2008-ųjų balandžio 29-ąją tuometinio mero Juozo Imbraso patarėjas tapo Viešųjų pirkimų komisijos nariu, o jau po dviejų mėnesių – birželio 26 dieną – jis Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas komisijos pirmininku. Kaip tik tuo metu viešuosius sostinės savivaldybės pirkimus lydėjo ne vienas skandalas dėl skaidrumo, kuriuose opozicijos Vilniaus taryboje atstovai nuolat minėjo ir R.Žemaitaičio pavardę.
Meras juo visiškai pasitikėjo
Tuo metu Vilniaus taryboje dirbę politikai, savivaldybės administracijos darbuotojai prisimena – R.Žemaitaitis buvo labai įtakingas. „Meras J.Imbrasas juo visiškai pasitikėjo“, – tvirtino vienas nenorėjęs prisistatyti sostinės politikas.
Savo pavardžių atskleisti nelinkę Vilniaus politikai teigė ne kartą stebėjęsi, kaip iki tol ne itin žinomas jaunas politikas iš karto įgijo visišką sostinės mero pasitikėjimą (2008 metais R.Žemaitaičiui buvo 26-eri – red.past.).
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Nacionalinis stadionas |
Kaip tik to laiko savivaldybės viešuosius pirkimus lydi nemažai įtarimų neskaidrumu. Pirmiausia šiame sąraše rikiuojasi Nacionalinio stadiono statybos. Valstybės kontrolei, atlikusiai Nacionalinio stadiono statybų auditą, kilo įtarimų, ar tinkamai išleisti dalis stadionui per dvejus metus išleistos sumos. Iš viso ta suma siekė 102 mln. Lt.
Sutarties ėmėsi prokurorai. 2009-ųjų lapkritį tuometinis meras V.Navickas, tų pačių metų vasarį pakeitęs J.Imbrasą, pareiškė, kad seniai įtaręs, jog stadiono statybos nėra skaidrios, o sudaryta sutartis su statytojais, bendrove „Veikmė“, – korupcinė. „Tai buvusi valdžia – J.Imbrasas, Lementauskas (buvęs vicemeras Evaldas Lementauskas), Žemaitaitis – tai ta trijulė, kuri daugiausiai dirbo su šiuo projektu“, – tuomet žiniasklaidai teigė buvęs meras.
V.Navickas taip kalbėjo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sutartis dėl Nacionalinio stadiono statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Stadiono griaučiai vis dar tebestūkso.
Aplinkkelio statybos nesustojo
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vakarinio aplinkkelio statybos |
Kitas skandalas – pirmosios vakarinio aplinkkelio atkarpos statybos. Tuomet pasipiktinimo neslėpė pietinį aplinkkelį stačiusi bendrovė „Fegda“. Nors, kaip teigta, pasiūliusi mažesnę kainą, ji konkurso nelaimėjo, kadangi, bendrovės vadovų teigimu, konkurso sąlygos buvo parengtos specialiai kitai bendrovei – „Panevėžio keliams“. Po konkurso sąlygomis taip pat puikavosi J.Imbraso tuometinio patarėjo R.Žemaitaičio parašas. Vis dėlto aplinkkelio pirmoji atkarpa jau kelerius metus tarnauja vairuotojams, statoma ir antroji.
Skandalas, pasibaigęs tuo, kad projektas buvo sustabdytas, kilo dėl Balsių mokyklos statybų. Konkursą laimėjo bendrovė „Vėtrūna“, tačiau jos konkurentai, „City Service“, teisybės ieškojo Valstybės kontrolės institucijoje, kadangi konkurse tvirtino siūlę 20 mln. Lt mažesnę sumą – 46 mln. Lt, bet liko it musę kandę. „Vėtrūna“ naująją mokyklą žadėjo pastatyti beveik už 70 mln. Lt.
Įtarimai neskaidrumu padarė meškos paslaugą Balsių vaikams – jie į naująją mokyklą įžengė tik 2011-ųjų rudenį. Už mokyklos statybas nebuvo sumokėta iš karto – dabar 25 metus Vilniaus savivaldybė kasmet mokės po 6,5 mln. Lt, tačiau tai bus kaina ne tik už statybas, bet ir už nuolatinę priežiūrą ir eksploataciją.
Opozicijai įtarimų kėlė ir R.Žemaitaitis
Tiek 2007-2011 m. kadencijos taryboje, tiek dabar ten pat dirbantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius puikiai prisimena – R.Žemaitaitis Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku tapo būtent tada, kai buvo vykdomi stadiono viešieji pirkimai.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vidas Urbonavičius |
Tuo metu kilo skandalas dėl konsultantų, kurie lyg buvo vokiečiai, tačiau įtarta, kad vis dėlto jie iš Maskvos, pasakojo V.Urbonavičius. Apie tai klausinėjamas buvo ne tik R.Žemaitaitis, bet ir tuometinis tarybos narys Audrius Butkevičius bei vicemeras E.Lementauskas.
„Kadangi sąmata buvo labai pučiama, mes kaip opozicija negalėjome į tai nekreipti dėmesio. Milžinišką pirkimą, atrodo, daugiau nei 320 mln. Lt, valdžia darė neturėdama pinigų, nes Vyriausybė buvo paskyrusi tik 100 mln. Lt ir savivaldybė per du kartus investavo 14 mln. Lt, kuriuos ketino atsiimti, kai Vyriausybė skirs visą reikalingą sumą. Ta suma niekada nebuvo atsiimta. Dar ketinta pirkti ir viaduko iš Ukmergės gatvės į Geležinio Vilko gatvę statybos darbus už 70 mln. Lt“, – pasakojo konservatorius.
Konservatorius teigė pastebėjęs – tuometinis mero J.Imbraso patarėjas buvęs įtakingas žmogus savivaldybėje.
„Bent jau iš kalbų galima buvo susidaryti įspūdį, kad jis yra gana įtakingas. Gal dėl to, kad mes buvome opozicijos atstovai, su mumis nebuvo kalbama apie konkrečius projektus, bet apskritai apie tai, kad reikia pastatyti stadioną, jis sakydavo, kad diskusijos su meru vyksta. Tikrai iš to galima buvo susidaryti įspūdį, kad gali padaryti įtaką tuometiniam merui ir visai tuometiniai valdančiai koalicijai“, – prisiminė V.Urbonavičius.
Viską neigia
Pats Seimo narys, „tvarkiečių“ kandidatas į vidaus reikalų ministrus R.Žemaitaitis, vos išgirdęs klausimą apie šiuos pirkimus, nuo tų istorijų atsiribojo. Anot jo, jokių pažeidimų net nėra buvę.
„Mes visus klausimus derinome su teisėsauga. Kiekvienas viešasis pirkimas buvo įvertintas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir prokuratūros, nes buvo pradėti tyrimai. Ir, kaip žinote, sprendimai Aukščiausiame Teisme buvo palikti. Jeigu įdėmiai peržiūrėtumėte visus protokolus, tai pamatytumėte, kad aš kaip teisininkas nemažai teikiau pastabų dėl kai kurių viešųjų pirkimų ir jos pasitvirtino“, – teigė R.Žemaitaitis.
Politikas taip pat teigė pasisakęs prieš vykdomos Nacionalinio stadiono pirkimo sutarties kai kuriuos momentus.
„Buvau vienintelis iš Viešųjų pirkimų komisijos narių, kur pareiškiau atskirąją nuomonę“, – tikino R.Žemaitaitis.
„Tvarkietis“ tvirtino atidžiai nagrinėjęs visus priimamus sprendimus, kadangi jau tuomet buvęs tikras – bet kokie teisiniai neatitikimai kaip koks šleifas vilksis paskui jį visą gyvenimą.
