Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Protestuodamos pamokų nevedė lenkiškos Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklos

Lietuvos lenkai prieš mokyklų reorganizavimą meldėsi bažnyčioje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvos lenkai prieš mokyklų reorganizavimą meldėsi bažnyčioje
Šaltinis: BNS
0
A A

Protestuodamos prieš švietimo pertvarką, pamokų trečiadienį nevedė visos lenkiškos Vilniaus rajono mokyklos ir dvi Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos.

Ministerija pranešė, kad iš savivaldybių surinktais duomenimis, trečiadienį pamokų nevedė visos Vilniaus rajono mokyklos lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis, Vilniuje pamokos nevyko Grigiškių ir Vladislavo Sirokomlės vidurinėse.

Mokiniai neatėjo ir į Trakų rajono Paluknio vidurinę mokyklą, čia buvo tik pedagogai. Dalis mokinių neatvyko ir į Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

Geros naujienos – vienai mokyklai

V.Sirokomlės mokykloje apsilankiusi naujoji švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė sakė, kad artimiausiu metu bus vertinamas jos siekis tapti ilgąja gimnazija, išsaugant 12 klasių ir po rugsėjo 1-osios. Tačiau gerų naujienų kitoms protestavusioms mokykloms ministrė kol kas neturi ir tvirtina, kad jų norus apeiti reorganizaciją vertins „geranoriškai, bet pagal įstatymą“.

„Konkretūs sprendimai priimti tik dėl V.Sirokomlės mokyklos, ekspertų grupė važiuos vertinti, kadangi savivaldybės sprendimas toks yra, kad jie planuoja padaryti ją ilgąja gimnazija. Patikrinimą mes atliksime, nes tai yra privalu. O visa kita – aišku, ministerija viską darys labai geranoriškai, bet pagal įstatymą. Nes ministerijos sprendimai yra tik sureaguoti ir duoti atsakymą dėl turinio (...).  Sprendimas yra savivaldybės, savivaldybė ir turės prisiimti atsakomybę – mes tik esame tik pagalbininkai įvertinant, ar mokyklos atitinka kriterijus, ar ne“, – BNS sakė ministrė.

Tuo metu LNK žinioms A.Pitrėnienė tvirtino, kad tautinių mažumų mokykloms galioja tie patys įstatymai, kaip ir lietuviškoms ir dėl to ji neketinanti stabdyti reformos.

„Dvylika metų Lietuva dalyvavo šitame procese. Ką daryti, sustabdyti, kai liko 11 mokyklų? Neįmanoma to padaryti. Kuo kalta Klaipėda, Kretinga, Utena, bet kuris kitas rajonas? Manote jiems neskaudėjo? Jiems taip pat skaudėjo – ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams“, – sakė politikė.

Kelias jau patvirtino

Konkretūs sprendimai priimti tik dėl V.Sirokomlės mokyklos, ekspertų grupė važiuos vertinti, kadangi savivaldybės sprendimas toks yra, kad jie planuoja padaryti ją ilgąja gimnazija.

Vadovaujantis 2011 metais priimtais įstatymais, iki šių metų rugsėjo visos vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokykloms su retomis išimtimis dėl ilgųjų 12-mečių gimnazijų.

Ministrė ketvirtadienį patvirtino ilgųjų gimnazijų statusą trims Vilniaus rajono įstaigoms lenkų mokomąja kalba: Buivydžių, Mickūnų ir Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinėms. Taip pat patvirtintas gimnazijos statusas Vilniaus miesto Sofijos Kovalevskajos vidurinei mokyklai, kur moksleiviai mokomi rusų kalba. Šis sprendimas leis kurti po vienu stogu dvi įstaigas – S.Kovalevskajos gimnaziją ir progimnaziją ir taip pat išsaugoti 12 klasių ugdymą.

Ministrė BNS sakė, kad šie sprendimai priimti ne dėl tautinių mažumų protestų – prašymus akredituoti mokyklas pateikė dar buvusios tarybos, ministerijos vertinimas dėl jų reorganizacijos formos buvo teigiamas. Tą patį BNS tvirtino ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybių atstovai.

„Tai yra seni savivaldybės tarybos sprendimai, naujoji valdžia neatsiuntė mums jokio naujo sprendimo“, – sakė ministrė.

„Piketai problemų neišspręs“

Nei piketai, nei ilgai „marinuojama“ reforma, nei susipriešinimas problemų neišsispęs. Trypčiojimas vietoje ir neaiškumas kelia grėsmę visam mokyklų Vilniuje tinklui, – sakė Remigijus Šimašius.

Tuo metu Vilniaus valdžios atstovai, trečiadienį apsilankę persitvarkiusiose Vilniaus lenkiškose Jono Pauliaus II ir Adomo Mickevičiaus gimnazijose tvirtino, kad šios mokyklos priešinimasis reformai „kelia grėsmę“ visam sostinės mokyklų tinklui.

„Nei piketai, nei ilgai „marinuojama“ reforma, nei susipriešinimas problemų neišsispęs. Trypčiojimas vietoje ir neaiškumas kelia grėsmę visam mokyklų Vilniuje tinklui“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras Remigijus Šimašius.

Už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas nurodo, kad pertvarka turi vykti vadovaujantis „skaičiais ir argumentais“ bei priminė, jog dėl mažėjančio vaikų skaičiaus siekiant išlaikyti ugdymo kokybę pertvarkomos tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos.

Vadinamosios „ilgosios„ gimnazijos nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Mieste išlikti „ilgosiomis“ gimnazijomis galima tik įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas, kurios yra skirtos gabiems mokiniams, arba savitos pedagoginės sistemos elementus turinčias programas.

Prieš dvejus metus Vyriausybės nutarimu pakeistos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės sudarė platesnes galimybes vidurinėms mokykloms tautinių mažumų kalba pretenduoti tapti gimnazijomis, teigia ŠMM.

Vidurinių mokyklų neliks

Taisyklės leidžia vidurinio ugdymo programą akredituoti, jei kaimo gyvenamoje vietovėje esančiose mokyklose 11-12 klasėse mokosi 30 mokinių, vietoje buvusių 60. Jei šiose vietovėse yra dvi mokyklos skirtingomis kalbomis, programos gali būti akredituojamos esant ne mažiau kaip 20 mokinių 11-12 klasėse vietoje buvusių 60.

Mažesni reikalavimai yra ir miestuose veikiančioms tautinių mažumų mokykloms: iš viso 11-12 klasėse gali mokytis ne mažiau kaip 80 mokinių, kai tuo tarpu mokyklose lietuvių mokomąja kalba – ne mažiau kaip 100.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Mitingas dėl lenkų ir rusų mokyklų
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Mitingas dėl lenkų ir rusų mokyklų

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai kritikuoja ketinimus reorganizuoti tautinių mažumų mokyklas. Dėl to pirmadienį prie Vyriausybės buvo surengtas mitingas.

Centrinė valdžia teigia, kad tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos reorganizuojamos vykdant švietimo reformą dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min