Sekite 15min Google
Teigiama, jog Kremliaus pareigūnai nevengė grasinimų Lietuvai ir tikino, kad branduolinio ginklo dislokavimas rytiniame Aljanso flange priverstų Rusiją reaguoti konvencinėmis priemonėmis.
Anot kariuomenės, Rusijos propagandininkai „siekė bauginti Lietuvos visuomenę, teigdami, kad tokiais sprendimais Baltijos šalys artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, o Lietuvą gali ištikti „Ukrainos likimas“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pabrėžė, kad branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje sumažintų valstybės saugumą ir priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių.
Kariuomenės analitikai nurodė, jog neatmestina, kad Rusija toliau sieks išlaikyti branduolinės ginkluotės temos aktualumą, kelti nepasitenkinimą Lietuvos visuomenėje ir trikdyti gynybos politikos sprendimo priėmimo procesus.
Kaip rašė BNS, liepos pradžioje Seimas ėmėsi svarstyti siūlymo iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Lietuvos kariuomenė taip pat nurodė stebinti tęstinę priešišką informacinę kampaniją apie tariamai aktyvų NATO šalių dalyvavimą organizuojant ir vykdant Ukrainos bepiločių atakas.
Pastebima, kad Ukrainos dronų atakos prieš taikinius Leningrado srityje sukelia priešiškas žinutes apie neva Kyjivui suteiktą galimybę naudotis Baltijos šalių oro erdve ar karine infrastruktūra.
Labai tikėtina, kad šia komunikacija Kremlius siekia įtikinti vidinę auditoriją, esą Rusija kariauja su NATO aljansu ir taip pagrįsti negebėjimą apsiginti nuo Ukrainos rengiamų dronų atakų.
Aukščiausi šalies politikai ne kartą yra pabrėžę, jog Lietuva savo oro erdvės nesuteikia kitų šalių bepiločiams orlaiviams.
Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Rusijos informacinėje erdvėje liepos mėnesį dėmesys buvo nukreiptas ir į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje.
Žinutės teigė, kad Aljansas yra agresyvus, o jo tikslas – įvykdyti Rusijos strateginį pralaimėjimą. Siekta įtikinti, kad NATO tęsia militarizavimąsi ir eskaluoja situaciją.
Viršūnių susitikimo kontekste Rusijos propaganda teigė, kad parama Ukrainai skaldo NATO, o Vakarų visuomenės nebėra suinteresuotos finansiškai remti Kyjivo.
Liepos mėnesį Rusija tęsė rutininę komunikaciją apie tariamą rusakalbių diskriminaciją Baltijos šalyse, o Lietuva kaltinta vykdanti rusofobišką politiką bei siekiant politizuoti sporto ir kultūros sritis.