Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 29d. 20:54

Saugesnio gyvenimo ieškantys pabėgėliai: „Lietuvoje mums gera“

Haregwoyin Tesjaye Kassaye (dešinėje) ir Jemila Mohamed Siraj
Eglės Digrytės nuotr. / Haregwoyin Tesjaye Kassaye (dešinėje) ir Jemila Mohamed Siraj

„Lietuvoje gera“, – tvirtina svetimšaliai, kuriuos įvairios negandos atginė į mūsų šalį. Čia pabėgėliai savo gyvenimus lipdo iš naujo – mokosi lietuvių kalbos ir profesijos, ne visada sėkmingai ieško darbo, bet nesiskundžia nei oru, nei svetingumo stoka.

Pagelbėjome Maltai

„Čia susilaukiau sūnaus, o dabar mokausi kalbėti lietuviškai“, – laužyta lietuvių kalba neseniai Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje surengtoje Pasaulinės pabėgėlių dienos šventėje nuo scenos pasakojo Haregwoyin Tesjaye Kassaye.

Nedidelio ūgio mergina plačia šypsena nepanaši nei į dviejų berniukų mamą, nei į žmogų, kuriam visai neseniai Libijoje teko paragauti kalinio duonos, o vėliau bangų blaškomu laivu kelias paras kapstytis iki Maltos.

Pernai gruodį žiniasklaidoje pasirodė žinutė, kad į Lietuvą iš Maltos buvo perkelti keturi Eritrėjos piliečiai, kurie kreipėsi politinio prieglobsčio. Jiems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje ir leista nuolat gyventi Europos Bendrijoje. Žmonės buvo apgyvendinti Rukloje.

Pabėgėliai atvyko pagal Europos pabėgėlių fondo finansuojamą projektą EUREMA II. Nuo 2005–ųjų Malta, kurioje pabėgėlių priskaičiuojama daugiau nei 5 tūkst., į kitas ES šalis išsiuntė per 1,8 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Šešis pabėgėlius Lietuva priėmė ir 2007 metais.

Haregwoyin Tesjaye Kassaye: "Norėčiau likti Lietuvoje – graži šalis, man čia patinka."

Mūsų šalyje Haregwoyin atsidūrė su pasaulin besibeldžiančiu kūdikiu. Isana gimė po gero mėnesio ir dabar džiaugsmo suteikia ne tik mamai, bet ir jos tautiečiams bei kitiems centro gyventojams. Pabėgėlė turi dar vieną sūnų – dvejų metukų, tačiau berniukas liko Eritrėjoje su jos mama.

Libijoje laukė nelaisvė

Haregwoyin ir jos artimuosius bėgti privertė prasta situacija gimtojoje šalyje. „Kovos nesibaigia. Pasiilgau savo šalies, artimųjų…“ – 15min.lt pasakojo pabėgėlė. Jos sutuoktinio šeimą išžudė vyriausybinės pajėgos, todėl vyras irgi buvo įsitraukęs į kovas.

1991–aisiais nepriklausomybę nuo Etiopijos paskelbusioje Eritrėjoje, dukart už Lietuvą didesnėje Rytų Afrikos valstybėje prie Raudonosios jūros, leidžiama tik valdančioji partija. Prezidentas Isaias Afewerki daugiatautei šaliai vadovauja jau 20 metų, o parlamento rinkimai nevyko nė karto. Valdžia riboja žodžio, susirinkimų ir religijos laisvę. Praktikuojantieji „neįregistruotas“ religijas turi palikti šalį, o vengiantieji karinės tarnybos įkalinami.

Neapsikentusi Haregwoyin šeima leidosi į varginančią kelionę. Pirmiausiai išvyko į kaimyninį Sudaną. Senyvo amžiaus mama su anūku netrukus grįžo atgal į Eritrėją, o Haregwoyin su vyru per Sacharos dykumą patraukė į Libiją. Ten aštuonis mėnesius gyveno lyg kaliniai – uždaroje teritorijoje ir saugomi policijos, kol aplink virė vyriausybės ir opozicijos pajėgų mūšiai.

Tuomet afrikiečiai ryžosi patekti į Europą – keturias dienas per lietų ir smarkiai banguojančia Viduržemio jūra kapstėsi iki Maltos. Čia kartą viena moteris, dirbanti su pabėgėliais, pranešė apie galimybę persikelti į Lietuvą – taip esą bus geriau jaunai šeimai. Haregwoyin ilgai nedvejojo ir atsidūrė šalyje, apie kurią anksčiau net nebuvo girdėjusi.

Svajoja apie verslą

24 metų moteris Rukloje gyvena su neseniai gimusiu sūneliu. Vyras prieglobsčio negavo, bet Haregwoyin viliasi, kad jo prašymas bus patenkintas ir sutuoktiniai vėl bus kartu.

„Norėčiau likti Lietuvoje – graži šalis, man čia patinka. Tikiuosi persikelti į Vilnių. Ieškau darbo – pirmiausiai gal parduotuvėje. Galėčiau dirbti dviejose–trijose vietose, o paskui norėčiau atidaryti savo parduotuvę arba restoraną“, – svajojo pašnekovė.

Pabėgėliai privalo mokytis lietuvių kalbos. „Sunki… – atsiduso Haregwoyin. – Namie skaitau, atrodo, jau kažko pramokau, bet išeinu į gatvę ir viską pamirštu.“ Be to, ji lanko lietuvių kultūros, kompiuterių, ekonomikos pamokas.

Lietuviškas maistas užsienietei patinka, tik trūksta nacionalinio Eritrėjos patiekalo injera – duonos, kuri kepama iš ten augančios žolės – abisininės posmilgės – miltų. Oru irgi nesiskundžia, tik žiemą buvo per daug sniego.

„Nei per šalta, nei per karšta“, – draugei pritarė 26–erių Jemila Mohamed Siraj, su vyru bei sūnumi taip pat atvykusi iš Eritrėjos. Ji irgi puoselėja svajonę apie nuosavą restoraną.

Dukart grįžo iš Vokietijos

Bendrauti su puštūnu Mohammadu Omaru Nurgulu – vienas malonumas. Puikiai rusiškai kalbantis inteligentiškas vyras atvirai pasakoja savo istoriją ir nuolat pokštauja, nors nei ankstesnis, nei dabartinis jo gyvenimas nebuvo saldus.

Lietuvoje puštūnas su žmona ir trimis sūnumis – jau ilgiau nei penkeri metai. Afganistane gimęs, o vėliau Tadžikistane gyvenęs vyras bėgo nuo grasinimų susidoroti ir atsidūrė Kaliningrade, vėliau sulaukė šeimos. Per kelis mėnesius gavo Šengeno vizą, kuri leido keliauti toliau į Vakarus, bet pasirinko vieną iš artimiausių šalių.

Eglės Digrytės nuotr./Mohammadas Omaras Nurgulas su sūnumi
Eglės Digrytės nuotr./Mohammadas Omaras Nurgulas su sūnumi

Sutuoktiniai mūsų šalies generaliniame konsulate Kaliningrade sulaukė patarimo reikalus toliau tvarkyti Lietuvoje. Išlipę iš traukinio Vilniuje jie nuvažiavo tiesiai į migracijos tarnybą, naktį praleido viešbutyje, o kitą dieną atsidūrė Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Pabėgėlių statusą gavo tik po septynių mėnesių ir persikėlė į Ruklą. 

Kai susipažinome 2010–aisiais, šeima Pabėgėlių priėmimo centre jau buvo praleidusi pusantrų metų. Žmona prižiūrėjo du sūnelius, o M.O.Nurgulas Kaune mokėsi virėjo amato ir svajojo gautas žinias panaudoti praktiškai.

Netrukus sutuoktiniai įsikūrė Jonavoje, bet, metus neradę darbo, išvažiavo į Vokietiją. Ten paprašė leidimų dirbti. Atsakymas buvo neigiamas – pasirodė, kad Lietuvoje gautas nuolatinio gyventojo statusas neatitinka naujų Europos Sąjungos teisės aktų. Dirbti esą gali tik ilgalaikiai gyventojai. Lietuvon sugrįžę pabėgėliai migracijos tarnyboje išgirdo, esą „nuolatinis“ ir „ilgalaikis“ lietuviškai reiškia tą patį.

Išsivertęs tarnautojų išduotus dokumentus ir gavęs notaro bei Užsienio reikalų ministerijos atspaudus, vyrai vėl patraukė į Vokietiją. Pažyma tiko, kol lietuviai vokiečių neinformavo, kad ji buvo išduota per klaidą. Vėl teko pakuotis daiktus, o pakeliui Lenkijoje palikti mašiną, nes sugedo variklis.

Lietuvius tik giria

Grįžusi šeima įsikūrė Kaune. M.O.Nurgulas pradėjo iš Vokietijos vežti naudotus automobilius, bet uždarbis buvo menkas, todėl su žmona įsidarbino įmonėje, gaminančioje kempines ir metalinius šveitiklius. Mėnesio pabaigoje vyras gavo 736 litus, už kuriuos reikėjo ne tik keliauti 35 km iki darbo ir remontuoti mašiną, bet ir pragyventi. „Pažadėjo kitą mėnesį algą pakelti – davė 774 litus, – nusikvatojo pašnekovas. – Kentėjau tris mėnesius, bet 800 litų nė karto negavau. O dirbau gerai: per pusvalandį išmokau, ką ir kaip daryti prie staklių, nuo plano neatsilikdavau.“

Mohammadas Omaras Nurgulas: "Man čia patinka – ir visuomenė, ir bendravimas. Šeimininkas, iš kurio nuomojame butą, ir kaimynai puikiai elgiasi, patys sveikinasi. Kaunas, sako, nelengvas miestas, bet aš pusantrų metų gyvenu ir nesutikau žmogaus, kuris ištartų nemalonų žodį ar grubiai pasielgtų."

Žmona taip pat išėjo, nes jai nebūtų buvę, kaip pasiekti kaime prie Kauno veikiančią įmonę. Dabar M.O.Nurgulas darbo dairosi Kaune, tebesvajoja susitvarkyti dokumentus ir išvykti į užsienį.

„Taip ir kankinamės. Norisi dirbti. Jei neišvažiuosiu, dirbsiu čia, net jei mažai mokės. Juk nebūtina grietinėlės sviestą skanauti, galima ir margariną ant duonos tepti.“

Net įsidarbinęs užsienyje šeimą greičiausiai paliktų Lietuvoje: žmonai čia patinka, žmonės – ne tokie išdidūs kaip vokiečiai, olandai ar norvegai, „kalba rusiškai ir prie dūšios limpa, nejusti, kad gyveni ne gimtinėje“.

Norėdami išvengti nereikalingų klausimų, darbe sutuoktiniai buvo paprašę direktoriaus kitiems nesakyti, kad yra pabėgėliai, – pasakojo seniai gyvenantys Lietuvoje. Tačiau M.O.Nurgulas neištarė nė vieno blogo žodžio apie lietuvius. „Man čia patinka – ir visuomenė, ir bendravimas. Šeimininkas, iš kurio nuomojame butą, ir kaimynai puikiai elgiasi, patys sveikinasi. Kaunas, sako, nelengvas miestas, bet aš pusantrų metų gyvenu ir nesutikau žmogaus, kuris ištartų nemalonų žodį ar grubiai pasielgtų. Gal mano toks veidas, kad visi maloniai elgiasi, gal laiko vietiniu“, – juokėsi pašnekovas.

Vyriausiam jo sūnui – 27–eri. Tadžikistane vaikinas baigė tarptautinių santykių studijas, o Lietuvoje stovi prie staklių metalo apdirbimo įmonėje, aktyviai sportuoja. Septynerių ir penkerių mažiukai lanko darželį. Didesnysis rudenį pradės lankyti mokyklą. Berniukai laisvai čiauška lietuviškai, nors į nepažįstamųjų klausimus atsakyti drovisi. Mama irgi neblogai moka lietuviškai, o 53–ejų tėčiui dar viena kalba pasiduoda sunkiai. „Mano kompiuteris jau senas“, – šyptelėjęs pastukseno į galvą. Kaune bendrauti rusiškai – ne taip paprasta, todėl, jei nepakanka lietuviškų žodžių, vyras pasitelkia gestus.

Afganistane gyventi nebegalėtų

Paklaustas, ar nesvajoja grįžti į gimtąjį Afganistaną, M.O.Nurgulas patikino: „Neee, jau negalvoju. Mūsų šeimai ten būtų sunku. Gimiau Kandahare, artimieji dabar gyvena Helmande – tai buvo karšti taškai ir per karą su sovietais, ir dabar. 2002–2004 m. situacija buvo kur kas geresnė – iš Tadžikistano savo mažina parvažiavau į Helmandą, gyvenome su broliais. Nemanau, kad artimiausiais metais ten galėtume gyventi. Nors, jei situacija pagerėtų, kodėl ne?“

Baigęs mokyklą, puštūnas išvažiavo į Tadžikistaną studijuoti ekonomikos. 1984 m. grįžęs rūpinosi naftos ir dujų tiekimu į šiaurės Afganistaną, tapo viceministro padėjėju. „Su manimi dirbo apie 300 sovietų specialistų. 1989–aisiais jie perspėjo iškeliaujantys, nes išvedami kariai. Man patarė daryti tą patį, nes į valdžią atėjus opozicijai bus nesaldu, mat mokiausi Sovietų Sąjungoje, žmona – iš ten pat, iš Uzbekistano, aš pats – puštūnas.

Grįžau į Tadžikistaną, kur leido pasilikti tik dėl to, kad žmona buvo iš SSRS. Ėmiau prekiauti arbata. Sekėsi normaliai,  bet pablogėjo politinė situacija, prasidėjo laukinis kapitalizmas, grobstymai, o man ėmė grasinti. Lietuvoje jaučiuosi saugus. Bet, jei Tadžikistane būtų užmušę, būtų viskas aišku. O čia gyvenu ir nežinau, kas bus toliau. Vaikai valgyti juk nori.“

Lietuva metus pabėgėliams davė po maždaug 170 litų per mėnesį, tada paramą nutraukė, paskui dar metams atnaujino. Buto nuoma jiems atsieina 600 litų. Žiemą už komunalinius patarnavimus ir šildymą M.O.Nurgulas sumokėjo dukart tiek.

Tradicijas primiršo

Šeimos namai įrengti lietuviškai. Vyrui norėtųsi afganistanietiškų detalių, bet, kadangi butas ne savas, nieko nekeičia. Maistą irgi valgo lietuvišką, išskyrus kiaulieną. Kadangi M.O.Nurgulas nelabai religingas, ramadano tradicijų – nieko neimti į burną nuo saulėtekio iki saulėlydžio – nesilaiko. „Negaliu, nes rūkau, – pasiteisino jis. – Galite neduoti dvi dienas valgyti – nieko tokio, bet be cigaretės neapsieisiu. Kas valandą ar dvi reikia parūkyti.“

Laikytis kitų tradicijų ar bendrauti su Lietuvoje įsikūrusiais tautiečiais irgi nelengva. Daugelis pabėgėlių yra viengungiai, tad skiriasi interesai. Pakviečia nebent į didesnes religines ar šeimos šventes.

Eglės Digrytės nuotr./Mohammadas Omaras Nurgulas
Eglės Digrytės nuotr./Mohammadas Omaras Nurgulas

Su šeima M.O.Nurgulas bendrauja persų kalba, kurią moka ir jis, ir iraniečių kraujo turinti žmona. Moteris verčia sutuoktinį su vaikais kalbėti puštūniškai, bet jam – ne tas galvoje. „Nervai neleidžia. Jei viskas būtų tvarkoje – būstas, darbas, jokių materialinių problemų, užsiimtume kalbomis. O būna, kad negali pakęsti net vaikų šurmulio…“

Remia valstybė

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje pernai gyveno ir socialinės integracijos programoje dalyvavo 166 prieglobstį gavę užsieniečiai – beveik dvigubai daugiau nei 2011 m. Šiuo metu jų sumažėjo iki 43, atvykusių iš Afganistano (13 žmonių), Eritrėjos (7), Sirijos, Baltarusijos ir Kirgizijos (po 5), Irako (4), Dramblio Kaulo Kranto,  Pakistano, Rusijos ir Ukrainos (po 1).

Keturi suaugusieji pernai įgijo suvirintojo ir kirpėjo profesijas, šiemet mokslus tęsia dar trys. Devyni užsieniečiai įsidarbino ar dirbo savarankiškai siuvimo, statybų ar automobilių remonto įmonėse, socialinėje ar viešojo maitinimo įstaigose, karinėje struktūroje, vertimų biure. Penki vaikai lanko lopšelį–darželį Rukloje, aštuoni – J.Stanislausko pagrindinę mokyklą.

Užsieniečiai lanko privalomus lietuvių kalbos ir visuomenės pažinimo kursus, norintieji – profesinio orientavimo ir kompiuterinio raštingumo kursus, gauna konsultacijas darbo paieškos ir buto nuomos klausimais. Veikia sporto salė, biblioteka, vaikų užimtumo kambarys.

Valstybė finansuoja prieglobstį gavusių užsieniečių integraciją centre, o paskui – savivaldybėse. 56 prieglobstį gavę užsieniečiai pernai gavo paramą integracijai Jonavoje (19), Kaune (16), Vilniuje (15) ir Elektrėnuose (6), šiuo metu tokių yra 50 žmonių

Temos: 1 Pabėgėliai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Jos mus saugo. Žemės iššūkis pareigūnėms: pelkė, kliūčių ruožas, medinis „žmogus“ ir gyvatės

Tiesiogiai 24sek

Intriguojantis naujokas debiutuoja Vilniuje: „Rytas“ – „Skyliners“

Aktualu

Švedų diplomatas apie buvusią premjerę K.Prunskienę: „Niekada nebuvo įdomu su ja kalbėtis“

Tiesiogiai 24sek

Bandymas atsigauti po niuksų: „Anadolu Efes“ – „Žalgiris“

Aktualu

Garsaus vegetaro sūnus sukritikavo Kauno klinikų naująjį meniu: vien varškė

Kultūra

Menininkas iš Argentinos į pasaulio protesto žemėlapį įtraukė ir Romą Kalantą

Aktualu

Buvęs Lenkijos garbės konsulas nuteistas už Monako turtuolės nužudymą

Aktualu

Sprogimas ir šūviai: Kryme mažiausiai 19 žmonių pražudė įtariamo „vienišo vilko“ išpuolis

Aktualu

P.Urbšys apie išteisinamąjį nuosprendį M.Balčiūnui: „Tai daro žalą pasitikėjimui valstybe“

Aktualu

Liberalai pasirengę R.Šimašiui kelti ultimatumą: arba komitetas, arba partija

Gazas

Vaidotas Žala apdaužė ralio automobilį: „Tokiomis akimirkomis tampi tik keleiviu“

Vardai

D.Didžiūnaitytės mirtis paragino netylėti ir žinomas moteris: „Oksikas“ niekam nebuvo paslaptis“

Kultūra

Kino ekranuose – dokumentinė juosta apie pirmųjų tarpukario Lietuvos ponių gyvenimą

Vardai

Aktorės Kristinos Savickytės naujos knygos pristatyme – ir žinomos mamos su vaikais

24sek

„Žalgirio“ varžovų žvaigždė kentėjo nuo reto sutrikimo

Vardai

Princo Harry ir Meghan Markle kūdikis negaus princo ar princesės titulo: kodėl?

Vardai

Mirė „Eurovizijoje“ dalyvavusio dueto „Walters & Kazha“ narys: jauno vyro gyvybę pasiglemžė vėžys

Sportas

„Jonavą“ palaužęs „Žalgiris“ vėl priartėjo prie „Sūduvos“

Maistas

3 receptai su vėl madingais šaltalankiais: arbata, džemas ir čatnis

Kultūra

Režisierius Gildas Aleksa: ne (vien) mamos lemia, kuo mes, vyrai, (ne)tapsim

Naujienos

Gyvenimas

Jos mus saugo. Žemės iššūkis pareigūnėms: pelkė, kliūčių ruožas, medinis „žmogus“ ir gyvatės

Tiesiogiai 24sek

Bandymas atsigauti po niuksų: „Anadolu Efes“ – „Žalgiris“

Aktualu

Švedų diplomatas apie buvusią premjerę K.Prunskienę: „Niekada nebuvo įdomu su ja kalbėtis“

Kultūra

MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: „Kaip nuteka protai, taip nuteka ir meno vertybės“

Tiesiogiai 24sek

Intriguojantis naujokas debiutuoja Vilniuje: „Rytas“ – „Skyliners“

Aktualu

Sudomino Kauno mokykloje užfiksuotas virėjos elgesys: ką krauna į automobilį?

Vardai

Projektas „Nedelsk“ suvienijo žinomus žmones: apie akistatą su vėžiu prakalbo ir Rūta Mikelkevičiūtė

Aktualu

Diskriminacijos radaras. Prekė prekybos centre kaip reikiant papiktino: „Tokie pokštai nepateisinami“

Aktualu

Garsaus vegetaro sūnus sukritikavo Kauno klinikų naująjį meniu: vien varškė

Vardai

Princo Harry ir Meghan Markle kūdikis negaus princo ar princesės titulo: kodėl?

Kultūra

Menininkas iš Argentinos į pasaulio protesto žemėlapį įtraukė ir Romą Kalantą

Vardai

D.Didžiūnaitytės mirtis paragino netylėti ir žinomas moteris: „Oksikas“ niekam nebuvo paslaptis“

Maistas

Ukrainos virtuvę pažinusi lietuvė: verta paragauti ne tik lašinių, bet ir smegenų

Aktualu

Sprogimas ir šūviai: Kryme mažiausiai 19 žmonių pražudė įtariamo „vienišo vilko“ išpuolis

Vardai

Mirė „Eurovizijoje“ dalyvavusio dueto „Walters & Kazha“ narys: jauno vyro gyvybę pasiglemžė vėžys

Aktualu

Liberalai pasirengę R.Šimašiui kelti ultimatumą: arba komitetas, arba partija

Gazas

Vaidotas Žala apdaužė ralio automobilį: „Tokiomis akimirkomis tampi tik keleiviu“

Vardai

Aktorės Kristinos Savickytės naujos knygos pristatyme – ir žinomos mamos su vaikais

Kultūra

Kino ekranuose – dokumentinė juosta apie pirmųjų tarpukario Lietuvos ponių gyvenimą

Aktualu

Buvęs Lenkijos garbės konsulas nuteistas už Monako turtuolės nužudymą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min