S.Skvernelio nuomone, ši Seimo rudens sesija bus nelabai produktyvi.
„Tačiau, nepaisant to, yra pateikta darbų programa. Vienareikšmiškai, svarbiausias darbas yra 2021 metų valstybės biudžetas, kas ir bus padaryta – pateiktas laiku, saugus, atsakingas, kaip visuomet, socialiai orientuotas“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo jis.
Taip pat S.Skvernelis minėjo, kad pateikta nemažai su švietimo, sveikatos apsaugos sistemų pertvarkomis, socialinėmis reikmėmis susijusių įstatymų projektų. Kaip svarstė premjeras, per likusį šios kadencijos laiką tikrai galima padaryti prasmingus, nuo praėjusių Seimo sesijų likusius darbus.
„Galima, aišku, nieko nepadaryti, galima tik politikavimu užsiimti“, – sakė jis.
S.Skvernelis aiškino, kad bandoma paleisti gandą ar „antį“, kad kitais metais nebus indeksuojamos senatvės pensijos.
„Tai tikrai pensijos bus indeksuojamos, mūsų ekonominiai rodikliai ir prognozės leidžia tą tikrai daryti ir tą mes padarysime“, – tikino jis.
Kartu S.Skvernelis mano, kad kito Seimo ir būsimos Vyriausybės situacija bus labai įtempta.
„Su tuo pačiu ir aš susidūriau prieš ketverius metus. Kažkokioms korekcijoms minimalioms laiko bus, bet iš esmės reikės suspėti patvirtinti biudžetą. Dar daugiau – matyt, reikės šį kartą labai stengtis naujam Seimui ir Vyriausybę skubiai patvirtinti. Nes, pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, gruodžio 23 dieną šalis liks be Vyriausybės, jeigu nebus naujos Vyriausybės. Laukia tikrai sunkus laikotarpis po rinkimų, kam teks žmonių atsakomybė toliau ar tęsti darbus, ar kažkam kitiems pradėti. Tai nebus lengvas laikas“, – akcentavo S.Skvernelis.
Mano, kad biudžetą išvysime paskutinę minutę
Pasak G.Landsbergio, šių metų valstybės biudžetas yra nesurenkamas, skaičiuojami rezervų nuostoliai. Todėl kitų metų biudžetas, jo nuomone, bus paženklintas minomis.
„Ir aš įsivaizduoju, kad valdantieji darys viską, kad visuomenė biudžetą pamatytų paskutinę sekundę. Kitaip tariant, turbūt ir jūs, ir mes biudžetą pamatysime prieš pat antrąjį turą. Žmonės balsuodami net nežinos, už kokią ateitį jie balsuoja – kitaip tariant, už tai, kas laukia jų kitais metais“, – sakė Seimo opozicijos lyderis.
Kalbėdamas apie pensijas kitąmet, G.Lansdbergis aiškino, kad įstatyme yra numatytas jų indeksavimas.
„Lygiai taip pat yra numatyta, kad, jeigu bendrasis vidaus produktas krenta, pasiekia neigiamas reikšmes arba yra planuojamos neigiamos reikšmės, indeksavimas turėtų būti stabdomas. Šitą problemą iškėlė Lietuvos Respublikos prezidentas dėl to, kad vis dėlto matosi, jog tokia problema gali iškilti. Tai tam reikia taisyti įstatymą ir tą buvo galima lygiai taip pat numatyti anksčiau ir su tuo yra susijusių daugiau problemų. Didžiausia problema, mano požiūriu, yra ta, kad yra išleistas „Sodros“ rezervas, iš kurio tas indeksavimas kitais metais turėjo būti vykdomas. Kitaip tariant, „Sodros“ rezerve pradžioje metų buvo daugiau kaip 400 mln. eurų. Dabar yra, bent jau mūsų paskutinėmis žiniomis, likę kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Tai reiškia 300 mln. eurų jau trūksta“, – pabrėžė jis.
G.Landsbergiui akivaizdu, kad tai – didelė problema. Skolinti pinigai, anot jo, lygiai taip pat yra išleisti. „Tai yra paliekama mina kitai Vyriausybei“, – kartojo jis.
G.Landsbergis sakė, kad jį stebina, jog į Seimo rudens sesijos darbų programą įtraukta daugiau kaip 500 įstatymų projektų.
„Dar kartą mums primena, kad Lietuva, būdama pirmaujanti valstybė pagal teikiamus įstatymus, neatsitraukia nuo tos savo pozicijos. Aš manau, kad frakcijos turėtų apsispręsti tik dėl prioritetinių darbų ir, ko gero, atsisakyti naujų įstatymų pateikimų, tik pabaigti tuos darbus, kurie buvo pradėti anksčiau“, – mano Seimo opozicijos lyderis.
