Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 5d. 08:30 , Atnaujinta: 2019 spalio 5d. 18:47

Popiežius paskyrė lietuvį Sigitą Tamkevičių kardinolu

Popiežius Sigitą Tamkevičių paskyrė kardinolu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Popiežius Sigitą Tamkevičių paskyrė kardinolu

Šeštadienį Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv.Petro bazilikoje vykstančios konsistorijos metu buvo suteiktas kardinolo titulas. Kardinolo titulą gavo ir dar 12 popiežiaus Pranciškaus pasirinktų dvasininkų.

Kardinolų susirinkimo metu popiežius Pranciškus kiekvienam iš 13 naujai paskirtų kardinolų įteikė žiedą ir kepuraitę, vadinamą biretu.

S.Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuvių kilmės kardinolu per visą istoriją.

15min montažas/Sigitas Tamkevičius
15min montažas/Sigitas Tamkevičius

Ceremonijos metu popiežius Pranciškus akcentavo gailestingumą ir užuojautą.

„Galime paklausti, ar mumyse yra gyvas šis Dievo užuojautos supratimas? Tai nėra vien tik bruožas, kurio gali nebūti, sakyčiau, tai nėra evangelinis patarimas. Ne, tai būtinas, esminis bruožas“, – sakė Šventasis Tėvas.

Jis teigė, kad žodis „užuojauta“ jam atėjo galvą, kai sėdo rašyti rugsėjo 1-osios laiško, kuriuo sukvietė konsistoriją (kardinolų susirinkimą) ir pranešė apie 13 naujai skiriamų kardinolų.

Popiežius kalbėjo, kad daugelis žmonių, tarp jų ir dvasininkų, vadovaujasi nuostata – tai manęs neliečia, tegu patys sau tvarkosi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Sigitą Tamkevičių paskyrė kardinolu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Sigitą Tamkevičių paskyrė kardinolu

„Dažnai nusiplauname rankas, neužtenka tik būti kunigu ar levitu, kurie matydami mirštantį žmogų kelio pakraštyje, perėjo į kitą gatvės pusę. Sau jie tikriausiai tarstelėjo: tai manęs neliečia. Visą laiką atsiras kokių nors pasiteisinimų“, – teigė Šventasis Tėvas.

„Apaštalui Petrui užtariant melskimės šiandien malonės turėti gailestingą, kupiną užuojautos širdį, kad būtume liudininkais to, kuris žvelgia į mus gailestingai, kuris mus išrinko, konsekravo (įšventino – BNS) ir išsiuntė skelbti visiems išgelbėjimo evangeliją“, – kalbėjo jis.

Nominuotasis kardinolas S.Tamkevičius anksčiau yra sakęs, kad nemano, jog jo veikla tapus kardinolu smarkiai keisis. Pasak jo, kai kardinolais paskiriami emeritai, išskirtinių pareigų jiems neuždedama.

Lydėjo popiežių

Tarp pasirinktųjų dvasininkų yra 10 jaunesnių nei 80 metų kardinolų, turinčių teisę balsuoti konklavoje, todėl būsimas popiežius ateityje gali būti savo pažiūromis labai panašus į dabartinį.

Tarp paskirtų vyresnių kardinolų yra 80-metis lietuvis S. Tamkevičius, jėzuitas, praeityje kalėjęs už antisovietinę veiklą ir dešimčiai metų išsiųstas į darbo lagerius Sibire.

Praėjusiais metais vizito į Lietuvą metu S. Tamkevičius lydėjo popiežių Pranciškų į KGB kalėjimo vietą Vilniuje – čia paskirtasis kardinolas buvo kalinamas suėmimo metu. Tai buvo viena jautriausių popiežiaus kelionės į Lietuvą akimirkų.

„Kalėjime patyriau sunkių, labai sunkių akimirkų, o blogiausia buvo tada, kai vyko tardymai, – šią savaitę Vatikane žurnalistams pasakojo S.Tamkevičius. – Tardymai truko mėnesių mėnesius.“

Paskirtasis kardinolas pažymėjo esąs dėkingas Dievui „už visus metus, kai tarnavo kunigu, vyskupu ir arkivyskupu“.

„Prašau Dievo, kad leistų man gyventi ilgiau, kad galėčiau susidurti su šiandienos iššūkiais ir visada išlaikyti tikėjimą savo širdyje“, – pridūrė S.Tamkevičius.

Dėmesys atstumtoms bendruomenėms

Popiežius Pranciškus 2013 metais tapo pirmuoju lotynų amerikiečių ir jėzuitų popiežiumi. Vadovaudamasis jėzuitų moralinėmis nuostatomis, popiežius skiria daug dėmesio atstumtoms bendruomenėms ir renkasi panašios pasaulėžiūros kardinolus.

Po šeštadienio konsistorijos popiežius Pranciškus bus paskyręs 52 proc. Kardinolų kolegijos narių, dėl savo amžiaus galinčių balsuoti renkant naują pontifiką.

Daugelis kunigų, kurie šeštadienį iš popiežiaus rankų gavo raudoną kepuraitę, yra kilę iš tolimiausių besivystančių pasaulio vyskupijų, niekada neturėjusių jiems atstovaujančio Katalikų Bažnyčios kardinolo.

Tai nėra sutapimas. Pranciškus, kilęs iš Argentinos, 2013 metais tapo pirmuoju lotynų amerikiečių ir jėzuitų popiežiumi. Kelionėse, sielovados veikloje ir paskyrimais popiežius visada pirmenybę teikia periferinėms ir atstumtoms bendruomenėms.

Popiežiaus pasirinkti kardinolai rodo, kad katalikų hierarchija ir toliau atstovaus visuotinei Bažnyčiai, kuri sparčiai plečiasi pietuose, bet traukiasi Europoje bei Šiaurės Amerikoje.

„Mūsų bažnyčia yra gyva, tai džiaugsminga muzikos ir šokio bažnyčia, – šeštadienį pažymėjo paskirtasis kardinolas ispanas Cristobalis Lopezas Romero, Maroko sostinės Rabato arkivyskupas. – Tai bažnyčia, kurioje yra daugiau jaunų nei senų, daugiau juodaodžių nei baltaodžių.“

Konsistorija vyko įtemptu metu šeštaisiais popiežiaus Pranciškaus tarnystės metais, stiprėjant konservatyvių katalikų, nepritariančių popiežiaus dėmesiui aplinkos, migrantų ir kitiems klausimams, reiškiantiems posūkį nuo jo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI politikos, opozicijai.

Pranciškus yra pripažinęs kai kurią JAV Bažnyčios atstovų kritiką, tačiau neleidžia dešiniajam sparnui daryti įtakos jo pasirinktai krypčiai.

Papildęs Kardinolų kolegiją didesniu panašiai mąstančių kardinolų skaičiumi, popiežius planuoja sekmadienį pradėti tris savaites truksiantį susitikimą, skirtą aptarti, kaip bažnyčia gali pasitarnauti vietiniams Amazonijos regiono gyventojams.

Dešiniųjų pažiūrų grupės pasisakė prieš Amazonijai skirto sinodo dėmesį aplinkos išsaugojimui pareikšdamos, kad tai prilygsta bandymui sukurti naują „pagonišką“ religiją.

Vienas iš paskirtųjų kardinolų, kanadietis Michaelas Czerny pareiškė, kad, jo manymu, kritika kyla iš grupių, turinčių interesų plėtoti ūkinę veiklą Amazonijoje ir siekti kitų prioritetų, kurie nesuderinami su popiežiaus vizija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

16:36
24:16
02:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min