Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 27d. 19:32

Sausio 13-osios byla baigta: Rusija jau ėmėsi tarptautinio bandito taktikos, o ką Lietuva?

1991 sausio 13-oji
1991 sausio 13-oji

Sausio 13-osios byla, kurioje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui kaltais pripažinti daug Rusijos piliečių, visą laiką itin erzino Maskvą. Po teismo sprendimo jau sulaukėme priešiškos kaimyninės šalies reakcijos. Neabejojama, kad „atsakomieji veiksmai“ ir pikta retorika stiprės, dar labiau suintensyvės ir informacinis puolimas.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį kaltais dėl kruvinų 1991 metų įvykių mūsų šalyje pripažino ir laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų skyrė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Beveik visi jie, išskyrus du asmenis, buvo nuteisti už akių.

Teisinis Sausio 13-osios įvykių įvertinimas jau sulaukė atsako iš Rusijos. Šios šalies Tyrimų komitetas pranešė apie pradėtą tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą.

Šių metų kovo viduryje paskelbta, kad Rusijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, kuris 2015 metais teismui perdavė minėtą bylą. Jis kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“ tiriant 1991 metų įvykius Vilniuje.

Ekspertai ir politikai neabejoja, kad sulauksime ir daugiau atsakomųjų smūgių. Pavyzdžiui, informacinio karo fronte, kur kaimyninė šalis ant Lietuvos gali išpilti dar daugiau paplavų.

Tradicinis veikimo būdas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės mokyklos profesoriaus Justino Žilinsko teigimu, Rusijos inicijuojami atsakomieji pseudo tyrimai yra labai tradicinis šios šalies veikimo būdas. Kai kas nors padaro ką nors, kas nepatinka šiai šaliai, ji puola gąsdinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justinas Žilinskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justinas Žilinskas

„Tai čia yra gąsdinimas, spaudimas, šitiems asmenims yra keliamos bylos. Užuot, tarkime, ginčijus tas bylas, teikus apeliacijas, siunčiant Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių teismą, Rusija imasi elementaraus tarptautinio bandito taktikos ir tiek“, – įsitikinęs teisininkas.

Užuot, tarkime, ginčijus tas bylas, teikus apeliacijas, siunčiant Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių teismą, Rusija imasi elementaraus tarptautinio bandito taktikos ir tiek.

Paskelbus nuosprendį Sausio 13-osios byloje, J.Žilinsko nuomone, žengtas labai svarbus žingsnis ir šioje byloje pradėtas įgyvendinti teisingumas.

„Žinoma, jau iki tol buvo tam tikri dalykai pasiekti, tai yra pirmoji Sausio 13-osios bylos dalis, kuomet buvo nuteisti daugiausia Lietuvoje kolaboravę asmenys, tokie, kaip Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis ir visi kiti.

Antras dalykas, kaip teisininkui, man, aišku, nepaprastai įdomu yra motyvacinė nuosprendžio dalis. Aš manau, kad tai taps labai svarbiu šaltiniu ir teisės mokslo požiūriu, ir mūsų teisinės praktikos požiūriu, ir daugeliu kitų požiūrių“, – pastebėjo teisininkas.

Pasak J.Žilinsko, buvo visa puokštė priežasčių, kodėl taip ilgai vyko ikiteisminis tyrimas dėl Sausio 13-osios įvykių. Pirmoji ir pagrindinė – ta, kad nors dėl kai kurių dabar jau nuteistų asmenų tyrimai buvo pradėti pakankamai seniai, bet jų atžvilgiu nebuvo vykdomi jokie veiksmai, nes jie nebuvo pasiekiami mūsų teisėsaugai.

Tam, kad mūsų teisėsauga – prokuratūra, teismai – galėtų veikti, reikėjo priimti svarbius teisinės sistemos pakeitimus. Konkrečiai – numatyti galimybę teisti asmenis už akių. „Kai tai buvo padaryta, procesas vėl galėjo pajudėti“, – aiškino ekspertas.

Nebendradarbiauja su Lietuva

Kol kas sąlygos išpildyti teisingumą už akių nuteistų asmenų atžvilgiu yra kuklios, nes Rusija ir Baltarusija dėl to nebendradarbiauja su Lietuva.

„Pirmiausia dabar perspektyva yra tokia, kad tie asmenys gali patekti į Lietuvos rankas, jeigu išvyks iš Rusijos ar Baltarusijos į mums draugišką valstybę arba valstybę, kuri gerbia teisę.

Yra pateiktas Europos arešto orderis, yra per Interpolą tarptautinė paieška. Galbūt taip jie įklius. Bet, aišku, tokiais atvejais asmenys tampa labai atsargūs. Bet kuriuo atveju vien pats faktas, kad pabaigtas procesas, paskelbti nuosprendžiai, tai yra labai labai svarbu“, – akcentavo J.Žilinskas.

Yra pateiktas Europos arešto orderis, yra per Interpolą tarptautinė paieška. Galbūt taip jie įklius.

Kai kurių nuteistųjų advokatai aiškino, kad jų ginamiesiems skirtos nelogiškos laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiui, buvusiam KGB pareigūnui Michailui Golovatovui skirta 12 metų laisvės atėmimo, o jo sovietų gynybos ministrui D.Jazovui – 10 metų laisvės atėmimo.

J.Žilinskas sakė, kad norint pakomentuoti bausmių skyrimą reikia labai įdėmiai susipažinti su nuosprendžiu.

„Taip, skamba gana neįprastai tas dalykas, kad, tarkime, asmuo, kuris buvo pačioje viršūnėje ir galbūt davė įsakymą, – vėlgi, sakau, aš nuosprendžio dar neskaitęs, – jam bausmė, kaip organizatoriui, iš tiesų priklausytų didesnė. Bet vėlgi teismas bausmę individualizuoja. Jis atsižvelgia į surinktus įrodymus, tą vadinamą įrodymų visumą“, – teigė jis.

Komentuodamas nuteistiesiems skirtą laisvės atėmimo bausmių trukmę, J.Žilinskas pabrėžė, kad tarptautinėje praktikoje esama įvairiausių variantų. Kodėl teismas Sausio 13-osios byloje skyrė būtent tokias laisvės atėmimo bausmes, nesusipažinus su nuosprendžiu taip pat sunku pasakyti.

„Kodėl vienam karininkui skirti ketveri metai, aš, pavyzdžiui, daugiau mažiau suprantu, kadangi jis buvo tik tas žmogus, kuris vykdė įsakymą ir viskas.

Čia vėlgi reikia vertinti kiekvieną momentą, nes tiesiog iš lubų sakyti daug ar mažai, yra sudėtinga ir pagaliau tai bus tik nuomonė žmogaus, kuris nėra susipažinęs giliai su medžiaga“, – pabrėžė jis.

Galimybė Baltarusijos valdžiai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis sako, kad Sausio 13-osios byla neabejotinai svarbi Rusijai bei Baltarusijai, kurių piliečiai daugiausia buvo nuteisti.

Algirdo Kubaičio nuotr./Vytis Jurkonis
Algirdo Kubaičio nuotr./Vytis Jurkonis

Jis mano, kad dėl to tikrai sulauksime reakcijų iš kaimyninių šalių. Esą tai susiję su jų požiūriu į Lietuvos kovą už nepriklausomybę, sovietinį palikimą ir jo perėmimą, taip pat istorinę atmintį bei istorinį teisingumą.

Pasak V.Jurkonio, iš Baltarusijos dažniausiai sulaukiame pasisakymų, citatų, kartais – ir iš valstybės pareigūnų ar vadovų.

„Nenustebintų, jei tokių pasisakymų būtų. Nors iš tikrųjų suprantant visą kontekstą, kas vyksta Baltarusijoje, nuogąstavimus dėl didesnės Kremliaus įtakos, aš manau, kad tam tikra prasme tai yra galimybė Baltarusijos valdžiai pasinaudoti tokia situacija tinkamai reaguoti į šiuos sprendimus ir parodyti tam tikrą savo poziciją dėl tuo metu vykusios agresijos prieš Lietuvos piliečius“, – kalbėjo politologas.

Neprimins Rusijos visuomenės pasmerkimo

V.Jurkonis svarstė, kad Rusijos propagandiniai interneto portalai imsis veiksmų: darys „atsakomuosius interviu“, bandys kelti klausimus dėl teisminio proceso ir taip drumsti vandenį.

„Bet iš principo tai bus pastangos labiau veikti savo auditoriją, nes Rusijos valdžiai tikrai yra sudėtinga ir nelengva dabartinėmis sąlygomis dėl visuomenės nuotaikų. Tokio pobūdžio sprendimai, kur jiems reikėtų paaiškinti tą visą lūžinį transformacijos laikotarpį ir koks buvo Rusijos vaidmuo tame. Man atrodo, tai yra pakankamai sudėtinga.

Juolab, kad tikrai prisimename ir patys, jog tuo laikotarpiu labai nemaža dalis Rusijos visuomenės išėjo solidariai palaikyti mus, pasmerkti Kremliaus agresiją Vilniuje. To, manau, nereikėtų pamiršti. Dabartinė Rusijos valdžia visaip kaip stengsis tą retušuoti, rodyti kiek įmanoma kitomis spalvomis ir kelti klausimus dėl paties proceso, neva šališkumo Lietuvos pozicijos ir panašiai“, – pabrėžė TSPMI lektorius.

Tikrai prisimename ir patys, jog tuo laikotarpiu labai nemaža dalis Rusijos visuomenės išėjo solidariai palaikyti mus, pasmerkti Kremliaus agresiją Vilniuje.

Lengvai po Europą neskraidys

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkė Rasa Juknevičienė teigė labai besidžiaugianti, kad po tiek metų Sausio 13-osios byloje buvo įvykdytas teisingumas.

Anot jos, paskelbtas nuosprendis – tai ir tarptautinę reikšmę turintis įvykis.

„Parodant ir tiems, kurie gal planuoja ar norėtų tokių veiksmų, kad teisingumas yra ir, kad teisinės valstybės principai veikia demokratijose. Kitas dalykas – realios bausmės, jų išdavimas ir kiti dalykai – tai čia jau vėl kitas klausimas.

Bet tai vis tiek turės tarptautines teisines pasekmes, dėl to, kad tie žmonės bus jau nuteisti ir, manau, koks nors M.Golovatovas taip lengvai kur nors Austrijos ar kituose oro uostuose jau nebesivažinės po pasaulį“, – aiškino ji.

Kadras iš kp.ru reportažo/Michailas Golovatovas
Kadras iš kp.ru reportažo/Michailas Golovatovas

Priminsime, kad Rusijos pilietis M.Golovatovas, kuris 1991 metais buvo Televizijos bokštą šturmavusios KGB „Alfa“ grupės vadas, 2011 metais buvo sulaikytas Vienos oro uoste pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį. Tačiau nepraėjus nė parai jis buvo paleistas ir skubiai grįžo į Maskvą.

Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas sakė, kad Sausio 13-osios byla pradėta dar tą pačią kruviną naktį. Tačiau nuosprendis didžiausiai daliai kaltinamųjų joje paskelbtas tik dabar, nuo įvykių praėjus 28 metams.

Klausiama, kokios priežastys tai lėmė, R.Juknevičienė minėjo, kad mūsų valstybė stiprėjo, mūsų teisinė sistema brendo.

„Mes tikrai gi paveldėjome sovietinę sistemą ir ikiteisminius tyrimus, ir teismus. Ir žmonės, man atrodo, dirbę teisėsaugoje nelabai tikėjo, galvojo, kad tai formalus darbas, vis tiek čia nieko iš to nebus. Tą jautėme. Reikėjo nemažai pastangų, kad pokyčiai įvyktų visų pirma mąstyme tos pačios teisėsaugos. Tai, man atrodo, rodo brandą mūsų teisinės sistemos ir visų institucijų, kurios vėliau jau tą darbą pabaigė“, – pabrėžė parlamentarė.

Svarbiausi Kremliaus naratyvai

R.Juknevičienės teigimu, Rusija išlieka tokia pat agresyvi. Todėl galime sulaukti propagandos ir informacinio karo savo atžvilgiu. Tačiau ji nemano, kad prieš Lietuvą nukreiptas srautas bus didesnis nei jau yra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė

„Jeigu pokario partizanai dar yra jų informacinio karo taikinys, tai Sausio 13-oji – tuo labiau. Beje, šie du naratyvai ir yra svarbiausi dabartinio Kremliaus politikoje informacinio karo prieš Lietuvą kontekste – tai yra neigti, rodyti Sovietų Sąjungą kitokią nei ji iš tikrųjų buvo.

Partizanų kova yra kova prieš Sovietų Sąjungos okupaciją, o Sausio 13-oji taip pat buvo mūšis prieš sovietinę okupaciją. Abu šie įvykiai yra vienodai svarbūs ir todėl jie iki šiol buvo puldinėjami“, – akcentavo ji.

Partizanų kova yra kova prieš Sovietų Sąjungos okupaciją, o Sausio 13-oji taip pat buvo mūšis prieš sovietinę okupaciją. Abu šie įvykiai yra vienodai svarbūs ir todėl jie iki šiol buvo puldinėjami.

Ar Rusija imsis daugiau veiksmų prieš prokurorus ir teisėjus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą, pasak R.Juknevičienės, reikėtų klausti Kremliaus. Tačiau, jos nuomone, mūsų šalies institucijos turi numatyti tuos dalykus, o jų prevencija užsiimančios tarnybos – stebėti, matyti ir laiku reaguoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min