Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 25d. 09:00

S.Skvernelis net ir tapęs prezidentu neapleistų Vyriausybės darbų: ar dera?

Saulius Skvernelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis ne kartą pažymėjo, kad jo rūpestis Vyriausybės programos įgyvendinimu nesumažės net ir tada, jei jis taps prezidentu. Anot S.Skvernelio, kiti kandidatai turi ketinimų atšaukti jo Vyriausybės gerus darbus, tačiau tiek Gitanas Nausėda, tiek Ingrida Šimonytė tokias konkurento kalbas neigia. Kiek prezidentui išvis turėtų rūpėti Vyriausybės programos vykdymas?

„Labai svarbu tuos pokyčius, kuriuos pradėjo Vyriausybė, kad jie galėtų būti sėkmingai įgyvendinti. Beprecedentiniai sprendimai, kurie buvo susiję su socialinės atskirties ir skurdo mažinimu, matau grėsmę vien tame pasakyme, kad mūsų sprendimai įvardijami įvairiais epitetais: ir „katastrofa“, ir bus atšaukti atgal, pakeisti“, – „Delfi“ laidai „Dėmesio centre“ balandžio pradžioje kalbėjo S.Skvernelis.

Gebėjimas užtikrinti, kad Vyriausybės programa būtų vykdoma toliau, kaip aiškino politikas, bus vienas iš pirmųjų naujojo Lietuvos prezidento iššūkių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Saulius Skvernelis

Premjeras: nenoriu, kad įdirbis būtų atsuktas atgal

Kovo mėnesį S.Skvernelis teigė nematantis kito kandidato į prezidentus, kuris galėtų įgyvendinti jo viziją, ir sakė įžvelgiantis grėsmę, kad kuris nors kitas asmuo prezidento poste atšauktų Vyriausybės įgyvendintas iniciatyvas.

„Yra pasakymas labai aiškiai pagrindinės politinės partijos, kuri remia vieną tiesiogiai arba ne visai tiesiogiai du kandidatus [...], pasakymas, kad viskas, ką mes darėme, yra katastrofa ir šitą katastrofą reikia panaikinti, ir jeigu mes ateisime į valdžią, viską atšauksime – vaiko pinigus, mokestinę reformą, visas švietimo reformas, visa kita.

Aš tikrai nenoriu, kad du su puse metų įdirbio būtų atsukta atgal.

Tai yra reali grėsmė ir aš tikrai nenoriu, kad du su puse metų įdirbio būtų atsukta atgal [...]“, – tikino politikas ir kaip kandidatas į prezidentus žadėjo glaudų bendradarbiavimą tarp institucijų, darbų tęstinumą.

Platesnio S.Skvernelio komentaro, apie tai kaip mato prezidento galias, 15min gauti nepavyko.

Visgi vargu, ar nesėkmės prezidento rinkimuose atveju išsaugojusiam „valstiečių“ paramą ir premjero darbą tęsiančiam S.Skverneliui kas kaišiotų koją – vienas jo didžiausių konkurentų teigia, kad tapęs prezidentu reikalautų Vyriausybės programos įgyvendinimo, kitas – tik tiek, kad Ministrų kabineto sprendimai, virtę teisės aktais Seime, neprieštarautų Konstitucijai.

Veto pagal I.Šimonytę

Kandidatė į prezidentus parlamentarė I.Šimonytė teigia nebalsavusi už Vyriausybės programą, nes „ten yra dalykų“, kuriems ji nepritaria. Politikė aiškina, kad jai nepatinka nuo 2019 metų įsigaliojusi mokesčių reforma, kuri, I.Šimonytės manymu, neatitinka Vyriausybės programos.

Prie ko čia prezidentas?

„Bet ne prezidento darbas yra įgyvendinti ar neįgyvendinti Vyriausybės programą. Prezidento darbas yra užtikrinti, kad įstatymai, kurie jam yra pateikiami pasirašyti – jeigu yra toks daugumos sprendimas – nėra prieštaravimų Konstitucijai ar kitoms esmingoms vertybėms. Tokia politinės daugumos valia. Prie ko čia prezidentas?“ – kelia klausimą kandidatė.

Pagal Konstituciją, prezidentas gali vetuoti Seimo priimtą įstatymą, kurį, pavyzdžiui, teikia Vyriausybė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Tokią teisę, jei taptų prezidente, I.Šimonytė sako naudosianti tik su sąlyga, jei teisės aktas neatitiks esminių Konstitucijos vertybių.

„Ar tai būtų laisva konkurencija, ar žmogaus teisės, ar žmogaus laisvė, ar privati nuosavybė, ar kažkokie pamatiniai principai, kurie negali būti pažeidinėjami, nesvarbu kokia būtų dauguma“, – pasakoja ji.

G.Nausėda: privalome reikalauti Vyriausybės darbų

Kitas pretendentas rinkimuose ekonomistas Gitanas Nausėda nemažą dalį Vyriausybės programos teigia vertinantis kaip „deklaratyvius teiginius ir seniai žinomas tiesas, įvilktas į pažadų rūbą“.

Anot jo, ministrų kabinetas turėtų siekti didinti „šalies biudžeto pyragą“, šiuo klausimu imtis ryžtingesnių sprendimų, laikyti jį prioritetiniu.

„Svarbus principas, pagal kurį turėtų būti vertinami būsimi Vyriausybės sprendimai – kaip jie paveiks visų mūsų mokamų mokesčių bendro aruodo dydį, nes atotrūkis tarp pažadų Vyriausybės programoje ir realių veiksmų jos įgyvendinimo plane yra milžiniškas“, – atsakyme raštu 15min dėsto G.Nausėda.

Jo teigimu, reikalauti, kad Vyriausybė vykdytų savo programą, privalome, „nes būtent už šių pažadų įgyvendinimą balsavo rinkėjai“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Atskirose srityse norisi labiau pamatuotų ir atsakingų pažadų, o kur jie visgi yra ir turi būti ambicingi, reikia daugiau disciplinos juos įgyvendinant. To turi būti reikalaujama ne tik iš šios, tačiau ir iš ateities Vyriausybių“, – aiškina kandidatas ir priduria, kad ateityje turi būti vertinami ne tik Vyriausybės tikslai ar pokyčių gerumas, bet ir tai, kaip tai įgyvendinama, koks viso to turinys, galimas poveikis, kaštai.

Reikia daugiau disciplinos.

Beje, G.Nausėdos įsitikinimu, svarbu ne tik tai, ką Vyriausybė planuoja daryti, bet ir tai – kas nebus daroma ar kokių, anot jo, svarbių dalykų programoje nėra.

„Šalyje yra nemažai problemų, kurių realiam sprendimui reikia labai daug politinio ryžto, todėl vertinant būsimus Vyriausybės siūlomus pokyčius, būtinas glaudus prezidento ir Vyriausybės dialogas, ir, kur būtina, konstruktyvus prezidento paskatinimas daryti daugiau ten, kur rimtų pokyčių laukiama jau dešimtmečiais“, – dėsto G.Nausėda.

Politologas: prezidentas daugiau bendrauja su Seimu

Politologas L.Bielinis vieną iš S.Skvernelio įvardytų motyvų eiti į prezidentus vertina skeptiškai. Anot jo, siekis išsaugoti Vyriausybės veiklą tokią, kokia ji yra, yra siekis išlikti premjeru, o ne tapti prezidentu.

„Aš manau, kad tai visiškai ne pretekstas (siekti prezidento posto – red. past.). Tai pretekstas eiti į premjerus, nes Vyriausybės veikla ir prezidentinė veikla yra dviejų skirtingų institucijų ir labai skirtingos veiklos“, – dėsto L.Bielinis ir siūlo žvilgtelėti į Konstituciją, kuri prezidentui esą nesuteikia galios daryti įtakos, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimams.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis

„Teikęs ministrą pirmininką ar ministrus Seimui ir Seimui pritarus, prezidentas tokiu būdu baigia savo tiesioginę įtaką Vyriausybės įtakai“, – aiškina politologas.

Prezidentas, anot jo, daugiau bendrauja su Seimu ir per Seimą, nei kad su Vyriausybe. Tiesa, kaip aiškina politologas, inicijuoti diskusiją, kelti klausimus valstybei svarbiais klausimais gali tiek Seime, tiek Vyriausybėje.

Teisininkas: įgaliojimų painioti nereikėtų

Konstitucionalisto P.Ragausko nuomone, S.Skvernelio noras tapti prezidentu siekiant užtikrinti Vyriausybės programos įgyvendinimą yra keistas ir ne visai korektiškas.

„Vyriausybės programą ir vykdo Vyriausybės nariai. Arba platesne prasme – Vyriausybės darbuotojai, kurie yra politinio pasitikėjimo, galbūt iš dalies ir karjeros tarnautojai. Kitos valdžios Vyriausybės programos nei turėtų, nei yra prasmė vykdyti, ar tai būtų Seimas, ar juo labiau prezidentas“, – dėsto jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Petras Ragauskas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Petras Ragauskas

Beje, anot teisininko, Seimo ir Vyriausybės programos sąsajos klausimu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas – esą Seimas, balsuodamas dėl Vyriausybės programos tvirtinimo, tarsi įsipareigoja, ir parlamentarai, bent jau priklausantys valdančiajai daugumai, yra suvaržyti neveikti prieš programos tikslus.

Visgi, kaip toliau aiškina P.Ragauskas, formaliai žiūrint, prezidento ir Vyriausybės įgaliojimų painioti nereikėtų.

Galbūt S.Skvernelis nori kažkokius darbus padaryti, kurie numatyti Vyriausybės programoje.

„Galbūt S.Skvernelis nori kažkokius darbus padaryti, kurie numatyti Vyriausybės programoje, ir būdamas prezidentu jis matytų daugiau galimybių. Gal tai. Bet vadinti tai Vyriausybės programos vykdymu – ne visai korektiška“, – pasakoja teisininkas.

Vyriausybės programos įgyvendinimas, anot P.Ragausko, nuo prezidento priklauso labai mažai, nes valstybės vadovas „neturi jokių funkcinių įgaliojimų ir juo labiau įpareigojimų vykdyti Vyriausybės programą“.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Visą informaciją apie rinkimus ir kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min