Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 25d. 13:03

Šalia Kauno pradėta tvarkyti prieš 50 metų naftos produktais užteršta žemė

Nelaimės likvidavimo darbai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Nafta užterštas gruntas/ Asociatyvi nuotr.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, Kauno geležinkelio mazgo rangovai susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis. Atliekant žemės kasimo darbus ties Palemonu, aptiktas sovietmečio palikimas – didelis naftos produktais užteršto grunto kiekis. Preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis siekia apie 20 tūkst. kubinių metrų, – skelbiama AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešime spaudai.

Pasak bendrovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, visa užteršta teritorija bus išvalyta, teršalai iškasti ir utilizuoti, o aplinka sutvarkyta.

„Aptikti teršalai niekaip nesusiję su bendrovės veikla. Naftos produktai iš sklypo, kuriame stovėjo bitumo saugyklos ir buvo gaminamas asfaltas, į geležinkelio teritoriją skverbėsi dešimtmečiais. Aptikę teršalus, suprantama, negalėjome jų palikti, todėl buvo peržiūrėta sutartis su Kauno geležinkelio mazgą tvarkančiais rangovais, kurie pagal papildomą susitarimą įsipareigojo sklypą sutvarkyti taip, kad jame visiškai neliktų užteršto grunto, o tarša daugiau šios vietos niekada nepasiektų“, – sako K.Sankovskis.

Tikėtina, kad teršalai „Lietuvos geležinkelių“ patikėjimo teise valdomoje teritorijoje kaupėsi dešimtmečius. Toje teritorijoje prieš 50 metų buvo įrengtos bitumo saugyklos ir sumontuoti įrenginiai asfaltui gaminti. Tuomet šios medžiagos buvo naudojamos automagistralei Vilnius–Kaunas tiesti.

Teršalai slėpėsi po žeme

Iš buvusių bitumo saugyklų naftos produktai, būdami lengvesni už vandenį, dėl cheminių savybių per ilgą laiką iš žemės gelmių skverbėsi į paviršių. Kauno miesto savivaldybė 2011–2012 metais minėtą teritoriją Palemone ES Sanglaudos fondų lėšomis dalinai sutvarkė – buvo iškastas ir utilizuotas užterštas gruntas, o po atliktų tvarkymo darbų teritorija rekultivuota.

Kaip paaiškėjo vėliau, teritorijos užterštumas pasirodė didesnis, nei pavyko nustatyti pirminių tyrimų metu. 2019 metų pavasarį, prieš pradedant „Rail Baltica“ generalinius rangos darbus, probleminėje teritorijoje ties Palemono g. 22 tyrėjai grunte aptiko naftos produktais užterštų plotų.

Visi numatyti papildomi darbai gamtos žalai atstatyti ir aplinkai sutvarkyti kainuos beveik 3,9 mln. eurų.

„Iki pradedant žemės kasimo darbus šis sklypas vizualiai neatrodė užterštas ir tik pajudinus žemes paaiškėjo, kad giliau esantys sluoksniai permirkę smala. Atlikus papildomus tyrimus nustatyta, kad preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis siekia apie 20 tūkst. kubinių metrų“, – sako K.Sankovskis.

„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ kartu su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentu įvertino žalą bei parengė Tvarkymo planą, pagal kurį rangovas įpareigotas pašalinti gruntą bei įrengti teritoriją taip, kad į ją daugiau nepatektų teršalai. Atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes peržiūrėta ir Kauno geležinkelio mazgo rangos darbų sutartis, bei skirtos papildomos lėšos taršai likviduoti.

Visi numatyti papildomi darbai gamtos žalai atstatyti ir aplinkai sutvarkyti kainuos beveik 3,9 mln. eurų.

Šie darbai bus finansuojami Europos infrastruktūros tinklų priemonės (85 proc.) ir Lietuvos biudžeto (15 proc.) lėšomis.

Sklypą sutvarkyti numatoma iki rugpjūčio 25 dienos.

Kuria darnią ir saugią aplinką

Pasak K.Sankovskio, tarp Palemono ir Kauno vykstantys „Rail Baltica“ darbai kuria darnią, modernią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti Kauno miesto gyventojams.

„Įgyvendinamas projektas jau išsprendė ilgus metus kauniečius varginusią problemą – vietoj Amalių geležinkelio pervažos, kuriose vairuotojai gaišo savo laiką kilometrinėse spūstyse, įrengti erdvūs ir modernūs požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems“, – teigia K.Sankovskis.

Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas įrengiamas už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi. Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu.

Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.

Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – tai Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, o taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams.

Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjo pėstiesiems bei dviratininkams. Ši nauja europinio standarto infrastruktūra ne tik užtikrins gerą susisiekimą tarp miesto dalių, kurias skiria geležinkelio linija, bet ir pasitarnaus svarbiam tikslui – padidins visų eismo dalyvių saugumą.

Be to, rangos darbų metu rekonstruotas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, kuriame įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turi vienintelis pasaulyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

07:48
01:22
00:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie 15min