Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos kiaulienos patikros atšaukimo Virginija Baltraitienė nesieja su Lietuvos pozicija

Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Virginija Baltraitienė
Šaltinis: BNS
0
A A

Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, Lietuva Europos Komisijai priekaištavo ne dėl kiaulienos, o dėl pieno produktų ir jautienos eksporto.

„Jeigu kalbėti dėl to vieningumo, tai aš nesureikšminčiau kiaulienos klausimo, nesieju to su mūsų pareiškimais. Kita vertus, jeigu visada galvosime, kad turime tylėti, tai tik parodys, kad tikrai priklausom nuo vienos šalies“, – BNS sakė V.Baltraitienė.

Pasak jos, Baltijos šalys ir Lenkija neprieštaravo Rusijos susitarimams dėl kiaulienos, nes dėl afrikinio kiaulių maro bet kuriuo atveju negali eksportuoti jos į Rusiją. Tačiau šios šalys priekaištavo dėl pieno ir jautienos produkcijos, kuri buvo minima EK atstovų susirašinėjime su Rusija.

„Jei būtų kalbama tik apie kiaulieną, turbūt nebūtų jokių klausimų, nes turime Lietuvoje, Latvijoje, šiek tiek Estijoje, taip pat Lenkijoje afrikinį kiaulių marą. Tačiau buvo kalbama ir apie pieno produktus, ir apie jautieną“, – aiškino ministrė.

Skelbė atnaujinsianti prekybą

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė stabdanti planuotus patikrinimus Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos ir Nyderlandų įmonėse.

Ankščiau Rusija paskelbė, kad techniniuose pokalbiuose sutarė su kai kuriomis ES valstybėmis (Prancūzija, Vokietija, Italija, Danija, Nyderlandai bei Vengrija) atnaujinti prekybą. Prancūzija pranešė, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl kiaulienos eksporto atnaujinimo.

Nepasitenkinimą sukėlė laiškas

Tačiau Baltijos valstybių ir Lenkijos nepasitenkinimą sukėlė Europos Komisijos generalinio direktorato vadovo Ladislavo Miko laiškas „Rosselchoznadzor“ vadovui Sergejui Dankvertui, kuriame, anot Lietuvos pareigūnų, Rusijai siūloma tartis su atskiromis šalimis.

Interviu LRT televizijai komisaras teigė, kad laiške minima, jog „jei Rusija nuspręstų atšaukti apribojimus, tuomet reikėtų grįžti į padėtį, kai visos 28 valstybės eksportavo produkciją į Rusiją“.

Už maisto saugą ir sveikatą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad jo kritikai laišką interpretuoja neteisingai. Anot jo, Briuselis griežtai netoleruotų, kad Rusija pati galėtų pasirinkti ES valstybes nares, kurioms panaikinti maisto produktų embargą.

Interviu LRT televizijai komisaras teigė, kad laiške minima, jog „jei Rusija nuspręstų atšaukti apribojimus, tuomet reikėtų grįžti į padėtį, kai visos 28 valstybės eksportavo produkciją į Rusiją“.

„Kalbant apie dvi aukščiau paminėtas kategorijas, manome, kad siekiant grąžinti padėtį, buvusią iki draudimo, prekyba galėtų būti atnaujinta, remiantis ES lygmens veterinarijos sertifikatais ir importuojančios šalies patikra. Techninės detalės dėl sąlygų, susijusių su ES ir MS (Muitų sąjungos) reikalavimais, ir įgyvendinimo detalės tarp ES šalies narės ir importuojančios šalies galėtų būti patikslintos ryšium su/kartu su patikra“, – rašoma LMiko laiške S.Dankvertui, kuris sukėlė daugiausia diskusijų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min