Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Regioninių universitetų ateitį gaubia migla

Klaipėdos universitetas per dvidešimtmetį gerokai išaugo, bet jo studijų kokybė kelia daug abejonių.
Eglės Petkutės nuotr. / Klaipėdos universitetas per dvidešimtmetį gerokai išaugo, bet jo studijų kokybė kelia daug abejonių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos universitetų žemėlapis artimiausiais metais gali išretėti, nes aukštųjų mokyklų reformos projekte numatyta jungti universitetus. Koks bus prieš dvidešimtmetį įkurtos Klaipėdos Alma Mater likimas, kol kas neaišku. Perspektyvos – nekokios, nes švietimo ir mokslo ministrui šis universitetas kelia alergiją.

Lietuvos universitetų žemėlapis artimiausiais metais gali išretėti, nes aukštųjų mokyklų reformos projekte numatyta jungti universitetus. Koks bus prieš dvidešimtmetį įkurtos Klaipėdos Alma Mater likimas, kol kas neaišku. Perspektyvos – nekokios, nes švietimo ir mokslo ministrui šis universitetas kelia alergiją.

Premjero sudarytos darbo grupės siūlymas, jog Vilniuje ir Kaune turi likti tik po vieną universitetą, sulaukė pasipriešinimo Vilniuje ir Kaune. Į laikinosios sostinės gatves išėję studentai piktinosi, jog jų nuomonės niekas neklausia. Studentai, pasirinkę studijas Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Kaune, piktinosi, jog po reformos bus perkelti į kitą universitetą, kuriame studijų kokybė yra daug prastesnė.

Klaipėdoje kol kas ramu, nes darbo grupė nutarė patylėti apie uostamiesčio universiteto perspektyvas, tarsi jo nė nebūtų. Tad koks bus dvidešimtmetį brandinto Klaipėdos universiteto likimas, kol kas neaišku.

Pagal planus, pirmieji pokyčiai prasidėtų po naujųjų metų. Kada reforma pasieks uostamiestį ir ar po kelerių metų išliks Klaipėdos universitetas – dar niekas tiksliai negali pasakyti. Tačiau švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius neslepia: tokie, kokie yra dabar, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai netenkina. Esą turškimasis užsistovėjusiuose vandenyse – nepateisinamas.

„Mano palinkėjimas – pirmiausia kuo greičiau užbaigti vidines pertvarkas ir susidėlioti namų darbus. Svarbu turėti aiškias savo regionų ambicijas ir potencialą atspindinčią strategiją, o ne vien tikėtis, kad kažkas už šiuos universitetus jų problemas išspręs“, – sakė G.Steponavičius.

Vilniuje ir Kaune – po vieną

Šiuo metu Lietuvoje yra 13 valstybinių ir 6 privatūs universitetai.
Šiandien Šiauliuose vyksiančioje Rektorių konferencijoje daugiausia bus kalbama apie planus sujungti Vilniaus ir Kauno aukštąsias mokyklas.

Ministro pirmininko sudaryta darbo grupė yra numačiusi, jog 2015–2017 m. Vilniuje ir Kaune turi likti tik po vieną universitetą. Reformavus universitetų tinklą esą bus sudarytos sąlygos gerinti studijų kokybę.

Iki 2012-ųjų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą norima prijungti prie Vilniaus universiteto. Iki 2015-ųjų pabaigos prie Vilniaus universiteto būtų prijungtas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Kaune pirmoji reformas pajustų Lietuvos kūno kultūros akademija, kurią norima prijungti prie Sveikatos mokslų universiteto. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą siūloma prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto. Aleksandro Stulginskio (buvęs Žemės ūkio) universitetas bus prijungtas prie Kauno technologijos universiteto. 2017-aisiais šiame mieste norima matyti tik vieną universitetą.

Sutartis – ne vedybos

Po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune palikti siūlantys ekspertai nenagrinėjo Šiaulių universiteto (ŠU) ir Klaipėdos universiteto (KU) perspektyvų. Tačiau ministerijos atstovai užsimena, kad šie universitetai turi mažai šansų išlikti savarankiški.

Kasmet sudaromuose reitingų sąrašuose Klaipėdos ir Šiaulių universitetai užima vidutines pozicijas – maždaug 7–8 vietas.

Ministras G.Steponavičius negailėdamas kritikos teigia, jog šie universitetai pirmiausia turėtų pakeisti požiūrį į valdymą ir imtis radikalių pokyčių.

Gruodį Klaipėdos ir Šiaulių universitetų rektoriai pasirašė konsorciumo sutartį, kurioje buvo numatytas glaudus akademinis bendradarbiavimas ir netgi pasidalijimas studentais, jei kurios nors studijų kryptys nesulauks didelio susidomėjimo.

„Praėjo nemažai laiko nuo sutarties pasirašymo, bet kol kas realių postūmių nelabai matau. Girdime skambias sentencijas, bet jas reikia paversti darbais“, – kritikos negailėjo G.Steponavičius.

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto rektorius prof. hab. dr. Vladas Žulkus tikino, kad sutartis – tai dar ne vedybos. „Tai savotiškos sužadėtuvės, draugystės pažadas, bet ne įpareigojimas būtinai derinti tarpusavio veiksmus. Ne įpareigoja, bet sukuria galimybes. Jei reikės, mes galime ir bendrą studijų programą sukurti, bet tai nėra jungimasis. Apie tai dar niekas nekalba“, – teigė pašnekovas.

Kairė veikia be dešinės žinios

Anot V.Žulkaus, regioniniai universitetai visame pasaulyje yra vertybė. Uostamiesčio Alma Mater stiprybė – studijos, glaudžiai susijusios su jūra, jūriniais tyrinėjimais.

„Regioninių universitetų misija yra ne tik studentus rengti, bet ir kultūrinė bei socialinė. Tikiu tokių universitetų išlikimu. Lietuvoje jau seniai nėra tokios mados per jėgą nuotaką išpiršti, kam nors išvežti ar parduoti. Bet dabar kuriamos schemos, kur visai neatsižvelgiama į universitetų nuomonę. Pokyčiai turi būti gerai apgalvoti, ne skuboti“, – teigė rektorius. 

Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška kritikavo reformatorius sakydamas, kad neretai kairė nežino, ką daro dešinė. Žinodami, kad bręsta pokyčiai, reformos sumanytojai leido universitetams rinktis rektorius 5 metų kadencijoms.

„Ar kas paskaičiavo, kiek universitetai išleido pinigų pagal Mokslų ir studijų įstatymą tapdami viešosiomis įstaigomis, atlikdami turto vertinimą, perregistravimą, blankų, iškabų keitimą?“ – piktinosi rektorius.

Ant jo, bus problematiška valdyti universitetus, po sujungimų turėsiančius po 30 tūkst. studentų.

V.Lauruška tikina, jog regioninius universitetus palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.

V.Lauruška viliasi, jog dėl artėjančių Seimo rinkimų artimiausiu metu didelių pokyčių neturėtų būti.

Tačiau švietimo ir mokslo ministras nusiteikęs ryžtingai. „Skamba juokingai, kai ieškoma būdų užsistovėjusiame vandenyje nedaryti to, kas daugeliui akis bado. Nekorektiška taip elgtis ir kalbėti. Didžioji dalis universitetų persitvarkė ir juda į priekį, gerėja jų rezultatai, o nei apie Klaipėdą, nei apie Šiaulius gero negaliu pasakyti. Šiauliai turi kolegiją, kuri persitvarkė ir pasiekė gerų rezultatų, o kiti – pajuokausiu – ieškojo 60 būdų, kaip šeštadienį nevažiuoti kasti bulvių“, – nevyniojo žodžių į vatą G.Steponavičius.

Šiaulių universitete 2009-ųjų mokslo metus pradėjo 10,8 tūkst. studentų, o 2011 m. mokėsi 7,3 tūkst. Klaipėdos universiteto Studijų departamentas per dvi dienas taip ir nesugebėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek šiame universitete mokosi žmonių.

Klaipėdos universiteto metinis biudžetas siekia apie 50 mln. Lt, Šiaulių – 43 mln. Lt.

Netapo miesto dalimi

Juozas Šikšnelis, I.Simonaitytės bibliotekos direktorius, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas: „Deja, Klaipėdos universitetas taip ir nesugebėjo tapti miesto veido dalimi. Sudėtinga įvardyti, kodėl taip atsitiko. Labiausiai trūko ryškių asmenybių, dažniausiai atvažiuodavo dėstyti vidutiniokai, nepritapę kitur. Gal tiems geriesiems čia nebuvo sudarytos sąlygos? Vėliau dėstytojais tapo čia išugdyti studentai. Taip ir neatsirado tvirtų, charizmatiškų žmonių. Universitetas vis buvo orientuotas į greitą plėtrą, kokybė buvo nustumta. Tačiau naikinti Klaipėdos universitetą būtų didelis nusikaltimas“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min