo, jų patikimumą vis tiek galės įrodyti tik teismas.

Įteikė schemą

S.Verseckas parlamentarams pateikė Darbo partijos juodosios buhalterijos vykdymo schemą, kurioje pademonstruota, kaip judėjo Darbo partijos finansai.

„Matome juodosios kasos buvimą, elementarią dvigubos buhalterijos schemą ir nuslėptų finansų judėjimą. Čia ir UAB „Aguomina“, leidusi laikraštį „Laikas“, kuris vykdė neteisėtą Darbo partijos reklamą“, – schemą apibūdino prokuroras. 

Pasak jo, apie partijos juodąją buhalteriją žinojo daug žmonių, tačiau prokurorai kaltinimus pareiškė tik tiems, kurie buvo atsakingi už jos vedimą.

S.Verseckas pripažino, kad Darbo partijos byla nagrinėjama neįprastai ilgai ir tuo yra unikali. „4,5 metų vien pirmosios instancijos teisme“, – pabrėžė prokuroras.

Pasak jo, įrodymų tyrimas teisme prasidėjo tik prieš metus. Iki tol teismai negalėjo normaliai vykti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausiant, ar gali būti teisiamas juridinis asmuo, V.Vonžutaitės nėštumo ir gimdymo atostogų. kaltinamųjų ligų ir V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės tapus Europos Parlamento nariu, aiškino prokuroras.

„Nėra jokių valstybės institucijų – teismo ar prokurorų – kaltės dėl tokio ilgo bylos nagrinėjimo“, – apibendrino S.Verseckas.

Klausiamas, kodėl prokuroras tai padarė Seimo rinkimų antrojo turo išvakarėse, S.Verseckas pareiškė, kad, pagal įstatymus, jis tai galėjo padaryti tik tada, kai teismas pradėjo įrodymų tyrimus.

„Negalėjome perkvalifikuoti įtarimų prieš dvejus ar trejus metus, nes įrodymai pradėti tirti tik prieš metus“, – aiškino jis.

Tai nulėmė proceso eiga, aiškino prokuroras. Tiesa, jis pripažino vengęs keisti kaltinimus prieš Seimo rinkimų pirmąjį turą.

„Spalio 26 d. teismo paprašiau baigti liudytojų apklausą, nes patvirtinančių liudijimų turėjome pakankamai. Po to turėjo vykti kaltinamųjų apklausa. Logiška, kad prieš jų apklausą reikėjo perkvalifikuoti kaltinimus, nes pagal juos jie turėjo būti klausinėjami“, – teigė S.Verseckas.

Jis teigė, kad prokurorų sprendimas griežtinti kaltinimus būtų dar skambiau apšauktas politikavimu, jei tai būtų buvę padaryta kaltinamiesiems jau tapus Seimo nariais.

15min.lt nuotr./S.Verseckas parlamentarams pateikė Darbo partijos juodosios buhalterijos vykdymo schemą, kurioje pademonstruota, kaip judėjo Darbo partijos finansai.
15min.lt nuotr./S.Verseckas parlamentarams pateikė Darbo partijos juodosios buhalterijos vykdymo schemą, kurioje pademonstruota, kaip judėjo Darbo partijos finansai.

Pagrindinė finansininkė – Vitalija Vonžutaitė

Prokuroras S.Verseckas Seimo komisijai pasakojo, kad Darbo partijoje finansus valdė dabartinė Seimo narė V.Vonžutaitė.

„Pinigai ateidavo per V.Vonžutaitę. Pagrindinį  vaidmenį užėmė V.Vonžutaitė“, – tai ne kartą Seimo komisijos posėdyje kartojo S.Verseckas.

Anot jo, V.Vonžutaitė pinigus atnešdavo Nijolei Steponavičiūtei, o ši juos skirstydavo pagal V.Vonžutaitės nurodymus.

Ataskaitos dėl pinigų panaudojimo buvo teikiamos V.Uspaskichui.

„Vieną kartą buvo pradingę 6 tūkst. litų. Tuomet kilo sąmyšis ir sutarta, kad apie tai būtinai reikia pranešti V.U. Turbūt ne universitetui“, – ironizuodamas pridūrė S.Verseckas.

Tuo tarpu V.Gapšys prie juodosios buhalterijos priėjimą gavo tik 2005 m. pabaigoje.

„V.Vonžutaitė 2005 m. pabaigoje nurodė N.Steponavičiūtei, kad V.Gapšys irgi turi teisę priimti sprendimus dėl „juodosios kasos“ pinigų“, – komisijoje teigė S.Verseckas.

Jo teigimu, nustatyta, kad „juodi“ pinigai buvo naudojami ir 2004 m. Seimo rinkimuose. Jais buvo atsiskaitoma už stebėtojų darbą, už agitatorių darbą, už agitacinės medžiagos ruošimą.

„Kad perkami balsai, nenustatėme“, – teigė prokuroras.

Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Andrius Mazuronis teiravosi, ar prokurorams pavyko nustatyti, iš kur Darbo partija gaudavo „juodus“ pinigus.

„Pajamų šaltinių buvo daug ir labai įvairių. Kai ką pavyko atsekti, tačiau pajamų šaltinių didžioji dalis mums liko nežinomi“, – pripažino S.Verseckas.

Jis aiškino, kad pinigų šaltinius sunku nustatyti dėl to, kad juos valdžiusi V.Vonžutaitė su teisėsauga nebendradarbiauja, o N.Steponavičiūtė pinigų kilmės nežinojo. Pasak S.Versecko, šaltiniai buvo slepiami po kodais „ketvirtiniai“, „N“.

„Man būtų labai svarbu žinoti, iš kur tie pinigai. Tačiau baudžiamosios bylos tirti tai netrukdo, nes anoniminis partijų finansavimas iš principo draudžiamas“, – pareiškė prokuroras. 

Liudininkų – 330

S.Verseckas pasiaiškino ir dėl savo sprendimo prašyti byloje nutraukti liudininkų apklausą. „Nemačiau logikos tęsti krūvos liudininkų klausinėjimą tais pačiais klausimais, kai jau buvo aišku, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neprieštarauja jų pasisakymams teisme“, – teigė jis.

Prokuroras kaip pavyzdį pateikė atvejį, kai teismui buvo nurodyti 123 liudininkai, paliudiję, kad iš Darbo partijos „juodų pinigų“ nemokamai gavo „Respublikos“ prenumeratą. „Tokių teismas apklausė apie 40. Visi patvirtino“, – teigė prokuroras.

Teismui prokurorai išvis buvo pateikę 330 liudytojų sąrašą. Jų apklausta 170.

Prašydamas komisijos naikinti Darbo partijos narių teisinę neliečiamybę S.Verseckas pabrėžė, kad šios bylos apolitiškumą jau įrodė Europos Parlamentas panaikindamas V.Uspaskicho imunitetą.

„EP yra ta institucija, kuri ne atsainiai žiūri į tą klausimą, o kruopščiai nagrinėja, prašo teisėsaugos atsakymų. Be to, dažniau jis nenaikina imuniteto nei naikina, o V.Uspaskichui panaikino“, – dėstė prokuroras.

V.Uspaskichas kaltina A.Paulauską užsakius bylą, Rusijoje jis – vis dar persekiojamasis

Pasak S.Versecko, ikiteisminis tyrimas Darbo partijos byloje buvo pradėtas jo iniciatyva, gavus duomenis iš Valstybės saugumo departamento (VSD).

Tiesa, jis pripažino, kad VSD užduotį aiškintis Darbo partijos veiklą nurodė tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Dabar A.Paulauskas yra Darbo partijos narys ir dėl „darbiečių“ teisinės neliečiamybės sprendžiančios komisijos pirmininko pavaduotojas.

„Joks politikas, jokia politinė organizacija man nedarė, kaip prokurorui, jokio spaudimo dėl šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Aš tai padariau nusprendęs, kad įrodymų pakaks, gavęs pirminę VSD medžiagą“, – tvirtino S.Verseckas.

Pasak jo, iš VSD gauta informacija buvo tik pirminė, o toliau tyrimą vykdė prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir daug specializuotų tyrimų centrų.

Tiesa, S.Verseckas atkreipė dėmesį, kad savo skunde Europos Sąjungos bendrajam teismui, parašytame šių metų rugpjūtį, V.Uspaskichas įrodinėja, kad šis ikiteisminis tyrimas yra politinio susidorojimo su juo priemonė, nes pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė Lietuvos parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas, o tai įvyko po to, kai Darbo partija parėmė A.Paulausko nušalinimą nuo pareigų.

Be to, anot prokuroro, V.Uspaskichas šiame skunde Europos Sąjungos bendrajam teismui nurodo, kad tebeturi persekiojamojo statusą Rusijoje.

S.Verseckas sakė, kad Seimo sutikimas naikinti jų neliečiamybę pirmiausia reikalingas patiems parlamentarams, kad jie galėtų apsiginti teisme, įrodyti savo nekaltumą.

V.Uspaskichas: aš nesuprantu tos teisės

Kaltinamasis V.Uspaskichas išbuvo visą komisijos posėdį, jis pasiėmė ir prokuroro atneštą schemą.

Tiesa, V.Uspaskichas kategoriškai neigia turįs kokį nors statusą Rusijoje ir kaltinąs partijos kolegą A.Paulauską, kad tai jis suorganizavo „politinę bylą“ prieš Darbo partiją.

„Aš visiškai nieko nemanau, matyt, buvo mano advokato prancūzo, kuris gina mane Liuksemburgo ir Strasbūro teisme taip suformuluota iš tų duomenų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagos, kai jis tyrė VSD veiklą ir išvadoje nustatė, kad VSD vadovauja verslo ir politikos struktūroms“, – atsakydamas į klausimą, kodėl mano, kad Darbo partijos bylą pradėjo A.Paulauskas, kalbėjo V.Uspaskichas.

„Aš nesuprantu tos teisės ir negaliu sudėlioti, kur yra reikšmingiausi dalykai byloje, o kur ne. Jiems atrodo, kad tai reikšmingas dalykas. Man nelabai“, – pridūrė jis.

Turi tris savaites

Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro prašymą.

Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 dienos. Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis anksčiau yra teigęs, kad komisija darbą baigs greičiau nei numatyta.

Primename, kad Generalinė prokuratūra prašo Seimo panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę, nes jie yra kaltinamieji vadinamoje juodosios buhalterijos byloje.

Prokuratūros duomenimis, V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė eidami vadovaujamas pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to valstybei, prokurorų skaičiavimu, buvo padaryta daugiau nei 6 mln. litų žala.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min