Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 15d. 15:06

Regiono gyventojams nuvykti į darbą kartais sunkiau nei jį rasti: vien viešasis transportas gali atsieiti trečdalį algos

„Vilniaus baldų“ gamykla
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / „Vilniaus baldų“ gamykla/Asociatyvi nuotr.
Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis. Tai džiugina, tačiau ir kelia nerimą, nes žemos kvalifikacijos darbuotojams rasti naują darbą yra sudėtingiau. Susiklostė paradoksali situacija – mūsų šalyje aukštas nedarbo rodiklis, bet žmonių, galinčių užimti laisvas darbo vietas, nėra. Aktualijų laidoje „15/15“ socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė situacijos nedramatizuojanti bei kaltų ieškoti neskuba, tačiau įžvelgia kitą opią problemą, kurią būtiną spręsti.

„Kaltų neieškočiau, bet taip, situacija paradoksali. Poreikis užpildyti laisvas darbo vietas yra didelis, ypač didmiesčiuose. Tačiau būtina brėžti ribą tarp didžiųjų miestų ir regionų.

O problema dėl mažiau kvalifikuotų darbuotojų kelia esminį klausimą – ar šiandieninė perkvalifikavimo, profesinio mokymo sistema gali užtikrinti pasiūlos ir paklausos atitikimą. Tai yra žmogaus kompetencijų ir profesinių gebėjimų atitikimą tam, ko reikia darbdaviui, ir ar tai gali pasiūlyti Užimtumo tarnyba, ar tai veikia efektyviai“, – laidoje kalbėjo M.Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės vertinimu, reikia kalbėti apie pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas, perkvalifikavimo sistemas ir mokymąsi visą gyvenimą, kuris padėtų adaptuotis prie darbo rinkos.

Kita, pasak politikės, labai didelė problema – mobilumas:

„Kartais nuvykti į darbo vietą, kuri galėtų būti laisva, žmogui iš regiono yra labai sudėtinga. Mes padarėme analizę, kuri rodo, kad jeigu būtų pasiūlyta minimali mėnesinė alga kokiame nors regiono centre, o žmogui reikėtų atvažiuoti į darbo vietą iš toliau nutolusios kaimiškosios vietovės, tai vien už viešąjį transportą išleistų trečdalį savo atlyginimo.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Monika Navickienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Monika Navickienė

Tai sudaro dirbtiną barjerą ir galimai skatina žmogų verčiau dirbti šešėlyje, o ne ieškotis darbo, kuris galėtų būti jam pasiekiamas.

Pritaria minimalios algos didinimui

– Ministre, kam paklus politikai? Darbdaviams, kurie siūlo lėtinti minimalios mėnesio algos augimą, nes, pasak jų, darbo užmokestis kyla sparčiau nei darbo našumas? Ar pasirinks profsąjungų pusę, kuri sako, kad minimalią mėnesio algą galima padidinti iki 750 eurų popieriuje?

– Mano argumentas būtų toks, kad jeigu jau yra nustatytas mechanizmas, kuris veikia, yra tam tikra formulė, nereikėtų užsiimti to kaitaliojimu kiekvienais metais.

Būčiau linkusi palaikyti Lietuvos banko siūlomą minimalios mėnesinės algos dydį ir palaikau mintį, kad ta minimali mėnesinė alga turi kilti.

Vertinu tai teigiamai, nes iš to nauda ne tik tam, kas ją gauna, bet ir visai ekonomikai.

– Europos Sąjungos mastu skaičiuojama, kad minimali mėnesio alga, sudaranti 60 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, garantuoja orų pragyvenimą. Kada tai bus įmanoma Lietuvoje?

– Tai yra tas pats, kaip ir su pensijų pakeitimo norma. Kai ekonominės galimybės leis, tada bus ir pasiekta.

Vis tik turime suprasti, kad minimalią mėnesinę algą verslas turi išgalėti mokėti, kitu atveju dalis žmonių pradės dirbti šešėlyje.

Ypač tai aktualu, jei kalbame apie darbuotojus regionuose. Būtent čia galimai sudėtinga mokėti minimalią mėnesinę algą, mes turime balansuoti ir nedemotyvuoti darbdavių.

Reikia matyti visumą, o tai nėra lengva ir dėl to vyksta daug sudėtingų diskusijų.

Pagal šiandienines tendencijas manau, kad Lietuvos banko siūlomą minimalią algą mes tikrai turėtume pasiekti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kiemsargis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kiemsargis

Neištesėtas rinkimų pažadas?

– Senjorų ir neįgaliųjų išmoka (28 eurai), ji nuo liepos mėnesio bus pradėta mokėti daliai senjorų, o nuo Naujųjų šiek tiek didesnė (32 eurai) – visiems. Prieš rinkimus jūs žadėjote 42 eurus, o iki kadencijos pabaigos šitos sumos nepasieksite. Kur dingo pažadas?

– Kalbant apie vienišų asmenų pensijas, aš norėčiau pasakyti, kad tai tikrai yra labai didelis ir sisteminis pokytis šių žmonių gyvenime.

Apskritai, kad šią išmoką pavyko sukurti ir pasiūlyti, nors jai dar turės pritarti Seimas, yra didelis žingsnis.

2022 metais visus vienišus asmenis pasieks papildomi 32 eurai.

Kitais metais diskutuosime apie dydį ir galimybę indeksuoti šią išmoką nuo 2024 metų.

Viso to tikslas, kad sumažėtų šios žmonių grupės skurdo lygis.

Buvo atliktos analizės, siekiant išsiaiškinti, kokia suma turėtų būti vienišam žmogui mokama, siekiant įsipareigoto skurdo rizikos lygio sumažinimo.

Buvo atliktos analizės, siekiant išsiaiškinti, kokia suma turėtų būti vienišam žmogui mokama, siekiant įsipareigoto skurdo rizikos lygio sumažinimo.

Paskaičiuota, pagal dabartines priemones, jis turėtų būti sumažintas 7,2 proc.

– 370 eurų yra suma, kurią gaunantis senjoras galėtų gyventi nebadaudamas. Ar turite viziją, kada visos pensijos bus ne mažiau kaip tiek?

– Ateinančiais metais ketiname spartinti pensijų indeksavimą visiems pensininkams ir tai bus daroma sparčiau, nei numatyta teisės aktuose.

„Sodros“ biudžeto tendencijos rodo, kad tai bus galima įgyvendinti.

Šiuo metu vyksta reikalingi skaičiavimai, siekiant išsiaiškinti, kaip visa tai padaryti.

Minima vienišų asmenų išmoka tikrai nebus vienintelis mechanizmas, skirtas sparčiau, nei numatyta, didinti visas pensijas.

Aktualijų laida „15/15“ transliuojama kasdien. Visų laidos įrašų ieškokite videogalerijoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

27:27
00:41
27:12

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min