Laima Liucija Andrikienė. Nepaisant to, kad Parlamente dirbo ne visą kadenciją (2016 gegužės mėn. pakeitė į nacionalinę politiką grįžusį G.Landsbergį), ji – ilgiausiai dirbanti parlamentarė (buvo išrinkta 2004 ir 2009 metais).
Taigi atrodytų, turėtų kaip žuvis nardyti Parlamento koridoriuose ir naudotis visomis turimomis galimybėmis. Darbą pradėjusi gana veržliai, antrojoje kadencijos pusėje, atrodo, spjovė į statistiką ir atsidėjo „nematomiems“ darbams komitetuose, delegacijose ir įvairiems projektams Lietuvoje. Užima vicepirmininkės postą EP ir Centrinės Azijos valstybių delegacijoje. 6 balai.
Petras Auštrevičius. Vedęs Lietuvą į Europos Sąjungą prieš 15 metų, yra vienas geriausių Briuselio koridorių žinovų ir aktyviausias lietuvis Europos Parlamente.
Kadencijos pirmojoje pusėje ėjęs ALDE frakcijos vicepirmininko pareigas, dabar koordinuoja kolegų veiksmus žmogaus teisių pakomitetyje ir vadovauja ryšių su Afganistanu delegacijai. Šios pozicijos suteikia galimybių P.Auštrevičiui nuolat rengti Parlamento pozicijas žmogaus teisių klausimais ir būti matomam tiek savo frakcijoje, tiek Parlamente. Viešojoje erdvėje P.Auštrevičius – bene vienintelis Lietuvoje rinktas parlamentaras, pristatantis rinkėjams savo darbus vaizdo dienoraščio pagalba (tokias galimybes teoriškai turi kiekvienas parlamentaras – tereikia tik noro). 10 balų.
Zigmantas Balčytis. Atrodo, dirbdamas Europos Parlamente antrą kadenciją, parlamentaras turėtų būti apsipratęs ir aktyviai naudotis visomis jam prieinamomis galimybėmis.
Z.Balčytis, buvęs pakankamai aktyvus praėjusioje kadencijoje ir šios kadencijos pradžioje, jos viduryje gavo paslaptingą darbo pasiūlymą, uždarė biurą Vilniuje ir atsisėdo ant lagaminų, laukdamas leidimo išvykti. Vienintelis darbas, kurio Z.Balčytis nemetė – rašyti pasisakymus po balsavimo raštu: prigamino jų beveik tūkstantį. 4 balai.
Vilija Blinkevičiūtė. Aukščiausią postą Europos Parlamente šiuo metu užimanti Lietuvos atstovė. Būdama Lyčių lygių galimybių ir moterų teisių komiteto pirmininke (deja, dėl mūsų šalies dydžio sunku tikėtis panašių pozicijų Energetikos, Aplinkos ar Biudžeto komitetuose, taigi belieka tenkintis tuo, kas yra), V.Blinkevičiūtė turi galimybių prisidėti prie Parlamento pozicijų rengimo šioje srityje.
Tuo ji aktyviai naudojasi, rengdama pranešimus ir pataisas bei sakydama kalbas komiteto ar frakcijos vardu. Be viso to, kažkur kabinete yra įsukusi ir pasisakymų raštu bei rašytinių klausimų rengimo mašinėlę – pagal šiuos nelabai daug reiškiančius rodiklius (beveik 1100 pasisakymų, iš jų – 997 raštu) lenkia visus kolegas iš Lietuvos. 8 balai.
Antanas Guoga. Ko gero, labiausiai matomas ir girdimas Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Kadencijos viduryje nuo P.Auštrevičiaus ir V.Uspaskicho pabėgo į kitą frakciją pas L.Andrikienę ir A.Saudargą, tačiau jo pasiekimai parlamentinėje veikloje liko mažiau nei vidutiniški – itin žemas posėdžių lankomumas, parengti vos keli rimti dokumentai, pasakyta šiek tiek kalbų ir užimamas vicepirmininko postas Lietuvai pakankamai svarbioje ryšių su Pietų Kaukazu delegacijoje. Nepaisant to, A.Guoga pasistengė, kad apie jį girdėtų ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje, savo garsiais pasisakymais iškeldamas ir keletą Lietuvai aktualių klausimų, pvz., dėl sovietinės atributikos „Amazon“ interneto parduotuvėje. 5 balai.
Gabrielius Landsbergis. Dirbęs Europos Parlamente vos nepilnus dvejus metus, pateisino TS-LKD sąrašo lyderio vardą.
Per tą trumpą laiką nuveikė daugiau nei kiti frakcijos kolegos – jį pakeitusi L.Andrikienė ir A.Saudargas – kartu sudėjus. Keli itin svarbūs pranešimai ir delegacijos vicepirmininko postas lėmė, kad G.Landsbergis per trumpą laiką surinko tiek pat taškų, kaip ir V.Blinkevičiūtė. 8 balai.
Valentinas Mazuronis kadencijos viduryje paliko R.Paksą ir perėjo į ALDE frakciją pas P.Auštrevičių.
Būdamas ES politikos naujoku, naudojosi jam prieinamiausiais instrumentais: tapo daugelio rezoliucijų bendraautoriumi. Rengdamas oficialius dokumentus prisidėjo (tiesa, epizodiniuose vaidmenyse) prie kelių teisės aktų svarbiomis Lietuvai temomis – dėl laiko sukiojimo, dėl maisto produktų kokybės, dėl energijos vartojimo efektyvumo ir dėl miškų. 2 balai.
Rolandas Paksas. „Vilkas avies kailyje“. Jo pakankamai aukšti statistiniai rodikliai – antra kadencija Parlamente, net 15 rengtų frakcijos pozicijų svarbiems Parlamento teisės aktams (ir dar daugiau – nesvarbiems), frakcijos ir vienos iš delegacijų vicepirmininko postas – leidžia jam būti arti lyderių. Tačiau statistika nevertina pasisakymų ir pataisų (savo turiniu dažnai antieuropietiškų) kokybės. 6 balai.
Bronis Ropė – vienas stropiausių Lietuvoje rinktų europarlamentarų. Rengė pataisas, frakcijos pozicijas kai kuriais klausimais, svarbiais ir Lietuvai (žemės ūkio, regionų politikos srityje).
Taip pat ruošė nemažai klausimų Europos Komisijai ir daugiau nei šimtą kartu pasisakė plenarinėje sesijoje žodžiu. Jei pramoktų anglų kalbos, toks stropumas ir aktyvumas kitos kadencijos metu jam galbūt leistų pretenduoti ir į kokį nors postą Europos Parlamente. 6 balai.
Algirdas Saudargas. Kai sakoma, kad Europos Parlamentas – pensijos vieta politikos dinozaurams, turbūt omenyje turimas Algirdas Saudargas.
Kalbėjo mažai, rengė vos kelis oficialius dokumentus (tiesa pakankamai svarbius – dėl energetinio saugumo ir kalbų išsaugojimo Europos Sąjungoje). Apskritai, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų net nežino, kad A.Saudargas jau 10 metų dirba Europos Parlamente. 3 balai.
Valdemaras Tomaševskis. Jei ne partijos pirmininko pareigos, jo galutinis įvertinimas būtų panašus į V.Mazuronio ir V.Uspaskicho.
Dabar gi tam tikra įtaka frakcijoje leido V.Tomaševskiui gauti Lietuvai svarbios delegacijos su Baltarusija vicepirmininko postą. Plenarinėje sesijoje kalbėjo vos 4 kartus (beje, visus kartus – lietuviškai): apie papildomą finansavimą Ignalinos AE uždarymui, žmogaus teisių padėtį Sudane, žmonių su negalia teises ir apie lenkų mažumos neva patiriamą spaudimą Lietuvoje. 4 balai.
Viktoras Uspaskichas – neaktyviausias Lietuvoje rinktas EP narys – neužėmė jokių pareigų, plenarinėje sesijoje neištarė nei žodžio – stenogramoje randami vien jo raštu užregistruoti pasisakymai. Taip pat mažai rengė pataisų ir klausimų, neaktyviai dalyvavo balsavimuose.
Tiesa, V.Uspaskichas savo neveiklumą bandė kompensuoti skandalais dėl jo neliečiamybės panaikinimo. Beje, įdomu, jog V.Uspaskichas, siekdamas išvengti atsakomybės Lietuvoje, ieškojo galimybių gauti politinį prieglobstį Rusijoje, Andoroje, Prancūzijoje. 2 balai.
Jonas Urbanavičius šiuo metu kaip nepriklausomas ekspertas Europos Komisijos užsakymu vertina, kaip Lietuva į savo teisę perkėlė kai kurias ES direktyvas. 2014-2018 m. jis dirbo Kauno Technologijos universitete. 2004-2007 m. ir 2009-2014 m. dirbo EP narių nuo TS-LKD V.Landsbergio, R.Morkūnaitės-Mikulėnienės biuruose, taip pat 2007-2009 m. TS-LKD atstovo Seime A.Ažubalio biure.
-
Dauguma Lietuvos europarlamentarų palaikė autorių teisių reformą
-
Rinkimai į EP (I): Europos Parlamentas – ką jis veikia?
-
Rinkimai į EP (II): Ar gali buvęs Moldovos premjeras tapti Europos Parlamento nariu?
-
Rinkimai į EP (III): Lietuvos atstovas niekada nevadovaus Europos Parlamentui
-
Rinkimai į EP (IV): Neapsigaukite – „pasisakymas raštu dėl balsavimo motyvų“ nėra tas pats, kas kalba
-
Rinkimai į EP (V): Kaip rasti geriausią parlamentarą?
