Dabar populiaru
Publikuota: 2012 balandžio 30d. 15:43 , atnaujinta: 2012 balandžio 30d. 16:34

Remigijus Šimašius apie Garliavą: interpeliacijos būčiau nusipelnęs, jei reikščiau nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą

Remigijus Šimašius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Remigijus Šimašius

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį išplatino atsakymus į opozicijos jam rengiamos interpeliacijos klausimus. „Teisingumo ministerija, kuriai šioje istorijoje norima perkelti atsakomybę už antstolio veiksmus, pagal savo kompetenciją negali kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, taip pat kontroliuoti policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo“, – atsakydamas į klausimą apie padėtį Garliavoje teigė ministras.

Paklaustas, ar dėl susiklosčiusios situacijos Garliavoje mato savo, kaip Vyriausybės nario, atsakomybę, ministras pabrėžė, kad Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. „Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas“, – dėstė R.Šimašius.

Atsakyme jis rašo, kad jo, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, jog gyvendami teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų.

Apmaudu ir tai, kad net ir kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų, – teigia ministras.

„Telefoninės teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą, – sakė jis. – Šioje istorijoje akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome. Tokia situacija iš tiesų nėra pateisinama. Apmaudu ir tai, kad net ir kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų.“

Anot ministro, kilusi sumaištis visuomenėje ir institucijų neveiksmingumas tik dar labiau didina nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, todėl visos atsakingos institucijos – policija, vaiko teisių apsaugos tarnyba, antstoliai – privalo veikti labai atsakingai, apgalvotai ir pirmiausia galvodami apie vaiko interesus.

R.Šimašius aiškino, kad vykdydamos teismo sprendimus institucijos anksčiau tarpusavyje apskritai nebendradarbiaudavo, tačiau jo pernai patvirtinta tvarka sudaro prielaidas derinti veiksmus. Ministras priminė, kad yra pateiktas pluoštas įstatymo pataisų, kuriomis siūlome sugriežtinti sankcijas už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas vaikams ir bausti už naujus pavojingus veiksmus, susijusius su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

„Šimtaprocentinės garantijos niekas negali duoti“ 

Interpeliacijos iniciatoriai paprašė ministro pasiaiškinti dėl praėjusiais metais skandalu virtusių Teisingumo ministerijos veiksmų, kuomet Baltarusijos režimui buvo perduota informacija apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį.

R.Šimašiaus teigimu, Baltarusija, vadovaudamosi tarptautiniais susitarimais, bendradarbiauja iš esmės visos teisėsaugos institucijos. „Reikia pripažinti, kad nebuvo aiškaus mechanizmo, kuris būtų leidęs užkirsti kelią tokiems incidentams. Šiuo metu toks mechanizmas jau yra sukurtas. Be abejo, šimtaprocentinės garantijos niekas niekada negali duoti, tačiau visų institucijų pastangomis šiandien yra sukurta tokia tarpžinybinio susižinojimo sistema, kuri neleis pasikartoti panašiems incidentams. Atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintas tarpinstitucinis bendradarbiavimo mechanizmas šiuo metu gerokai griozdiškesnis ir biurokratiškesnis, tačiau tai padaryti buvo būtina. Deja, šios tvarkos detalių viešai atskleisti negaliu“, – atsakyme rašo ministras.

Per metus Teisingumo ministerija tenkina apie 5 tūkstančius teisinės pagalbos prašymų, iš kurių 400–500  būna iš Baltarusijos.

„Iki 2011 m. birželio 21 d. Teisingumo ministerija nebuvo gavusi jokio signalo, kad minėta sutartis naudojama netinkamai ir kad Baltarusijos teisingumo institucijų prašymų vykdymas galėtų kelti grėsmę Lietuvos suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauti pagrindiniams įstatymų principams. Vėliau, gavus perspėjimus iš Užsienio reikalų ministerijos apie tai, kad turėtų būti apribotas finansinių duomenų teikimas Baltarusijai, tai buvo nedelsiant padaryta. Teisinės pagalbos teikimas buvo atnaujintas tik tada, kai buvo užtikrinta, kad vyksta sklandus bendradarbiavimas tarp institucijų ir pateikta informacija negalės būti panaudota ne tiems tikslams, kuriems ji yra skirta“, – atsakyme rašo ministras.

Vasarą vykęs atpirkimo ožių ieškojimas Lietuvoje nebuvo produktyvus ir pasitarnavo tikrai ne Lietuvos, o Baltarusijos interesams, – įsitikinęs R.Šimašius.

Jis priduria, kad iš Lietuvos duomenys apie A. Beliackį perduoti vadovaujantis ilgalaike praktika teikiant teisinę pagalbą užsienio šalims. „Tačiau dabar akivaizdu, kad 18 metų gyvenome ant tiksinčios bombos“, – daro išvadą ministras.

Pasak politiko, norėdamos gauti informaciją, Baltarusijos valdžios institucijos pasinaudojo dvišalio susitarimo dėl teisinės pagalbos nuostatomis ir tarptautinio bendradarbiavimo sistema, skirta išaiškinti nusikaltimus ir užtikrinti teisingumo vykdymą. „Todėl pirmiausia visa atsakomybė už šiuos duomenis ir jų panaudojimą tenka būtent Baltarusijai, o ne Lietuvai“, – sakė jis.

„Išaiškėjus šiam incidentui, atsakingos Lietuvos institucijos savu ruožtu ėmėsi visų įmanomų priemonių, kurios galėtų padėti, kad neteisėtai iš mūsų šalies gauti duomenys nebūtų naudojami kaip įrodymai teisme prieš A. Beliackį. Taip pat imtasi kitų reikalingų priemonių, kurių dėl suprantamų priežasčių buvo sutarta viešai nedetalizuoti.Dar kartą apgailestaudamas dėl įvykusio incidento, kviečiu kolegas politikus neužmiršti, kad incidento režisieriai yra už Lietuvos ribų. Vasarą vykęs atpirkimo ožių ieškojimas Lietuvoje nebuvo produktyvus ir pasitarnavo tikrai ne Lietuvos, o Baltarusijos interesams“, – aiškino R.Šimašius.

Įkalinimo įstaigos – perildytos

Klausiamas, ką padarė, kad nepasikartotų neramumai laisvės atėmimo įstaigose, R.Šimašius priminė, kad Lietuvoje jos yra perpildytos, nes įkalintųjų asmenų skaičiumi 2 kartus viršijame Rytų Europos ir 3 kartus – Europos Sąjungos valstybių vidurkį.

Ministras priminė, kad įkalinimo įstaigos, kuriose šios bausmės atliekamos, yra statytos labai seniai, kai kurių amžius daugiau nei 100 metų, pvz., Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas ar Šiaulių tardymo izoliatorius. Pataisos namuose nuteistieji apgyvendinti ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose, kur vienoje patalpoje gyvena iki 16 nuteistųjų.

„Esant laisvės atėmimo įstaigų (ypač tardymo izoliatorių) perpildymui, laisvės atėmimo vietose sudėtinga užtikrinti vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normas. Šiuo metu vienam nuteistajam, laikomam bendrabučio tipo patalpose galima užtikrinti tik 3,1 kv. m., laikomam kamerų tipo patalpose – 4,1 kv. m. ploto. Visa tai lemia, kad tinkamo nuteistųjų izoliavimo nėra, o kalinimo sąlygos yra blogos. Tai lemia pastovią įtampą tarp nuteistųjų laisvės atėmimo vietose. Esant tokiems kalinčių asmenų skaičiams ir tokioms įkalinimo sąlygoms, efektyvi resocializacija vargu ar įmanoma iš viso“, – teigė ministras.

Jo teigimu, ekonominis sunkmetis neaplenkė ir bausmių vykdymo sistemos. Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms skiriami biudžeto valstybės biudžeto asignavimai nuo 234 mln. Lt (2008 m.) sumažėjo iki 195 mln. Lt (2011 m.), nors nuteistųjų ir suimtųjų skaičiai ženkliai padidėjo. Dėl sumažėjusio sistemos finansavimo mažėjo ir vienam laisvės atėmimo vietose laikomam asmeniui per dieną skiriamų lėšų suma. 2008 m. ji sudarė 65,47 lt., o 2012 m. – 47,02 Lt. Kartu su mažinamais asignavimais, kai kuriose įkalinimo sistemos įstaigose vyravę veiklos metodai šią sritį darė itin pažeidžiama.

Anot ministro, siekiant pataisyti padėtį sumažinta vadovaujančių ir aptarnavimo funkcijas atliekančių darbuotojų, sujungtos įkalinimo įstaigos, imtasi priemonių, reikalingų modernizuoti įkalinimo įstaigas, kurti veiksmingesnę laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir resocializacijos sistemą.

Ministras taip pat atsakė į klausimus apie teismų reformą, patikino interpeliacijos iniciatorius, kad dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos struktūros optimizavimo jokie konkretūs sprendimai nėra priimti.

Interpeliaciją ministrui pasirašė 29 Seimo nariai, ją palaikė ne tik opozicija, bet ir du Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai – Aurelija Stancikienė ir Saulius Stoma.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min