-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 06 20

Kodėl lietuviai taip lengvai patikėjo beraščių paskleistu gandu dėl „Swedbanko“?

Kaip lengvai gali paveikti žmogų gandai – tuo teko įsitikinti pasklidus žiniai apie „Swedbank“ bankrotą. Išvydę tokias su daugybe gramatinių klaidų parašytas žinutes, žmonės masiškai būrėsi prie bankomatų. Nors nemažai abejojo gandais, vis tiek atsiėmė savo pinigus. Kaip tokį elgesį paaiškintų psichologai?
Telšiai, birželio 18-oji prie "Swedbank" filialo.
Telšiai, birželio 18-oji prie "Swedbank" filialo. / Donatos Kazlauskien4s nuotr.

Tarp šių trečiadienio įvykių liudininkų atsirado teigiančių, kad kai kuriems stovėti milžiniškoje eilėje prie bankomatų buvo gėda. Nors ir suvokdami, kad gauta žinutė buvo labai nerimta ir atrodė kaip parašyta paauglės, žmonės vis tiek panoro atsiimti iš „Swedbank“ visas savo santaupas.

Prie bankomatų jie rikiavosi net tada, kai viešojoje erdvėje atsirado šiuos gandus paneigiančių banko atstovų pranešimų. Trečiadienį visoje Lietuvoje žmonės išsigrynino maždaug 20 proc. daugiau pinigų nei įprastai.

Nors teigiama, kad ketvirtadienį panika atslūgo, internautai komentaruose dar pasvarsto, kad „su tuo banku tikrai kažkas negerai“, „man viskas atrodo įtartinai“ ir pan.

Tiesa, mes ne vieninteliai tokie. Apie „Swedbank“ ištikusią krizę pernai buvo pasklidę gandų Latvijoje. Kai kurie mūsų kaimynai tuo patikėjo ir skubėjo išsigryninti santaupų.

Racionalumas neveikia

Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad į klausimą, kodėl žmonės taip lengvai patiki gandais, nėra lengva atsakyti, tačiau viena iš priežasčių yra mentalitetas.

Nuo sovietinių laikų yra likę daug žmonių, kurie įpratę galvoti, jog tiesa būtinai turi būti paslėpta ir kad tai, kas viešai prieinama, jokiu būdu nėra tiesa.

„Nuo sovietinių laikų yra likę daug žmonių, kurie iš principo įpratę galvoti, jog tiesa būtinai turi būti paslėpta ir kad tai, kas viešai prieinama (pavyzdžiui, informacija), jokiu būdu nėra tiesa. Manau, paranojos procentas mūsų šalyje didesnis nei kur nors Vakaruose. Apskritai baimės kiekis mūsų visuomenėje yra labai didelis.

Tuomet, kai kas nors susiję su saugumu, o ypač finansiniu, racionalumas jau neveikia. Tai tokios stiprios emocijos, kad žmogus gali vadovautis velniai žino kuo. Juolab kad pinigų atsiėmimas niekuo negresia – nieko baisaus neatsitinka, gali vėl juos padėti į banką.“

G.Petronienė paaiškina, kad žmonės, kurie atsiėmė pinigus iš banko, dėl to taip greit nepatiki, jog gandai apie bankrotą buvo nepagrįsti, nes jaučiasi nesaugūs. Nesaugumas toks didelis, kad net visiškai akivaizdūs paneigimai negali padėti.

Specialistė prisiminė šiai situacijai tinkantį anekdotą apie žydą ir šaukštelį: dingo sidabrinis šaukštelis, ir žydas tuo apkaltino svečius. Svečiai dievagojosi, kad šaukštelio jokio neėmė. Po kelių dienų tas šaukštelis atsirado. Svečiai klausia žydo: tai matai, atsirado šaukštelis, viskas gerai dabar?  Žydas atsidūsta: taip, bet santykiai tokie pat jau nebebus.

Informacijos stygius verčia nerimauti

Trečias dalykas, kuris, anot psichologės, verčia tikėti gandais, – informacijos trūkumas. Retas kuris baigė bankininkystę ar mokėsi ekonomikos, tad sunku susivokti, ypač, kai internete sklando masė gandų įvairiomis temomis.

„Visi daug lengviau patikės neigiamais gandais. Visi linkę tikėti, kad žmonės – egoistai. Kad jei gali pasisavinti svetimus pinigus, tai būtinai tai padarys. Įsišaknijęs tikėjimas: nelauk nieko gera. Be to, turim patirtį su dviem bankrutavusiais bankais. Taigi po žinios apie bankus jau kaip refleksas būna bijoti. Tuomet jau nesvarbu, kad žinutė – su klaidomis“, – paaiškina pašnekovė.

G.Petronienė prisimena, kad kadaise jos pacientai labai bijojo pasaulio galo. Moteris panaršiusi internete rado neįtikėtiną kiekį su pasaulio pabaiga susijusios informacijos. Ji pripažįsta, kad kartais tokiose situacijose susigaudyti pačiam – sunku. Tačiau informacijos reikia ieškoti ne neaiškiose interneto svetainėse, o klausti pažįstamų, labiau apie tai nusimanančių.

Nuo vaikystės išmokyti bijoti

Psichologas dr. Marius Daugelavičius teigia, kad visuomenė taip išauginta, kad turi nuolat ko nors bijoti, visur pilna baimės: „Šiuolaikinis žmogus turi begales baimių, kurių dažniausiai net nesuvokia. Jo psichika dažniausiai taip sudaryta, kad saugosi visko: įvairiausių pavojų, bijo daryti to, ko nemoka, bijo, ką apie jį pagalvos kiti.“

Jeigu kas siųstų geras žinutes, juk nebūtų tokios reakcijos. Suveikia tai, kas gąsdina žmogų.

Specialistas paaiškina, kad tai – tradicinio auklėjimo padariniai: kaip tėvai gyvena, tą perima vaikai. Įprasta sakyti: nebėk – nugriūsi, nedaryk – neišeis. Žmogus įpranta nuolat saugotis pavojų. Tuomet, vos pradeda kas nors kuo nors gąsdinti, suveikia baimės mechanizmas. Ypač, jei apie tai šneka daug žmonių.

„Jeigu kas siųstų geras žinutes, juk nebūtų tokios reakcijos. Suveikia tai, kas gąsdina žmogų. Logika niekaip neveikia, tik emocijos.“

M.Daugelavičius dėsto, jog šiuo atveju raminimai ir įtikinėjimai nepadeda, nes žmonės jau buvo dėl bankų Lietuvoje apgauti. Tuomet juos lygiai taip pat ramino, kad viskas gerai, o netrukus paaiškėjo, kad tai melas.

Todėl jei po pusmečio ar metų vėl tokie gandai pasklistų, psichologas teigia, jog daug šansų, kad ant tokio kabliuko vėl užkibtų masė žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius