Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 15d. 21:06

Šauksmas iš vaikų namų: bijo būti įvaikintas per prievartą

Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“.
Daivos Žebelienės nuotr. / Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“.

Į tarptautinį įvaikinimo sąrašą įrašytiems šiuo metu vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ gyvenantiems vienuolikmečiui ir dešimtmečiui gresia būti atskirtiems nuo kitų brolių ir seserų, jei nesutiks su galimybe būti įvaikintiems užsieniečių. Jų broliukas ir sesutė pasirašė prašymus, kad sutinka būti įvaikinti užsienyje ir gyventi atskirai nuo kitų brolių. O štai pasirašyti ant tokio prašymo nesutikęs berniukas redakcijai papasakojo savo nuogąstavimus. Vaikas nerimauja, kad į užsienį gali būti išvežtas prievarta. „Tauragės kurjeris“ aiškinasi šios istorijos užkulisius.

Giminaičiams pranešė pats nepilnametis

Po skandalingai pagarsėjusios tarptautinės įvaikinimo istorijos, kai devynmetę pasiryžo įvaikinti šeima iš tolimosios Zelandijos, į redakciją kreipėsi žmogus, nepanoręs viešinti nei savo vardo, nei pavardės (redakcijai vardas ir pavardė žinomi), nei savo sąsajų su paaugliu, kuris baiminasi dėl savo ir brolio bei sesers ateities.

Žmogus pasakojo, kad į vaikų globos namus vaikai iš daugiavaikės šeimos (šiuo metu kai kurie jau sulaukę pilnametystės) pateko mirus motinai, maždaug prieš trejetą metų, nors ir iki tol jiems yra tekę laikinai gyventi po šių vaikų globos namų stogu. Vaikų tėvas jų esą nepasiims ir net negalėtų to padaryti, tačiau vaikai palaiko ryšius su kitais giminaičiais.

Motinos sesuo ketinusi juos pasiimti globoti. Tik namelis, kuriame vaikų teta gyvena, esąs per mažas, kad atitiktų globėjams keliamus reikalavimus. Taip ketvertas našlaičių ir liko augti vaikų globos namuose. Du jų – dešimtmetis ir vienuolikmetė rudenį pasirašė sutikimus būti įvaikinti užsieniečių, kiti du – trylikametis ir devynmetis tokius prašymus pasirašyti atsisakė.

Giminaičių, nežinomu norinčio likti šaltinio žiniomis, niekas apie šių vaikų galimą įvaikinimą užsienyje neinformavo. Apie tai giminės sužinojo iš vieno berniuko – trylikamečio, kuris gyvena vaikų globos namuose „Šaltinėlis“. Nepilnametis jiems prasitaręs, kad jei brolis ir sesuo pasirašė, tai ir jis turėsiąs važiuoti pas būsimus globėjus. Vaikas sakė, kad jei taip atsitiks, pabėgsiąs.

Nenori, kad brolį ir sesę išvežtų į užsienį

Redakcija sulaukė ir paties paauglio vizito. Su žurnaliste berniukas buvo atviras – į redakciją atlydėtas giminaičio, tvirtino nenorįs, kad broliai ir sesuo būtų išmėtyti po pasaulį.

Jis neslėpė nerimo dėl jaunesniųjų brolio ir sesers, kurie, anot jo, nepagalvoję apie pasekmes, pasirašė sutikimus būti įvaikinti užsieniečių, o po to esą persigalvojo. Esą ir jie nebenori būti įvaikinti nežinia kokioje užsieniečių šeimoje.

„Aš nenoriu, kad mane įvaikintų svetimi žmonės, gyvenantys neaišku kokioje šalyje, kurios nei pažįstu, nei kalbos moku. Vaikų namų darbuotojos jau tris kartus man siūlė pasirašyti sutikimą. Jos pasakojo, kaip man ten kažkur naujoje šeimoje būtų gera gyventi. Pasakojo, kad galėsiu nuvykti pas brolius ir seseris, matytis su jais. Bet aš nepasirašiau to sutikimo. Ir mano brolis, kuriam yra devyneri metai, nepasirašė. Vienuolikmetė sesuo ir dešimtmetis brolis pasirašė, kad sutinka būti įvaikinti užsieniečių šeimose. Bet jie to jau nebenori. Man jie sakė, kad pasirašė „bele ką“, neapgalvoję. Sakiau jiems, kad reikėjo prieš pasirašant galvoti. Aš tikrai nenoriu, kad mus išskirstytų po skirtingas šalis. Čia yra mūsų giminės“, – kalbėjo paauglys.

Sakiau jiems, kad reikėjo prieš pasirašant galvoti. Aš tikrai nenoriu, kad mus išskirstytų po skirtingas šalis. Čia yra mūsų giminės, – kalbėjo paauglys.

Berniukas tikisi, kad vaikų globos namai leis jo broliams likti bent jau Lietuvoje. Jis patikino, kad bendrauja su savo dėdėmis ir tetomis, vaikų namuose jį lanko ir Tauragėje gyvenanti pilnametė sesuo.

„Aš nenoriu būti įvaikintas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Nebent Tauragėje. Čia viskas sava ir giminaičiai šalia. Bet man ir vaikų globos namuose gerai. Nenoriu pas svetimus žmones. O mano broliui ir seseriai, kurie sutiko būti įvaikinti užsieniečių šeimose, nebesuteikia galimybės pakeisti sutikimo. Man tris kartus lapkritį siūlė pasirašyti tokį sutikimą, o jiems padavė vieną kartą ir viskas. Be to, man ir pačiam neramu, kad prievarta neišvežtų“, – atviravo vaikų globos namų auklėtinis.

Berniukas patikino, kad pas žurnalistus atėjo, nes tikisi, kad šiems paviešinus jo nerimą ir jam, ir jo broliui bei sesei kas nors padės.

Tikina, kad prievarta neišveš

Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ direktorė Lina Baziliauskienė, visi minėti keturi vaikai buvo įtraukti į šalies įvaikinimo duomenų sistemą. Du iš keturių jų pačių sutikimu jau yra įtraukti į tarptautinio įvaikinimo sąrašą, kadangi Lietuvoje niekas nepareiškė noro jų įsivaikinti ar globoti.

„Mes (vaikų globos namai, – red.) tik gauname užklausimą iš Įvaikinimo tarnybos, apklausiame vaikus ir išsiunčiame jiems. Ir mūsų misija baigta šiuo klausimu. Du jūsų minimos šeimos vaikai nesutiko būti įvaikinti užsieniečių. Į vaikų norus atsižvelgiama. Brolių ir seserų negalima išskirti, tačiau du pasirašė, kad sutinka būti įvaikinti atskirai nuo brolių ir seserų“, – aiškino L.Baziliauskienė.

Pasak „Šaltinėlio“ vadovės, ji pati asmeniškai bendravo su minėtais vaikais, kurie atsisakė būti įvaikinti užsieniečių.

„Jie motyvuotai nepasako, kodėl nenori. Bet nenori. Gal nesaugumo jausmas. Nežinau“, – kalbėjo L.Baziliauskienė.

Jie motyvuotai nepasako, kodėl nenori. Bet nenori. Gal nesaugumo jausmas. Nežinau, – kalbėjo L.Baziliauskienė.

Anot jos, šiuos vaikus lanko giminaičiai, tačiau jų esantis būrys, todėl nė vienas ir nepasiima globoti. Per daugiau nei metus, kol L.Baziliauskienė vadovauja globos namams, užsieniečiai nei domėjosi, nei įvaikino jų globotinius. Esą pernai lietuviai įvaikino tik du mažamečius vaikus – ketverių ir vienerių metų.

Paklausta, ar asmeniškai ji yra už tai, kad tėvų globos netekusius vaikus įvaikintų užsieniečiai, L.Baziliauskienė patikino, kad negali atsakyti į šį klausimą. Per tuos metus, kai dirba vaikų globos namuose, iš užsienyje anksčiau įvaikintų globos namų auklėtinių laiškų ar sveikinimų negavo. Tačiau pridūrė, kad palaiko ryšius su vaikais, gyvenančiais lietuvių šeimose.

„Šaltinėlio“ direktorė mano, kad giminaičiams, pasiryžusiems globoti be tėvų likusius vaikus, reikalavimai nėra tokie griežti, kad jų negalėtų atitikti tvarkingai gyvenantys žmonės.

Globoti giminaičius sąlygos nesudėtingos

Globėjų ir įtėvių mokymo specialistė Rita Majauskienė sakė, kad vaikų perdavimas globoti giminaičiams yra ne jos, o vaikų teisių specialistų kompetencija, tačiau sutiko apie tai pasikalbėti.

„Čia ne mano kompetencija, bet kaip aš suprantu, sąlygos globoti giminaičius nėra ypatingos. Žinoma, žmonės turi gyventi tvarkingai, nebūti asocialūs, neįtraukti į rizikos sąrašą. Iš jų pačių vaikai neturi būti kada nors atimti. Žinoma, jei gyvena 10 kvadratų kambaryje trys žmonės, tai tikrai nebus sąlygų, pavyzdžiui, dar dviem vaikams gyventi.

Giminaičiams keliami daug mažesni reikalavimai globoti. Kiek girdėjau, tai Tauragėje pirmiausia ir veža vaikus pas giminaičius, jei jie tvarkingi. Aišku, globėjai turi būti sveiki – yra sudaryta speciali sveikatos forma. Amžiaus reikalavimai irgi yra. Jei močiutė nori globoti savo anūką, atsižvelgiama ir į emocinį ryšį. Nėra daroma kažko specialiai, kad vaikas nebūtų atiduotas globoti giminaičiams. Ypač mūsų rajone stengiamasi, kad vaikus jie ir globotų. Mes tame procese nedalyvaujame, mūsų pareiga – paruošti globėjus“, – paaiškino globėjų ir įtėvių mokymo specialistė R.Majauskienė.

Anot jos, patiems artimiausiems – broliams, seserims, seneliams – globėjų mokymai rekomenduojami, tetoms, dėdėms ir tolimesniems giminaičiams – privalomi.

„Tauragės kurjeris“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min