Naujausia Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita rodo, kad Lietuvoje institucijos į prekybos žmonėmis problemą žiūri skirtingai, aukos bijo ieškoti pagalbos, o padėti galinčių kvalifikuotų specialistų trūksta.
Prekybai žmonėmis palanki aplinka
2024 m. kovos su prekyba žmonėmis padėties Lietuvos Respublikoje apžvalga atskleidė, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos tiek piliečių verbavimui ir išvežimui į užsienio šalis, tiek trečiųjų šalių piliečių išnaudojimui šalies viduje. Pastarųjų asmenų skaičiai pernai išaugo kelis kartus. Tarp 22 oficialiai nukentėjusiais pripažintų asmenų, net 18 buvo atvykę iš trečiųjų šalių, dažniausiai – Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos. Visi šie asmenys patyrė išnaudojimą priverstiniam darbui transporto srityje.
Iš viso 2024 m. buvo pradėti 17 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, įskaitant išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti, seksualinėms paslaugoms teikti ir elgetavimui. Visgi beveik pusę atvejų (8) sudarė prekyba žmonėmis priverstiniam darbui.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. pirmą kartą nuo 2010 m. pirmosios instancijos teismams nebuvo perduota baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis. Taip pat 2024 m. nuteista tik 12 asmenų (2 moterys ir 10 vyrų) – perpus mažiau nei 2023 m.
Oficiali statistika neatspindi tikrosios situacijos
Užfiksuotais atvejais daugiausiai nukentėjusiųjų buvo 31–40 metų amžiaus vyrai, tačiau pabrėžtina, kad ikiteisminių tyrimų duomenys neatspindi tikrojo prekybos žmonėmis masto ir demografijos – nuo šio nusikaltimo nukenčia ženkliai daugiau abiejų lyčių suaugusiųjų bei vaikų. Pavyzdžiui, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui Europos Sąjungoje tebėra plačiai paplitęs nusikaltimas, bet Lietuvoje pernai dėl šios priežasties buvo pradėti tik 3 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių 1 nutrauktas.
„Nusikalstamos grupuotės dažnai sugeba išvengti teisėsaugos ir manipuliuoja savo aukomis taip, kad jie retai laiko save nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis. Nukentėjusieji nėra linkę kreiptis pagalbos ir dėl to, kad bijo prekeivių keršto, nepasitiki valdžios institucijomis, jaučia gėdą, galbūt neturi leidimo gyventi šalyje“, – sako Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad aukų atžvilgiu būna naudojama apgaulė, pasinaudojama asmens pažeidžiamumu dėl jo materialinės padėties, priklausomybių arba (ir) negalios.
Kad realybėje aukų skaičius yra daug didesnis, atspindi ir nevyriausybinių organizacijų pateikti duomenys. Praėjusiais metais jos suteikė kompleksinę pagalbą 107 naujoms prekybos žmonėmis aukoms, dar 132 asmenys gavo tęstinę pagalbą. Didžiąją dalį aukoms suteiktų paslaugų sudarė informavimas ir konsultavimas, asmens dokumentų tvarkymas, pagalba integruojantis į visuomenę, ieškant darbo ir įsidarbinant, teisinės paslaugos.
Valstybės įstaigų požiūris – skiriasi
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, siekdamos kovoti su prekyba žmonėmis, pernai dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose specialistų bei ekspertų mokymuose, įgyvendino prevencines kampanijas, skleidė informaciją apie prekybos žmonėmis formas, riziką, atitinkamą reagavimą bei prieinamą pagalbą. Taip pat buvo patvirtintas jau trečiasis Kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planas, skirtas užtikrinti Lietuvos pažangą kovoje su prekyba žmonėmis.
Nepaisant dedamų pastangų, kova su prekyba žmonėmis vyksta skirtingai – ji priklauso nuo turimų lėšų, konkrečių organizacijų politikos ir jose dirbančių asmenų įsitikinimų.
Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė sako, kad požiūrio skirtumai itin išryškėja lyginant savivaldybes: „Net trečdalis savivaldybių teigia nesiimančios jokių veiksmų, nes savo regionuose nemato prekybos žmonėmis problemos. Kadangi teisiškai jos nėra įpareigotos vykdyti prekybos žmonėmis prevencijos, tos savivaldybės, kurios imasi veikti, tai daro savo iniciatyva arba pagal rekomendacijas.“
Rekomendacijos: daugiau nuoseklumo, išteklių ir atsakomybės
Seimo kontrolierių įstaiga ministerijoms pateikė rekomendacijas, kuriose ragina stiprinti institucijų, įstaigų ir organizacijų kovą su prekybą žmonėmis per teisės aktų tobulinimą, atskiro biudžeto numatymą ir specialistų švietimą. Rekomenduota stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių institucijų bei pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų, siekiant veiksmingesnės prekybos žmonėmis prevencijos ir efektyvesnio pagalbos teikimo prekybos žmonėmis aukoms.
Taip pat pabrėžta būtinybė užtikrinti pagalbos teikimą bei jos prieinamumą visoms prekybos žmonėmis aukoms nepriklausomai nuo to, ar jos yra pripažintos nukentėjusiomis teisėsaugos institucijų.
Apžvalga parengta įgyvendinant Seimo kontrolierių įstaigos nacionalinio pranešėjo kovos su prekyba žmonėmis klausimais funkciją. Išsamiau su apžvalga galite susipažinti čia: https://shorturl.at/2LolP.
