Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Romai ar čigonai?

Romai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Romai
Šaltinis: 15min
0
A A

2008 metų apklausų duomenimis, 48,9 proc. darbingų romų norėtų, jog juos vadintų romais, o 16 proc – čigonais. „Nesvarbu, kaip mus vadina. Svarbu, kad nejaustume neigiamo požiūrio“, – mano romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina.

 Atviros Lietuvos fondas ketvirtadienį organizavo diskusiją „Ar reikia ir kodėl čigonus vadinti romais“. Joje dalyvavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lygių galimybių inspektoriaus tarnybos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Žurnalistų etikos inspekcijos bei romų atstovai.

Čigonas – be neigiamo atspalvio

Diskusijos dalyviai aiškinosi, kokį terminą geriau vartoti spaudoje ir kasdieniame gyvenime. Kalbininkų teigimu, žodis „čigonas“ lietuvių kalboje neturi neigiamo atspalvio ir yra vartojamas nuo seno šiai tautai apibūdinti.

Sąvoka „romas“ į mūsų kalbą atėjo per pastarąjį dešimtmetį. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjos Danguolės Grigolovičienės, pirmą kartą Lietuvoje romo pavadinimas atsirado 2000 metais. Ankstesnės tokios oficialios vartosenos nepavyko rasti. Kai kuriuose  Europos regionuose pavadinimas „čigonas“ turi neigiamą atspalvį, todėl aštuntajame dešimtmetyje Tarptautinis čigonų forumas priėmė patariamojo pobūdžio dokumentą, kad juos vadintų „romais“ („rom“ reiškia „žmogus“).

Mokys romų istorijos

Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas teigė, kad žiniasklaidoje neigiamame kontekste dažniau vartojamas žodis „čigonas“. „Bet apskritai ir čečėnų, ir lenkų, ir rusų tautybės yra pabrėžiamos, kai kalbama apie kriminalinį įvykį. Jei neigiamoje naujienoje pagrindinis veikėjas – ne lietuvis, tai jo tautybė visada pabrėžiama“, – aiškino D.Velka. Pasak jo, žiniasklaida atspindi neigiamus visuomenės stereotipus, todėl visų pirma reikia keisti visuomenės požiūrį į šią tautą.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Gražina Sluško tikino, kad jau pradėtos rengti programas, pagal kurias į mokyklinius vadovėlius bus įtraukta informacija apie romus: jų kultūrą, istoriją.

Reikia naikinti taborą

J.Tyčina diskusijos metu pabrėžė, kad esmė – ne tautos pavadinimas. Esą reikia spręsti didesnes, gilesnes integracijos problemas, tokias kaip taboro panaikinimas, jaunuolių integracija į lietuvių bendruomenę. „Reikia integruoti taboro gyventojus į normalią visuomenę, kad jie turėtų darbą, ateitį. Tik tada atsiras pagarba mūsų tautai, o taboras tegu lieka policijai ir jų kriminalams“, – kalbėjo čigonų atstovas.

Pasak jo, dabar jaunuoliai ne tik nenori būti vadinami čigonais, tačiau išvis nenori, kad jų tautybė būtų įrašyta pase, nes tokiu atveju labai sunku gauti Lietuvos pilietybę.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min