Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichologo Aido Permino fokusas: egzaminų baimę stebuklingai sumažino nuo 8 iki vos 3 balų

Aidas Perminas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Aidas Perminas
Šaltinis: 15min
0
A A

Psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, doc. dr. Aidas Perminas ketvirtadienį parodoje „Studijos 2015“ vykusioje paskaitoje „Stresas, kuris mums padeda ir trukdo“ jaunimui pasakojo, kas yra stresas ir kaip jį valdyti.

Visų pirma A.Perminas paaiškino, kad stresas – tai įprastinė organizmo reakcija į stresorių.

„Kalbant apie fiziologiją, ramybės metu mūsų organizmas ilsisi. Jis yra normaliai atsparus ligoms, normaliai darbingas. Įsivaizduokite: tingus šeštadienio rytas. Jūs ramiai žingsniuojate gatve ir matote, kad iš kaimyno kiemo atlekia didelis, piktas, nepažįstamas šuo. Kas vyksta jūsų organizme? Išsiskiria adrenalinas, pradeda tankiau plakti širdis, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys. Jūsų organizmas pasirengęs bėgti arba pulti“, – aiškino psichologas.

Jūsų organizmas pasirengęs bėgti arba pulti.

Streso metu žmogaus organizmo pajėgumai smarkiai išauga.

„Turbūt girdėjote istoriją, kai tėvas streso metu sugebėjo pakelti automobilį, prispaudusį sūnų. Arba senutė, silpna ir ligota, namuose kilus gaisrui į lauką išnešė didžiulę skrynią su gyvenimo daiktais“, – pavyzdžių pateikė pranešėjas.

Streso būsenoje organizmas mobilizuoja pajėgas, todėl pastebėta, kad žmonės suserga tada, kai atsipalaiduoja – per šventes, atostogas ar savaitgalį.  

Stresas – gyvenimo variklis

A.Perminas pabrėžė, kad stresas, kaip fiziologinė organizmo reakcija, žmogui yra reikalingas. Ramybės būsenoje organizmas tinginiautų ir nebūtų asmenybės pažangos – taip ir neišliptumėme iš lovos. Stresas yra neišvengiamas ir būtent jis yra varomoji jėga, padedanti prisitaikyti prie pokyčių ir įveikti iššūkius. Tereikia išmokti stresą valdyti ir išnaudoti savo reikmėms.

Fotolia nuotr./Sėdimas darbas
Fotolia nuotr./Stresas.

„Jei žmogus jaučia saikingą stresą prieš operaciją, pastebėta, kad jis geriau sveiksta po jos, rečiau pasitaiko komplikacijų. Stresas mus brandina, gyvenimas be stresų iš esmės neįmanomas“, – konstatavo A.Perminas.

Vadinasi, jausti stresą yra gerai? „Ne visai taip“, – paaiškino lektorius.

Kai įtampos susikaupia per daug, stresas tampa ardomąja jėga.

A.Perminas pateikė lentelę, kurioje išvardyti didieji stresoriai, įvertinti 100 balų skalėje. Pasirodo, kad didžiausią stresą žmogus išgyvena patyręs sutuoktinio mirtį (100). Skyrybos įvertintos 73 balais, ilgalaikis išsiskyrimas su sutuoktiniu – 65, įkalinimas – 63, artimo šeimos nario mirtis – 63, trauma arba liga – 53, vedybos – 50, atleidimas iš darbo – 47, išėjimas į pensiją – 45 balais.

O kokiu balu dešimtbalėje sistemoje būtų galima įvertinti egzaminų baimę? Daugiausiai paskaitos klausytojų šiam stresui rašytų 8.  

„Taip, egzaminas – labai baisu. Tačiau jei dėl jo patiriamą stresą palygintumėte su artimojo mirtimi?“ – jaunimą provokavo lektorius ir ragino apie tai pagalvoti.

Po minutės apmąstymų jaunuolių nuomonė pasikeitė ir egzaminų baimės rodiklis susitraukė iki 3.

„Stresas iškart stebuklingai sumažėjo!“ – triumfuodamas pareiškė A.Perminas. Kodėl?

Alan Cleaver, Flickr.com/Kaip išvengti streso?
Alan Cleaver, Flickr.com/Kaip išvengti streso?

„Nes egzaminas – ne pasaulio pabaiga“, – pasigirdo balsas iš salės.

Visada yra iš ko rinktis

A.Perminas pabrėžė, kad žmogus labiausiai bijo to, kas bus. Tačiau patekus į stresinę situaciją baimė tarsi išsisklaido – ją pakeičia veiksmas.

„Jei vengsi nerimo, jo bus tik daugiau. O jei eisi į jį – pradėsi prisijaukinti“, – aiškino psichologas.

Jei vengsi nerimo, jo bus tik daugiau. O jei eisi į jį – pradėsi prisijaukinti.

Svarbiausia prisiimti atsakomybę už tai, kaip jaučiuosi, ir aiškiai sau įvardyti, kas atsakingas už jaučiamą įtampą.

„Kol neprisiimsi atsakomybės, tol gyvenime nieko nepakeisi. Kad ir kas vyktų, reikia suvokti, kad aš irgi prie to visada prisidedu“, – teigė specialistas ir pateikė du požiūris.

Vienu atveju dėl to, kaip jaučiuosi, galima kaltinti ką nors kitą: „Jūs mane nuliūdinote.“ Tačiau toje pačioje situacijoje yra ir kitas žiūros kampas: „Aš leidau save nuliūdinti.“

„Kad ir kokia beviltiška situacija – visada lieka galimybė rinktis“, – apibendrino A.Perminas.

Streso valdymo technikos

Kontroliuoti stresą gali padėti savistaba. A.Perminas pataria nusibraižyti lentelę su keliomis grafomis: data, situacija, elgesys (veiksmai, mintys, jausmai, fiziologinės reakcijos) ir pasekmės.

Stresas prieš egzaminus
Stresas prieš egzaminus

Tai vadinama stresinių situacijų fiksacija. Analizuojant savo jausmus ir reakcijas galima atrasti tam tikrus dėsningumus: kokiose situacijose man dažniausiai kyla stresas ir kaip į jį reaguoju? Tada jau galima mokytis valdyti situaciją.

Kaskart galima rinktis skirtingą scenarijų: vengti įtampą keliančių situacijų, padaryti pauzę prieš reaguojant, užsiimti įtaiga: „Nusiramink, giliai įkvėpk, nusišypsok“, nukreipti dėmesį į kitus dalykus, repetuoti mintyse sėkmę, atlikti atpalaiduojančių pratimų.

Ar po dešimties metų apskritai prisiminsite, kas čia vyko? Ar nebus juokinga, kad taip jaudinotės?

„Jums kontrolinis, jus kausto baimė, pila prakaitas. Pamėginkite save pamatyti iš šalies. Ar viskas tikrai taip baisu? Ar po dešimties metų apskritai prisiminsite, kas čia vyko? Ar nebus juokinga, kad taip jaudinotės? O juk pasaulis verda toliau, žmonės skrenda į kosmosą“, – svarstė A.Perminas.

Užrašai, sulankstai ir išmeti pro langą

Mėgautis net ekstremalia situacija – irgi išeitis. „Kas manęs nepribaigia, padaro stipresniu. Kiekvienas sunkumas grūdina, todėl dalis žmonių džiaugiasi turėdami, ką įveikti“, – aiškino psichologas.

Kartais pravartu sustoti ir pagalvoti. Tai vadinama atidėta reakcija arba specialia „Stop“ technika.

Brad Burnham, Flickr.com/Streso priežastys ir pasekmės gali būti įvairios
Brad Burnham, Flickr.com/Streso priežastys ir pasekmės gali būti įvairios

„Įveikiant stresą gali padėti įtraukianti veikla, padedanti nukreipti mintis. Išplauti grindis, klausytis muzikos, sportuoti, skaityti knygą ar megzti. Įtampą galima ir išrašyti. Atsisėdi ir rašai negalvodamas, be gramatikos taisyklių, galima ir su keiksmažodžiais. Po to tai įdedi į stalčių arba gali suorganizuoti streso naikinimo ritualą: sudeginti lauželyje ar sulanksčius lėktuvėlį paleisti pro langą“, – įvairias streso įveikimo technikas pristatė A.Perminas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ministras Dainius Pavalkis: „Aukštasis mokslas yra paprastas geras „biznis“

Pranešimo pabaigoje klausytojus jis paragino pakilti nuo kėdžių ir išbandyti raumenų relaksaciją, atliekant kelis pratimus: „Fiziologiškai po įtampos visada seka relaksacija. Tarkime, dirbate sporto salėje, o po to grįžtate namo, krentate į patogų fotelį ir atsipalaiduojate.“

Paroda „Studijos 2015“ parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vasario 5–7 dienomis. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Stresas
Parašykite atsiliepimą apie 15min