Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimas su „valstiečiais“: kaip priversite jungtis, jei to nenorime?

 Jurgita Petrauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Universitetų atstovų diskusija su valdžia apie aukštojo mokslo reformą
Šaltinis: 15min
2
A A

Antradienį valdančiųjų atstovai aukštųjų mokyklų bendruomenėms pristatė rengiamą aukštojo mokslo reformą. Universitetų atstovams buvo įdomu, kaip valdžia ketina aukštąsias mokyklas priversti jungtis, jeigu šios to nenori. Garsiausiai susitikime planuojamą reformą peikė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius, kuris piktinosi, jog nutylima, kiek universitetų darbuotojų po pertvarkos neteks darbo.

Susitikime su universitetų atstovais antradienį dalyvavo ne tik švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, bet ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Valstiečiai“ demonstravo vienybę ir palaikymą Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuojamai aukštųjų mokyklų pertvarkai.

Universitetų atstovus domino tai, ką valdantieji žada daryti, jei aukštosios mokyklos nenorės susijungti.

J.Petrauskienė sakė, kad aukštosios mokyklos šiemet per priėmimą, jos teigimu, džentelmenišku susitarimu, taikys 3 konkursinių balų taisyklę, o mažiausiai paklausios programos turės būti uždarytos.

„Jei žingsniai nebus vykdomi kartu, tiesiog nukentės pačios akademinės bendruomenės. Finansavimas vers uždaryti tam tikras studijų programas, vers kitaip panaudoti resursus, todėl manau, kad to sutarimo, kas pasiūlyta vizijoje, ir reikia ieškoti“, – kalbėjo ministrė.

Jai antrindamas premjeras S.Skvernelis sakė, kad žingsniai, kurie priklausys nuo ŠMM ir Vyriausybės, bus daromi: „Natūraliai situacija tokia bus, kad nesikeisti, neieškoti išeičių nebus galima.“

Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė pareiškė, kad valstybė negali sau leisti žiūrėti į tai, kaip bankrutuoja aukštosios mokyklos.

„Todėl toks atsakymas netenkina šitoje vietoje. Ką aš matau: mes priėmėme sprendimą trys – džentelmenišką, taip? Atsiverskite aukštųjų mokyklų puslapius – ką matome? 2, į valstybės nefinansuojamas matome, kad bus tikrai žemesnis (konkursinis balas – aut.), nes senatai jau priėmė sprendimus“, – piktinosi ji.

J.Petrauskienė, atsakydama į klausimą, aiškino, kad dabar yra pokyčių metas, o kai kurios aukštosios visada rasdavo priežasčių nesilaikyti susitarimo dėl konkursinio balo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Jurgita Petrauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Jurgita Petrauskienė

„Kaip jūs ir sakote – tai turi turėti pasekmes. Nesinorėtų, kad tose pasekmėse nukentėtų studentai ar akademinė bendruomenė ir čia yra valdymo klausimas, pačios aukštosios mokyklos vadybos klausimas“, – kalbėjo ministrė.

Ji pridūrė, kad jeigu pati aukštoji mokykla savo priimtų sprendimų nesilaiko, valstybė turi finansavimo svertus.

S.Skvernelis pabrėžė, jog turi būti Seimui pateikti reformos dokumentai, ir jie bus, pavyks ar nepavyks aukštosioms mokykloms susitarti dėl jungimo.

„Aš nematau alternatyvos nesusitarti“, – sakė jis.

Aukštųjų mokyklų atstovai taip pat teiravosi, kaip bus renkami rektoriai, pagal ką bus atrenkama, kuri vadybos programa yra geriausia ir būtent ją, o ne kitas reikia palikti.

S.Skvernelio teigimu, jo asmenine nuomone, turėtų būti skelbiami konkursai užimti, pavyzdžiui, fakulteto vadovo, pareigas.

Kiek reikės atleisti universitetų darbuotojų – dar neaišku

(VU) Teisės fakulteto profesoriaus Vytautas Nekrošius prašė pateikti skaičiavimus, kiek aukštųjų mokyklų darbuotojų po jungimo praras darbus.

E.Kurausko nuotr./VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr Vytautas Nekrošius
E.Kurausko nuotr./VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr Vytautas Nekrošius

„Kas toliau su tais žmonėmis? Kas bus siūloma? Kai paveiksliukai – viskas gražu, o kai atleidimai – realus gyvenimas“, – teigė jis.

J.Petrauskienė teigė, kad tokių skaičiavimų būti dar negali.

„Gali, preliminarūs“, – replikavo VU atstovas.

Ministrė vėl aiškino, kad reformos tikslas nėra mechaniškai gauti tam tikrą darbuotojų skaičių universitete, o jungimaisi yra prasmingi tik tada, kai tai daroma vardan kokybės.

Jos teigimu, sprendimus turės priimti pačios aukštosios mokyklos.

„Prijungus M.Romerio universitetą prie VU dviejų teisės programų nebus, bus viena. Reiškia, minus 200 etatų iš karto vien su teise“, – teigė V.Nekrošius.

Šį ginčą ėmė malšinti „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis, sakydamas, kad valdžia ketina 20 proc. sumažinti valstybės valdymo aparatą: „Atleisim ką nors ar neatleisim? Aišku, atleisim. Ir jeigu tie žmonės, kurie neatitiks kvalifikacijos ir neturės noro dirbti savo darbo sąžiningai, jie negalės dirbti, be abejo.“

„Nuo to reikėjo ir pradėti šnekėti“, – neatlyžo V.Nekrošius, o R.Karbauskis jo paklausė, ar jis tuo abejojo.

„Ne, aš tik noriu, kad sąžiningai būtų daroma, ir atsakomybės nenusiimtų ir neužneštų universitetams. Tai atleiskit ir tada prisijungiam“, – pyko VU profesorius.

Vėliau po susitikimo žurnalistams aiškino, kad universitetų tikrai yra per daug, kai kurie turėtų jungtis, tačiau valstybė turėtų parodyti gerą valią, pateikti skaičiavimus.

„Dabar visi joja ant arkliuko, kad mes optimizuosime, ir viskas stebuklingai pasikeis. Nepasikeis viskas stebuklingai, nes stebuklų nebūna“, – teigė jis.

Po susitikimo paklausta, ar, jos nuomone, aukštųjų mokyklų bendruomenė nėra nusiteikusi per daug priešiškai, ministrė sakė, kad vyko normali diskusija: „Yra visokių nuomonių, tikrai nevadinčiau to priešiška diskusija. Kyla daug klausimų ir labai gerai, kad turime galimybę aptarti.“

Universitetų atstovai pokalbyje su ministre ir „valstiečiais“ nuogąstavo, kas bus, jei bus imami pardavinėti aukštųjų mokyklų pastatai ir klausė, ar yra įsitikinta, ar dalis jų tikrai nereikalingi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Diskutuojant apie tai premjeras S.Skvernelis sakė, jog šiuo metu valstybė disponuoja 1,9 mln. kvadratinių metrų ploto pastatais.

„Mes turime vienai, grubiai sakant, viešojo sektoriaus galvai, po 35-40 kvadratinių metrų. Jei mes tokiu principu stengsimės infrastruktūrą išlaikyti, finansavimas ir eis šildymui, paslaugoms. Turime sprendimus priimti, negali taip būti“, – sakė jis.

Anot S.Skvernelio, užsienyje studijuoja 12 tūkst. lietuvių, jis vylėsi, jog po reformos studentai liks Lietuvoje, o į mūsų šalį mokytis važiuos užsieniečiai.

R.Karbauskis: niekas rankų laužyti neketina

„Valstiečių“ pirmininkas R.Karbauskis universitetų bendruomenei pareiškė, kad negali negalvoti apie rytojų.

„Taip būti negali, jei yra manančių, kad taip toliau būti gali, mes nerasime bendros kalbos“, – kalbėjo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis ir Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis ir Ramūnas Karbauskis

R.Karbauskio teigimu, niekam niekas rankų laužyti neketina, tačiau reikia rasti bendrą sprendimą.

„Tiesiog prašau visų bendradarbiauti, šnekėtis. Rankų nelaužys niekas, bet pamėginkime suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus, ačiū labai“, – sakė jis.

V.Pranckietis pažadėjo nebūti lobistas

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis renginyje prisipažino esantis dvilypiame įvaizdyje – politikas kone visą savo gyvenimą dirbo Aleksandro Stulginskio universitete.

Jis pripažino, kad universitetai nerimauja dėl ateities, todėl reikia pasikalbėti, kad šio nerimo būtų mažiau. Tačiau, anot V.Pranckiečio, reikia pripažinti realybę: universitetų perteklinė infrastruktūra, demografiniai pokyčiai, finansavimo skirtumai.

Esu už savo universitetą, bet negaliu būti tik už jį, man svarbus vaizdas visos Lietuvos.

„Atstovaudami Seimui, ministerijai, nebegalime būti lobistais, atskiros mokyklos pasiuntiniais ar atstovais. Esu už savo universitetą, bet negaliu būti tik už jį, man svarbus vaizdas visos Lietuvos“, – kalbėjo V.Pranckietis.

S.Skvernelis prašė universitetų atstovų savęs paklausti, ar juos tenkina aukštojo mokslo kokybė.

„Aš manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas turi valią daryti ir „ne“ transformuoti į „taip“. Bet kaip mes tai padarysime, priklauso nuo mūsų visų, ar sugebėsime nusiasmenininti, ar sugebėsime pakilti aukščiau virš asmeninių pozicijų“, – kalbėjo premjeras.

J.Petrauskienė: tik padidinti finansavimą nepakaktų

Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė universitetų atstovams sakė, kad Lietuvoje yra registruota 1,8 tūkst. studijų programų, o studijų pasiūla ir kokybė neatitinka darbo rinkos. 58 proc. bakalauro absolventų dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Anot ministrės, tai yra resursų švaistymas ir žmonių nuvylimas.

Anot ministrės, dėstytojai, mokslo darbuotojai dirba ne viename universitete, algos mažos, o valstybės lėšų naudojimas nėra efektyvus.

J.Petrauskienės teigimu, reikia investuoti į švietimą, tačiau svarbu ne tik kiek, bet ir kaip. „Neefektyvumas daugelyje sričių tikrai yra didelis“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, rektoriai yra sakę, kad jei finansavimas būtų trigubai didesnis, universitetas galėtų tapti konkurencingas, tačiau esant tiek universitetų, valstybė tokių lėšų pažadėti negali.

Anot jos, mažiausiai finansuojami yra moksliniai tyrimai. „Čia atsilikimas yra didžiulis ir konkuruoti tarptautiniu lygiu sudėtinga“, – pabrėžė ji.

J.Petrauskienė pripažino, kad visiems smalsiausia sužinoti, ką su kuo bus siūloma jungti, tačiau ji pabrėžė, kad atsakymo į šį klausimą tebeieškoma, nepaisant to, kad premjero sudaryta darbo grupė jau pateikė siūlymus, kurias aukštąsias mokyklas sujungti, kurias palikti.

VDU rektorius: Kaune turi likti VDU, KTU ir LSU

Po susitikimo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išplatino pranešimą, kuriame cituojamas rektorius Juozas Augutis teigė, kad Kaune turi likti VDU, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai.

„Privalome išsaugoti VDU tapatybę ir tęsti Mykolo Romerio, Stasio Šalkauskio, Mykolos Biržiškos universitetą. Tų žmonių, kurie padėjo pagrindą atkurti Kovo 11-osios Lietuvos Respubliką. Taip pat, kodėl turėtume atsisakyti stipraus technologijų ir inžinerinių mokslų centro, kuriuo yra tapęs KTU“, – pranešime cituojamas J.Augutis.

R.Ščerbausko nuotr./Juozas Augutis
R.Ščerbausko nuotr./Juozas Augutis

Anot jo, vienas iš aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo kelių – specializuoti universitetai integruojasi išlaikydami savo stipriausius studijų dalykus.

„Mano vizija pirmajam etapui tokia: Vilniuje veikia po vieną klasikinį (VU) ir technologijos (VGTU) universitetą bei specializuotos akademijos. Kaune – 1 klasikinis (VDU), 1 technologijos (KTU) universitetas, specializuotas sveikatos mokslų universitetas. Manau, kad šiuo metu tai yra vienintelis realus planas, kuris leistų išvengti monopolizacijos ir sukurtų sąlygas sveikai konkurencijai. O tai yra būtina studijų kokybės sąlyga“, – teigia VDU rektorius prof. J.Augutis.

Jo teigimu, nėra aišku, kodėl siūloma atkurti Kauno universitetą.

„Tai visiškai nepriimtina. Tarsi siūloma atsigręžti į sovietmečiu sukurtą sistemą, nuo kurios bėgom: sovietų okupacinės valdžios nutarimu 1940 m. VDU jau buvo pavadintas Kauno universitetu. Ar šiuo darbo grupės siūlymu mums norima pasakyti, kad bus kartojama okupantų primesta istorija? Ar jau pamiršome, ką reiškia turėti vieną centrinį universitetą, išpažinti vieną tiesą, vieną galios koncentraciją?“, – svarstė prof. Juozas Augutis.

Persigalvojo dėl LEU

Pirmadienį paaiškėjo, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) gali būti jungiamas prie kuriamo naujo Kauno universiteto, nors premjero sudaryta darbo grupė, vadovauta švietimo ir mokslo ministrės, siūlė, kad LEU taptų Vilniaus universiteto dalimi. Ministerija dabar siekia, kad pedagogai būtų rengiami ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos edukologijos universitetas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos edukologijos universitetas

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įregistruotame nutarimo projekte siūloma LEU prijungti prie Kauno universiteto. Kartu pažymima, kad pedagogų rengimą reikia užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete.

LEU ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra dar prieš porą metų pradėję jungimosi procesą, kuris, užtarėjų Seime dėka, buvo atkeliavęs ir į parlamentą, jungtuvėms pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Tačiau premjerui Sauliui Skverneliui ir švietimo ir mokslo ministrei pasipiktinus tokiu savarankiškumu, valdantieji sutarė, jog parlamente LEU ir VDU susijungimas nebus svarstomas, kol į jį neatkeliaus pertvarkos planas.

Taigi, pagal naują ŠMM siūlymą, tiek LEU, tiek VDU būtų vieno darinio – naujai formuojamo Kauno universiteto dalimi.

Apie tai antradienį paklausta ministrė teigė, kad dėl pedagogų rengimo dar bus apsispręsta ateityje – kitą savaitę ketinama pateikti siūlymus. Anot jos, ir pirminiame darbo grupės siūlyme buvo numatyta pedagogų rengimą užtikrinti Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

„Tas ir yra siūloma, jokio mechaninio sprendimo dėl jungimo būti negali“, – sakė ji.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min