Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 05:56

Šaltiniai: į Lietuvą papildomai atvyks šimtai amerikiečių karių

NATO šalys sutarė Baltijos valstybėse dislokuotus Aljanso batalionus išplėsti į brigadas, be to, dvišaliu pagrindu amerikiečiai šiemet į Lietuvą papildomai atsiųs šimtus karių. Tai 15min patvirtino derybose dalyvaujantys pareigūnai. Šios žinios netrukus turėtų būti viešai paskelbtos Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje
NATO Priešakinių pajėgų batalionas Pabradėje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Sąjungininkai regiono saugumą stiprina reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Kremliui aneksavus Krymą, Lietuvoje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO tarptautinis batalionas. Ne po NATO skėčiu, o dvišaliu pagrindu pastaruosius kelerius metus Lietuvoje beveik be pertrūkių atskirai būna ir JAV karių batalionas.

Rusijai vasarį surengus plataus masto invaziją į Ukrainą, bus plečiami abu šie komponentai – „vokiškasis“ dalinys plėsis iki brigados, o JAV šiemet atsiųs antrąjį savo batalioną. Be to, NATO imasi stiprinti Baltijos šalių oro gynybą, plečiamas karinis buvimas Baltijos jūroje.

Batalione paprastai būna nuo pusės tūkstančio iki tūkstančio karių, dabar vokiečių vadovaujamas dalinys Lietuvoje sustiprintas iki 1,5 tūkst. karių. Brigadoje gali būti apie 4 tūkst. karių – nors konkretūs skaičiai gali ir gana smarkiai skirtis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų vėliavų pakeitimo ceremonija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų vėliavų pakeitimo ceremonija

Madrido sprendimai

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai turėtų patvirtinti naująją Strateginę koncepciją, vadovų deklaraciją bei kitus neviešus dokumentus, kuriuose bus išdėstytas įsipareigojimas dėl to, ko Lietuva ir kitos rytinio flango valstybės siekė pastaruosius kelis mėnesius.

Lietuvos delegacijai Ispanijoje vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai ir pareigūnai teigė, kad nors dokumentai dar nėra pasirašyti (tai įprastai daroma viršūnių susitikimo pabaigoje), tačiau esminių prieštaravimų dėl gynybos stiprinimo ir pradinių planų, kaip tai daryti – nėra.

Po 12 metų keičiamoje NATO strateginėje koncepcijoje pirmą kartą turėtų būti įvardijama, kad Rusija yra „artimiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui ir stabilumui euroatlantiniame regione“, Baltarusija šiame dokumente turėtų būti įvardijama Rusijos bendrininke.

Šis naujas grėsmės įvertinimas leidžia priimti politinį sprendimą dėl priešakinės gynybos ir naujųjų planų, kurių reikalauja rytinis aljanso flangas.

„Pasikeitus strateginei aplinkai, neįmanoma siekti tikslų tomis pačiomis priemonėmis“, – sakė vienas iš diplomatų, kalbėdamas apie perėjimą nuo anksčiau įtvirtintos atgrasymo politikos prie gynybos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje

Dokumentuose turėtų būti įvardijama, kad priešakinių pajėgų batalionai rytiniame flange bus stiprinami iki brigadų lygmens, o dabartinės oro policijos misijos turėtų pasipildyti ir oro gynybai skirtomis pajėgomis.

Nauji oro gynybos pajėgumai regione galėtų atsirasti nebūtinai tose pačiose bazėse, kuriose šiuo metu veikia oro policijos misijos. Svarbu tai, kad šie papildomi pajėgumai būtų skirti konkrečioms gynybinėms užduotims ir galėtų greitai reaguoti į įvykius regione.

NATO planuose taip pat turėtų atsirasti kiekvienai valstybei priskirtos sąjungininkų pajėgos. Šios pajėgos nebūtinai bus nuolat ar visa sudėtimi dislokuotos Baltijos šalyse ir kitose aljanso valstybėse, tačiau jose turės vadavietes, kitus priešakinius pajėgumus ir iš anksto dislokuotą techniką bei amuniciją, tad jų reagavimo laikas sutrumpėtų iki kelių dienų.

Lietuvos kariuomenės nuotr./NATO stiprina Baltijos šalių saugumą, Lietuvoje dislokuojami papildomi naikintuvai
Lietuvos kariuomenės nuotr./NATO stiprina Baltijos šalių saugumą, Lietuvoje dislokuojami papildomi naikintuvai

Dalis papildomų pajėgumų ilgainiui turėtų atsirasti ir rytinio flango valstybėse, tačiau tai priklausys nuo konkrečių valstybių – tiek priimančiųjų, tiek skiriančiųjų – galimybių ir susitarimų.

Lietuvai papildomus pajėgumus skirs Vokietija, su kuria dvišalis susitarimas jau pasiektas, savo karių skaičių gali padidinti ir kitos šiuo metu NATO Priešakinių pajėgų kovinėje grupėje dalyvaujančios šalys, kaip Olandija.

Naujuosiuose NATO gynybos planuose, kuriuos tikimasi patvirtinti 2023 metais, aljanso teritorija turėtų būti suskirstyta į kelis regionus, planuose būtų detaliai išdėstyti jų gynybos sprendimai, konkretūs šioms teritorijoms priskirti pajėgumai ir jų reagavimo laikas.

Konkrečiai šaliai priskirtos pajėgos turėtų nuolat treniruotis savo veikimo regionuose ir būti pasiruošusios vykdyti užduotis būtent juose.

Viršūnių susitikime taip pat gali būti patvirtintas ir papildomos NATO laivyno greitojo reagavimo kovinės grupės, kuri būtų skirta Baltijos jūros gynybai, kūrimas.

Didelį postūmį naujųjų gynybos planų įgyvendinimui turėtų suteikti ir išaugsiantis bendras NATO biudžetas. Šaltinių teigimu, sutarta, kad iki 2030 metų jis padidės tris kartus.

NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange
NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange

Turbūt opiausiu neišspręstu klausimu Ispanijos sostinėje susirinkusių politikų, diplomatų ir pareigūnų galvose iki šiol buvo Suomijos ir Švedijos narystė NATO. Antradienį vakare pranešta, kad dviem Skandinavijos šalims ir jų narystei prieštaravusiai Turkijai pavyko pasiekti susitarimą, tad 31-osios ir 32-osios aljanso narės prisijungimui nebeliko kliūčių.

Suomija ir Švedija vaidins itin svarbų vaidmenį naujuosiuose NATO gynybos planuose bei neabejotinai sustiprins Baltijos jūros regioną. Dvi galingos ir itin modernios kariuomenės į regiono pajėgas įneš tankų, naikintuvų, povandeninių laivų, priešlėktuvinės ir priešlaivinės gynybos pajėgumų.

JAV didina pajėgas Europoje

Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas antradienį pranešė, kad JAV ketina stiprinti savo pajėgumus NATO rytiniame flange – Baltijos šalyse ir Balkanuose. Nors šis JAV sprendimas nėra siejamas su NATO įsipareigojimais, tačiau amerikiečiai jo detales taip pat ketina pranešti Madride.

15min žiniomis, JAV ketina dislokuoti brigadas Lenkijoje ir Rumunijoje, o Lietuvoje turėtų atsirasti dar vienas amerikiečių batalionas, kuris turėtų atvykti rugsėjo mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje jau yra dislokuotas JAV sunkusis batalionas 1-66, šį mėnesį pakeitęs beveik metus Pabradėje praleidusį 3-66 batalioną.

Lietuvos kariuomenės nuotr. /Į intermodalinį terminalą Kaune atgabenta JAV karinė technika
Lietuvos kariuomenės nuotr. /Į intermodalinį terminalą Kaune atgabenta JAV karinė technika

Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, Madride bus transformuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos, kurias ateityje sudarys daugiau nei 300 tūkst. karių.

Iki šiol NATO buvo suformavusi maždaug 40 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas, kurių atskiros dalys į įvykius turi reaguoti per laikotarpius nuo 10 iki 45 dienų. Mažesnis ypatingai aukštos parengties dalinys (Very High readiness Joint Task Force – angl.) turi sureaguoti per kelias dienas.

Rytinio NATO sparno valstybės pastaraisiais mėnesiais tvirtino, kad tokio reakcijos laiko neužtenka – Baltijos šalys patenka į teritoriją, kurios užpuolimo atveju galima tikėtis sulaukti trumpo ar nesulaukti visai jokio perspėjimo, tad būtina, jog aljansas sugebėtų gintis nuo pat pirmosios akimirkos ir turėtų realius pajėgumus, galinčius pasipriešinti pirmajam smūgiui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min