Protestuotojai išradingai blokavo Lauryną Ragelskį
13:41
Tarp protestuotojų buvo įsimaišęs ir prorusiškų pažiūrų veikėjas Laurynas Ragelskis, kuris iš mitingo vietos bandė surengti tiesioginę transliaciją sako sekėjams. Aplinkui buvę žmonės, pamatę, kad jis bando transliuoti ir kažką šneka, išsitraukė skėčius, nubaubė jį ir užstojo kamerai visus kampus.
13:37
Jonas Tertelis: tai, kas vyksta, kelia pagrįsta nerimą
13:29
„Esu čia dėl laisvo žodžio“, – teigė mitinge dalyvavęs režisierius Jonas Tertelis. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje itin intensyviai vyksta procesai, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų valstybei.
„Pradžioje šiuos procesus stabdė kultūros bendruomenė, dabar matome, kaip akivaizdžiai laisvas žodis yra atakuojamas per Nacionalinį transliuotoją. Tai yra tos pačios tendencijos, kurios vyksta ir kitose šalyse. Ir mes nenorime laukti, kad šie procesai įsisiūbuotų Lietuvoje. Ypač svarbu, turint galvoje, kad Nacionalinis transliuotojas regionuose yra vienintelis nuo vietinės valdžios nepriklausomas informacijos šaltinis. Todėl kai stojame ginti laisvo žodžio, giname ne tik LRT, tačiau ir visus nepriklausomus žurnalistus, kultūros lauko dalyvius bei visus tiesos ieškančius žmones“, – kalbėjo J.Tertelis.
Anot jo, pastarųjų mėnesių protestai yra pastanga stovėti už esmines demokratines vertybes ir principus, kurie Lietuvoje gyvuoja daugiau nei tris dešimtmečius, o šiandien tam yra iškilusi grėsmė.
Paklaustas, kokie, jo manymu, akivaizdžiausi šiandien iškilę pavojaus demokratijai ženklai, J.Tertelis pabrėžė pačios situacijos normalizavimą, kai politikai gali sau leisti nevaržomi kėsintis į laisvą žodį.
„Tai yra mūsų visų apsileidimas, nes išpuolis prieš LRT jau vyksta metus. Blogai, kad protestuoti neišėjome anksčiau, nes politikai visada nori spausti žiniasklaidą ir gauti savo rinkėjų balsus. Tačiau tai žalinga demokratijai. Regionuose šis klausimas yra labai apleistas, nors buvo keltas ir anksčiau“, – kalbėjo režisierius.
Tiesa, jis pabrėžė, kad yra dėl ko kritikuoti žiniasklaidą, taip pat ir Nacionalinį transliuotoją, tačiau tam būtinos demokratinės ir teisinės priemonės, išlaikant žiniasklaidos nepriklausomumą.
„Dabartinė koalicija, susiformavusi su tam tikromis jėgomis, pamažu įgauną inerciją su savo pareiškimais ir gan agresyviais veiksmais prieš tai, kas įprasta demokratijai. Nežinau kokios yra jų intencijos, tačiau matant tai, kas vyksta kituose Vidurio Europos kraštuose, žmogui kelią pagrįstą nerimą. Visa tai nėra apie „kairę“ ar „dešinę“ – tai apie mūsų demokratiją“, – teigė J.Tertelis.
13:16
Eglė Bučelytė: tylėti nebegalima
13:06
LRT televizijos žinių vedėja Eglė Bučelytė pabrėžė, kad jai tylėti eteryje yra lengviau, nei kalbėti miniai, tačiau esą „daugiau tylėti nebegalima“.
Ji priminė buvusi paskutinė Sausio 13-osios naktį kalbėjusi LRT eteryje iki paskutinės akimirkos.
Tada esą norėta nutildyti visą Lietuvą, bet tai nebuvo taip lengva padaryti, kai žodis yra ginamas, juo tikima.
„Tą naktį įvairios mintys sukosi galvoje dar esant eteryje – nuo neapykantos tiems, kurie ateina į mūsų namus, iki netikėjimo, kad tai vyksta realybėje. Norėjosi ne kartą įsižnybti sau ir suvokti, kad tai sapnas, ne tikrovė.
Deja, įsižnybti dažnai norisi ir dabar. Norisi ir tam, kad dalelė tamsos, kurią išgyvenome tą naktį, niekada nepasikartotų.
Kai mes dabar girdime politikų žodžius, ką mes turime kalbėti, kaip mes turime kalbėti, bandyti pakeisti mus, bandyti mus valdyti, mes sakome ne. Matome, kad ir jūs sakote ne“, – nuo scenos kalbėjo LRT laidos „Panorama“ vedėja E.Bučelytė.
Ji pabrėžė, kad niekas nenori išgyventi vėl tų 1991-ųjų Sausio įvykių.
O jeigu vėl ateis į studijas vadinamosios Kaspervizijos atstovai, LRT žurnalistai susiras kitas studijas ir ten dirbs.
Protesto mitingas baigėsi himnu ir skanduote
13:03
Protestas baigėsi. Jis užbaigtas choro „Bel Canto“ sudainuota Tautiška giesme ir šūkiu „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Žmonės masiškai skirstosi.
Istorikas Norbertas Černiauskas: žiniasklaidos užvaldymas jau vyksta ir tai akivaizdu
12:59
Istorikas ir rašytojas Norbertas Černiauskas 15min teigė, kad pastaruoju metu Lietuvoje vykstantys procesai labai panašūs į tai, kas anksčiau vyko kitose Vidurio Europos šalyse, tačiau ten žmonės laiku nespėjo sureaguoti ir pasipriešinti.
„Tik vėliau jie tartum atsibusdavo ir sakydavo: kodėl mes tada nieko nedarėme pradžioje, nes dabar labai sunku sugrįžti į tą pradinį pokyčio metą? Matydami tų šalių patirtis, mes žinome, kuo visa tai gali baigtis, todėl turime užbėgti įvykiams už akių ir pasipriešinti laiku, kai tai dar įmanoma. Nes paskui bus žymiai sunkiau“, – teigė istorikas ir buvęs LRT tarybos narys, paskirtas tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Paklaustas, kokius galimus žiniasklaidos užvaldymo ženklus jis mato šiandieninėje Lietuvoje, N.Černiauskas teigė, kad išpuolis prieš visuomeninį transliuotoją yra pirmas žingsnis – būtent šitaip procesai prasidėjo ir kitose šalyse.
„Šiomis dienomis matome ne tik valdžios pastangas užvaldyti Nacionalinį transliuotoją, tačiau matome, kaip drastiškai – puse milijono eurų – yra sumažintas finansavimas Medijų rėmimo fondui, kurio dėka remiama kultūrinė bei regioninė žiniasklaida. Tad tai jau vyksta“, – kalbėjo istorikas.
Anot jo, jau esama ir žiniasklaidos politizavimo ženklų, bandymų „užsmaugti“ savitą, nekontroliuojamą nuomonę ir profesionalų žvilgsnį. Tai, N.Černiausko teigimu, akivaizdžiausiai parodė paskutinis LRT audito posėdis ir jame dalyvavę „vyriausi Lietuvos auditoriai“ – Artūras Zuokas ir Artūras Skardžius.
Paklaustas, ar dabartinėje Lietuvos situacijoje jis mato paralelių su ankstesne istorija, N.Černiauskas pabrėžė, kad niekur toli žvalgyti nereikia – Vengrijos, Slovakijos ir Lenkijos pavyzdžiai puikiausiai iliustruoja tai, kas gali mūsų laukti.
Yra norinčių „importuoti Kremliaus metodus“
12:56
„Reporteriai be sienų“ atstovas, Prahos biuro vadovas Pavolas Szalai įrašytame kreipimesi sakė, kad „Lietuva yra retas teigiamas žiniasklaidos pavyzdys Vidurio ir Rytų Europoje“. Jis minėjo, kad pagal žodžio laisvės indeksą esame 14-i tarp 180 pasaulio šalių. Tarp patikimiausių yra ir LRT.
Jis kalbėjo, kad žiniasklaida Lietuvoje nėra persekiojama kaip Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau pabrėžė, kad ir Lietuvoje yra politinių jėgų, „norinčių importuoti Kremliaus metodus“. Tad mėginama politizuoti visuomeninį transliuotoją.
P.Szalai pabrėžė, kad norima pakirsti pasitikėjimą žiniasklaida. Ir tai jau yra matyta Vengrijoje bei Slovakijoje, kur visuomeniniai transliuotojai buvo palaipsniui silpninami ir jų savarankiškumo neliko.
Protesto pabaigoje prapliupo lietus
12:52
Protestui artėjant prie pabaigos pradėjo lyti, žmonės išsitraukė skėčius, o kai kurie pradėjo skirstytis.
Mitingą organizuojantys žurnalistai teigia, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams kištis į LRT turinį.
Organizatorių pranešime pabrėžiama, kad protesto akcija nėra susijusi tik su valdančiųjų siekiu palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Anot jų, „nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo pradeda kiekvienas autokratas, nuo to prasideda valstybės kelias į orbanizaciją“.
