Trečiadienį posėdžio metu politikai nepalaikė mero Arvydo Vaitkaus pateikto sprendimų projekto, kuriuo siūlyta S.Nėries gatvę paversti Kristijono Donelaičio gatvės tęsiniu.
Už siūlymą balsavo 9 Tarybos nariai, tiek pat jų prieštaravo, 11 – susilaikė.
Sausį vykusio tarybos posėdžio metu tam pritarė 10, prieš balsavo 10, o susilaikė taip pat 11 balsavusiųjų.
Būtent po tokio sprendimo savivaldybės taryba gavo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje reikalavimą vykdyti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą.
-
Šiaulių meras: mieste esančios S.Nėries gatvės pavadinimas nebus keičiamas
-
Nepaisant gyventojų prieštaravimo, Mažeikiai keis S.Nėries, P.Cvirkos gatvių pavadinimus
-
Teismas: skundas dėl sprendimo Vilniuje pašalinti S.Nėries paminklą atmestas nepagrįstai
-
Genocido centrui ruošiantis į teismą, Klaipėda vėl spręs dėl S.Nėries ir L.Giros gatvių
Būtent tokiu propagavimu laikoma tai, kad gatvė Klaipėdoje vadinama S.Nėries vardu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pernai kovą nusprendė, kad pavadinimas turi būti pašalintas ir Klaipėdos savivaldybei nurodė tai padaryti.
Centro sprendime dėl viešojo objekto pašalinimo teigiama, kad rašytoja S.Nėris veikė okupacinėse politinėse ir valdžios struktūrose bei aktyviai dalyvavo priimant sprendimus įtvirtinant sovietinę okupaciją, 1940 metais buvo „liaudies seimo“ delegacijos nare ir vyko į SSRS Aukščiausiosios tarybos sesiją, kurioje buvo įtvirtinta Lietuvos aneksija.
Pernai rugsėjį Klaipėdos savivaldybės paskelbtoje apklausoje, kuria siekta išsiaiškinti miestiečių požiūrį į S.Nėries gatvės pavadinimo keitimą daugiausiai klaipėdiečių – 284 iš 709 respondentų – balsavo už būtent už variantą jai sugrąžinti istorinį K.Donelaičio pavadinimą.
Tarybai nutarus priešingai, neaišku, kaip Klaipėdoje įgyvendinti įstatymo nuostatą. Neatmetama galimybė, kad Tarybos sprendimai bus skundžiami teismui ir jis pasisakys, kaip šioje situacijose privaloma pasielgti.
„Jeigu nesutinkama su Genocido rezistencijos centro sprendimu, jį reikia skųsti. Tai taryba, svarstytina, aš nenoriu čia sufleruoti, bet jeigu jau nepritariame, galbūt reikia protokoliniu pavedimu administracijai pavesti skųsti šitą sprendimą, nes kitaip kažkaip nenuosekliai gaunasi šita situacija“, – posėdžio metu sakė savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Anot jo, teismas negali įpareigoti kiekvieno tarybos nario balsuoti vienaip ar kitaip, tačiau gali pripažinti, kad taryba nevykdo įstatymo reikalavimo ir įpareigoti tai padaryti.
Kaip anksčiau BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys, 2023-ųjų rugsėjį ir 2024-ųjų kovą priimti sprendimai dėl L.Giros ir S.Nėries gatvių pavadinimų pašalinimo. Įstatymas numato trijų mėnesių terminą juos įgyvendinti.
Anot jo, pagal įstatymą, LGGRTC direktoriaus įsakymą savivaldybėms teisiškai privaloma vykdyti, priešingu atveju veiksmai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis tarybos narys Raimondas Tamošauskas, teigė jog balsuos prieš siūlymą, nes jam „įdomu pažiūrėti, kaip pasisakys teismas šiuo atveju“.
„Turi būti vieną kartą duoti atsakymai į tokius klausimus, kur mes pakliuvome į neapibrėžtumo zonas. Vienoje vietoje yra reikalavimas, kitoje sako jūs esate laisvi. Jeigu mes esame laisvi, tai neturi būti reikalavimo“, – kalbėjo politikas.
BNS anksčiau skelbė, jog nuo 2023 metų gegužės, kai įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, centro direktorius priėmė 188 sprendimus, iš jų penki apskųsti teismui, dėl to jų vykdymas yra sustabdytas.
Tarp apskustų sprendimų – sprendimas dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, paminklo karininkui Juozui Barzdai Plungės rajone pašalinimo bei Tarybų gatvės Visagine ir kolūkio pirmininko L.Radėno vardu pavadintos gatvės Radviliškio rajone pervadinimo.
Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pernai gruodį pranešė, kad S.Nėries gatvės pavadinimas mieste nebus keičiamas, tačiau savivaldybė dėl šios gatvės į LGGRTC nebuvo kreipusis, tad ir sprendimo dėl jos pervadinimo nėra.
Iki šiol Desovietizacijos komisija yra priėmusi rekomendacijas, o centro direktorius – sprendimus, jog tose savivaldybėse, kurios nėra istoriškai susijusios su poete, S.Nėries gatvės, kiti viešieji pavadinimai turi būti pakeisti.
Vis dėlto tokį sprendimą tiek komisija, tiek centras gali priimti tik tuomet, kai sulaukia ir išnagrinėja konkrečios savivaldybės kreipimąsi.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2023 metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
