Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 14d. 14:53

Psichologai: bijodami prarasti darbą mokytojai apie savo psichologinę būseną nekalba

Pamoka
„Scanpix“ nuotr. / Pamoka

Manoma, kad pedagogų yra per daug, tad pasakyti, kad esu pavargęs ar nenoriu matyti vaikų, mokytojui yra netgi pavojinga, taip LRT RADIJUI sako psichologas Evaldas Karmaza. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovės Romos Vidos Pivorienės teigimu, išgyventi psichozę darbe yra normalu kiekvienam, tad reikėtų nebijoti apie tai šnekėtis.

E.Karmaza Lietuvos mokytojų psichologinę būseną vertina labai prastai. Jo teigimu, pedagogų patiriamą stresą lemia įtampa, sveikata, nenoras ir nesaugumas – dauguma mokytojų baiminasi kalbėti apie savo savijautą, nes bijo prarasti darbą.

„Bendra mokyklų struktūra gera, atlyginimai santykinai didėja, bet mokytojų būsena viena prasčiausių [...]. Ilgą laiką buvo manoma, kad mokytojų yra per daug, tad pripažinti, kad aš esu pavargęs, mokytojui yra netgi pavojinga. Jeigu mokytojas pasako, kad nenori matyti vaikų, nors jis ir nėra prastas specialistas, jis bijo netekti darbo vietos. Ilgą laiką mokytojui buvo priskiriamas geradario, taikdario vaidmuo, bet kai viską stebi iš vidaus, matai, kad taip nėra, nes mokytojai yra pavargę nuo savo psichologinės būsenos“, – aiškina E.Karmaza.

R.V.Pivorienė pritaria – mokytojai nesikonsultuoja ir nesidalina savo sunkumais, nes bijo netekti darbo. Psichologės aiškinimu, pavargti nuo savo darbo yra visiškai normalu, tad ši problema turėtų būti sprendžiama.

„Jiems „važiuoja stogas“, bet jie tuo nepasidalina, nes gali būti laikomi netinkamais ir netekti darbo vietos. Išgyventi psichozę – normalus dalykas kiekvienam savo darbo vietoje. Neginu netinkamo elgesio su vaikais, tiesiog noriu kalbėti apie tai, ar tinkamai sprendžiama ši problema“, – svarsto R.V.Pivorienė.

R.V.Pivorienės nuomone, pedagogai tampa atpirkimo ožiais už visas nesėkmes, kurios vyksta mokykloje ir už jos ribų. Anot psichologės, mokytojai susiduria su dideliais iššūkiais bandydami formuoti ir išlaikyti savo autoritetą, nes tėvai pedagogų nepalaiko. Jos aiškinimu, tam tikros ribos turėtų būti taikomos ir vaikams, ir tėvams.

„Tėvai šiais laikais nepagrįstai reiklesni, o vaikai kitokie nei anksčiau. Jiems suteikiama daugiau laisvės, peržengiamos ribos, kurių negalima peržengti. Iš mokytojų atimta drąsa palaikyti discipliną, brėžti ribas, sudaryti susitarimus, laikytis tam tikrų taisyklių bendruomenėje. Tėvai mokyklose daro ką nori, kelia nepagrįstus reikalavimus ne laiku ir ne vietoje. Kaip galima išlaikyti savo autoritetą, kai patys tėvai nepalaiko pedagogo autoriteto?“ – akcentuoja R.V.Pivorienė.

Pašnekovė teigia, kad stresas yra visų pasaulio mokytojų kasdienybė. Mokytojo profesija yra padidinto streso grupėje ir reikalauja daug atsakomybės, tad prieš tampant pedagogu, būtina įsitikinti, ar esu pakankamai stiprus šiam darbui.

„Kai renkamės profesijas, turime pasižiūrėti, ar mūsų asmenybė ir centrinės nervų sistemos funkcionavimas tam tinka. Reikia įsitikinti, ar suprantu savo silpnąsias puses – negalima numesti į šalį individualios atsakomybės už tai, kad esu mokytojas“, – LRT RADIJUI sako R.V.Pivorienė.

E.Karmazos teigimu, tam, kad situacija pasikeistų, mokytojams turėtų būti suteikta galimybė retkarčiais atsikvėpti nuo savo darbo rutinos: „Mokytojų dienotvarkė sudėliota minutėmis: budėti, priimti vaikus ir panašiai, dėl to pabėgti nuo viso to jie neturi laiko. Vakaruose yra įprasta pasidaryti kavos pertraukėlę ir pailsėti.“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko manymu, dauguma Lietuvos mokytojų yra tinkami šioms pareigoms ir problema nėra ta, kad jie nesutaria su vaikais ar tėvais – daugiausia pedagogai yra nusivylę valdžios reformomis, o patiriamam stresui įtaką daro ir keliami aukšti reikalavimai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Navickas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Navickas

„Tai, kad mokytojai rikiuojami, kuris tinkamesnis – labiausiai juos dirgina. Psichologas nelabai ką pakeis, jeigu šios priežastys nedings, nes vieną dieną tu eini pas psichologą, o kitą dieną toliau taikstaisi su Švietimo ministerijos sprendimais, kurie tave dirgina. Didžiausia nepagarba yra ne iš mokinių, bet iš valdžios pusės. Mokytojai nebeturi vilties, kad bus išgirsti. Manau, kad dauguma jų yra geri ir randantys kalbą net ir su sudėtingais vaikais“, – teigia A.Navickas.

Anot R.V.Pivorienės, visuomenėje skleidžiama per daug negatyvios informacijos apie mokytojus. Jos teigimu, tokius įvykius, kokie buvo užfiksuoti Žiežmarių gimnazijoje, būtina viešinti, tačiau reikia gerai apgalvoti, kaip tokią informaciją pateikti.

„Viešinant tokius nutikimus yra išpučiamas labai negatyvus burbulas ir jis generalizuojamas. Problema yra, ją būtina spręsti, bet kodėl iškart daroma išvada, kad visi mokytojai Lietuvoje blogi? Lazda turi du galus ir reikia galvoti, kaip atitinkamą informaciją pateikti. Mokytojas irgi žmogus ir gali atsitikti visokių dalykų“, – LRT RADIJUI tvirtina R.V.Pivorienė.

Lrt.lt
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min