Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šalies įvaizdis klampoja tamsoje

„Lietuva – drąsi šalis“, tokio naujo šūkio vedama artimiausiu metu bus pristatyta Lietuvos įvaizdžio strategija. Tačiau neaišku, ar nusikirpę geltonas lietuviškas kasas, tapsime patrauklesni pasauliui.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Lietuva – drąsi šalis“, tokio naujo šūkio vedama artimiausiu metu bus pristatyta Lietuvos įvaizdžio strategija. Tačiau neaišku, ar nusikirpę geltonas lietuviškas kasas, tapsime patrauklesni pasauliui.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos įvaizdžio pasaulyje kūrimui įsteigtas Lietuvos institutas atsidūrė ties išnykimo riba. Dėl steigėjų neapsižiūrėjimo, įvaizdžio formuotojai negali gauti Vyriausybės finansavimo, o keliami tikslai, kaip ir visa šalies įvaizdžio strategija, skendi migloje.

Lietuva iki šiol neturi konkrečios vizijos ir koncepcijos prisistatant pasauliui. Šalies įvaizdžiui formuoti komisijos keitė komisijas, buvo rašomos ir perrašomos strategijos, tačiau tarptautiniai tyrimai teberodo, kad esame menkai žinomi.

„Lietuvos institutas buvo sukurtas kaip įvaizdžio institutas, tačiau per jį buvo vykdomi įvairūs kultūriniai projektai. Šiandien atsidūrėme ties išnykimo riba, o įvaizdžio strategijos šalis vis dar neturi“, – sakė laikinai Lietuvos instituto direktorės pareigas einanti Saulė Mažeikaitė.

2001-aisiais įkūrus viešąją įstaigą Lietuvos institutą, specialistų teigimu, buvo pasiektas „šioks toks proveržis“ pristatant šalį užsienyje, tačiau ši veikla ilgainiui užgeso, o Lietuvos įvaizdis vis dar turi šimtą mamų, nesutariančių, kaip vaiką auklėti.

„Nėra bendros idėjos, ko norime pasiekti. Mūsų šalyje yra daug gerų specialistų, kurie žino, kaip pasakyti, bet dar neturime ką pasakyti“, – aiškino ryšių su visuomene bendrovės „VRP | Hill & Knowlton“ vykdantysis direktorius Mykolas Katkus.

Specialistų teigimu, koją Lietuvos įvaizdžiui kiša chaotiška sistema – kiekviena ministerija turi savo reprezentacines išlaidas, o bendros institucijos, kuruojančios visą veiklą, nėra. Tokia institucija turėjo tapti Lietuvos institutas, tačiau klaidos pasipylė dar viešąją įstaigą tebesteigiant.
„Instituto steigėju tapo trys ministerijos. Kadangi tai viešoji įstaiga, ji negali siekti pelno ir gauti finansavimo, todėl iki šiol gyvuoja tik iš atskirų projektų įgyvendinimo“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.

Konkrečiai nebuvo apibrėžtos ir instituto veiklos sritys, todėl įstaiga vertėsi kaip išmanydama.
„Institutai, atliekantys tokią veiklą kaip mes, susibūrę į asociaciją bei turi nacionalinių institucijų statusą. Jie turi savo atstovybes užsienyje, jos gali jungtis ir daryti bendrus projektus. Mes tokios sistemos neturime, esame šiek tiek atskirti“, – tikino laikinai Lietuvos instituto direktorės pareigas einanti S.Mažeikaitė.

Pinigų yra

Lietuvos instituto projektams įgyvendinti kasmet reikėtų apie 3-4 mln. Lt.

„Dabar lyg ir viską į savo rankas pamažu perima Vyriausybės kanceliarija, todėl galima tikėtis žingsnių į priekį. Lietuvos instituto steigėjo teisės taip pat galėtų prisiimti Vyriausybė“, – svarstė D.Numgaudis.

Pinigų valstybėje, pasak specialistų, yra, tačiau reikalinga vieninga sistema.

„Dažnai pasigirsta kaltinimų, kad esame nežinomi, nors išmetami milijonai. Reikia įsisąmoninti, kad be10 metų tikrieji veiklos vaisiai netaps akivaizdūs, tokie dalykai greitai nevyksta“, – aiškino Vyriausybės sudarytos įvaizdžio formavimo komisijos vadovas Paulius Seniūta.

Mums tokiam projektui įgyvendinti būtų prireikę poros metų, estai tai padarė per mėnesį ir apie juos bent dešimt minučių kalbėjo visas pasaulis. Sakė M.Katkus.

Anot pašnekovo, sausio mėnesį turėtų būti baigta formuoti ir visuomenei pristatyta „Lietuva – drąsi šalis“ įvaizdžio koncepcija.

„Joje bus konkrečiai nubrėžta, ko mes siekiame ir kaip prisistatome. Kas ta drąsa ir kaip ji pasireiškia“, – pasakojo P.Seniūta.

Tikisi proveržio

Ryšių su visuomene bendrovės „VRP | Hill & Knowlton“ vykdantysis direktorius M.Katkus aiškino, kad šalies įvaizdį sudaro 4 „kertiniai akmenys“, kurių kiekvieną reikia deramai išreklamuoti. Tai šalies eksportas, šalies patrauklumas investicijoms ir turizmui, bei šalis kaip diplomatijos partnerė.

„Šiuo metu Lietuva geriausiai žinoma dėl savo užsienio politikos, mūsų tarpininkavimo Gruzijoje ir Ukrainoje“, – įžvelgė M.Katkus.

Pasak specialisto, kitose srityse trūksta ir greičio bei agresyvumo. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia Estiją, kuri antroji iš pasaulio valstybių atidarė virtualią ambasadą gerai žinomame interneto tinkle „secondlife“.

„Mums tokiam projektui įgyvendinti būtų prireikę poros metų, estai tai padarė per mėnesį ir apie juos bent dešimt minučių kalbėjo visas pasaulis“, – pasakojo M.Katkus.

Tačiau rinkodaros ekspertai nesudeda ginklų ir tikina, jog šiemet, kai Vilnius tapo „Kultūros sostine“ bei minimas šalies vardo tūkstantmetis, galima padaryti šuolį į priekį.

„Reklamuojant šalį, 19 metų nėra ilgas laikas. Tikimės kad VEKS pradėta kampanija bus tęsiama ir duos nemažai vaisių. Reikia lipti ant bangos ir plaukti“, – sakė viešosios įstaigos „Vilnius Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė Elona Bagdonienė.

Lieutvos instituto veikla

Išleistos knygos ir kompaktai įvairiomis kalbomis: „Lietuva-Lithuania“, „A Trip to the Great Little Country Lithuania“, „Lithuania from A to Ž“, „Jonas Mekas: Dagsboksfilmen/The Diary Film“, Arūno Matelio filmo diskas „Kultūra kertanti sienas“;

Projektai: Lietuvos pristatymas Frankfurto knygų mugėje, projektas „LT tapatybė“, suvenyrų ir atributikos serijos, supažindinančios su Lietuva ir jos kultūra bei kalba.
 

Komentarai
Temos Įvaizdis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min