Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 3d. 15:55

SAM nusibrėžė šių metų tikslus: pagrindinis – skatins ligonines jungtis, asociacija nauda abejoja

Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Aurelijus Veryga

Pirmosiomis 2020-ųjų dienomis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė prioritetinius šių metų tikslus. Juose pažymima savanoriškos sveikatos sistemos reformos reikiamybė, siekis užtikrinti tolesnį vaistų kainų mažėjimą, tęsti ilgalaikę slaugos ir globos paslaugų integraciją bei skatinti sveiką gyvenseną. Tačiau Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris klausia, kokia bus tikroji ligoninių jungimo nauda. Kartu jis prabilo apie vyraujantį mažąsias ligonines niekinantį požiūrį.

Pasak ministro Aurelijaus Verygos patarėjos Linos Bušinskaitės, bene pagrindinis šių metų darbas yra pokalbiai su savivaldybių merais ir ligoninių vadovais dėl savanoriško gydymo įstaigų jungimosi. Anot patarėjos, tuo siekiama efektyvesnio valdymo, kokybiškesnių paslaugų, didesnių algų medikams.

„(…) Ministras A.Veryga kviečia savanoriškai reformuotis ir jungtis į tinklus šalies regionų ligonines. Tokių sėkmės pavyzdžių jau turime sveikatos sistemoje. Jie yra Žemaitijoje ir Kaune. Ir tai yra puiki galimybė jais pasekti kitiems, nes reformų rezultatai ir nauda – jau akivaizdūs“, – teigia A.Bušinskaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė

Anot patarėjos, kiti svarbūs siekiai yra mažinti vaistų kainas bei tęsti pradėtą ilgalaikę slaugos ir globos paslaugų integraciją.

L.Bušinskaitės teigimu, pastaruosius dvejus metus pacientų mokamos priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 5,5 iki 2,2 Eur. Ji taip pat pažymi, kad „Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sutaupymai buvo panaudoti naujų inovatyvių vaistų įtraukimui į kompensavimą“.

Pagrindinis dalykas Lietuvoje, tai niekinimas mažų ligoninių – nugydo, žudo ir panašiai. (...) Niekas nenori ateiti dirbti pas mus.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatytoje Europos Komisijos Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje, be kita ko, buvo pažymėta, kad pastaraisiais metais priemokų kompensuojamiesiems vaistams reforma išties padėjo sumažinti savomis lėšomis padengiamų išlaidų už vaistus.

Šiemet taip pat bus stengiamasi, pasak SAM atstovės, tęsti slaugos ir globos paslaugų integraciją, kurios tikslas yra sudaryti galimybes reikiamas paslaugas vyresniems ir negalią turintiems žmonėms gauti paprastesniu ir greitesniu būdu. Anot L.Bušinskaitės, to bus siekiama skatinant specialistų atvykimą į namus, sudarant daugiau galimybių tokių paslaugų gauti regioninėse gydymo įstaigose, taip pat plėtojant socialinio taksi idėją.

15min nuotr./Socialinis taksi
15min nuotr./Socialinis taksi

„Šiuo klausimu bendradarbiausime su Japonijos ir Vokietijos ekspertais, kur tokie modeliai sėkmingai veikia“, – teigia ji.

Kartu, L.Bušinskaitė sako, 2020-aisiais bus stiprinama sveika gyvensena, skatinamas fizinis aktyvumas, tobulinama gydymo ir ugdymo įstaigų maitinimo sistema.

V.Sudaris: kas pasikeičia nuo susijungimo?

Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sako, kad ministerijos siekis teikti kokybiškesnes paslaugas, didinti medikų algas yra geras, tačiau ar pasirinktas būdas – organizuoti savanorišką sveikatos sistemos reformą – yra tinkamas, abejotų.

Specialisto teigimu, jis nėra prieš jungimąsi, tačiau jam nėra aišku, kas iš esmės pasikeistų, jei būtų sujungtos rajoninės ligoninės arba rajoninė su respublikine ligonine.

„Jungiame rajoninę ligoninę su rajonu – ką turime? Kiek turėjome specialistų, tiek turime. Jų nepadaugėjo. Dalintis specialistais fiziškai neišeina, nes yra labai mažas skaičius, vos pavyksta susitvarkyti srautus. Antras variantas – jungiame rajoninę prie respublikinės. Ar pas juos yra tiek specialistų, kad galėtų atsiųsti pas mus? Vargu bau. Pacientus ir taip dabar dalinamės, siunčiame, parsivežame patys, koordinuojame veiklą, bandome derinti srautus. Tai vyksta jau šiuo metu. Kas dar galėtų vykti tokio? Nežinau, nebent ministerija žino ir nesako“, – teigia Pakruojo ligoninės, kuri bendradarbiauja su Respublikine Šiaulių ligonine, direktorius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vygantas Sudaris
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vygantas Sudaris

Asociacijos vadovo teigimu, Skuodo ir Klaipėdos gydymo įstaigų bendradarbiavimas išties gali būti laikomas sėkmingu, tačiau, jo teigimu, taip yra dėl didesnių Respublikinės Klaipėdos ligoninės galimybių. Pasak jo, tokias sąlygas turi ne visos didžiosios gydymo įstaigos.

„Klaipėdos respublikinė ligoninė, rodos, siunčia darbuotojus į Skuodą. Darbuotojų srautas didelis. Jie sau gali leisti prabangą priimti daugiau darbuotojų su sąlyga, kad jie, ko gero, dirbs dalį laiko mažesnėje ligoninėje. Bet labai abejoju, ar taip gali kitos respublikinės ligoninės“, – teigia V.Sudaris.

Pakruojo ligoninės direktorius taip pat pažymi kitus svarbius akcentus – galbūt tokių reformų nereikėtų, jeigu valstybė skirtų pakankamai lėšų sveikatos apsaugos sektoriui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Medikų eisenos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Medikų eisenos akimirka

„Norint padaryti didesnius atlyginimus, reikia sutvarkyti pacientų srautus – gauti daugiau pajamų arba mažinti išlaidas. Išlaidų mažinti neišeina, nes reikia sudaryti grafikus, kitką, o pajamų didinti neišeina dėl biudžeto ribotų galimybių. (…) Norint pakelti medikų atlyginimus, svarbu paprastas dalykas – mūsų valstybė šitam sektoriui skiria per mažai lėšų“, – teigia Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas.

Kitas svarbus faktorius, jo teigimu, yra vyraujantis požiūris į mažąsias ligonines. Anot specialisto, šiuo metu jis yra ypač prastas.

„Pagrindinis dalykas Lietuvoje, tai niekinimas mažų ligoninių – nugydo, žudo ir panašiai. Ir sėjamas nepasitikėjimas, mažėja žmonių srautai, o ir patys gydytojai nenori eiti – uždarys, neuždarys. Kas gi nori sieti savo ateitį su ligonine, kuri bus uždaryta po kelerių metų? Svarbu socialinė aplinka, ryšiai, darbas, namai, buitis. Niekas nenori ateiti dirbti pas mus“, – kalbėjo V.Sudaris.

Europos Komisijos sveikatos būklės apžvalgoje taip pat buvo pažymėta, kad, remiantis 2017 m. duomenimis, išlaidos sveikatos priežiūrai Lietuvoje yra vienos mažiausių ES. Tą pabrėžė ir pristatyme dalyvavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras ir buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigdamas, kad sveikatos apsauga biudžete Lietuvoje niekada nebuvo prioritetas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis

Svarbūs darbai laukia ir SAM pavaldžių įstaigų

SAM atstovės L.Bušinskaitės teigimu, pagrindiniai metų darbai buvo aptarti ir su ministerijai pavaldžiomis įstaigomis – kai kurių jų laukia dideli iššūkiai.

„Pavyzdžiui, Akreditavimo tarnyba perėmė odontologų veiklos licencijavimą, tad nuo šiol ji atsakinga už visų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimą, kuris iki šiol nebuvo vienodas. Tad šioje srityje laukia daug iššūkių, naujovių.

Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo kuravimo srityje – organų donorystės skatinimas, siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų greičiau sulaukti transplantacijai reikalingų organų. (…) Neretai mūsų šalies medikams tenka transplantacijai reikiamus organus skraidinti iš užsienio, kai nepavyksta rasti Lietuvoje donorų. Numatyta įvairių priemonių, kaip būtų galima populiarinti šią sritį“, – teigia ministro patarėja.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

21:34
06:33
01:02

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min