Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kelio būklės tyrimai jaunąjį mokslininką veda į sėkmę

Justinas Janulevičius
„Infobalt“ nuotr. / Justinas Janulevičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Justinas Janulevičius tyrinėja mechaninius reiškinius ir, atrodo, išrado naują ir greitą būdą kelio kokybės būklei ištirti. Jaunojo mokslininko idėja jau sulaukė pripažinimo – jis apdovanotas vardine asociacijos „Infobalt“ stipendija.

Dvylika metų mokykloje vilnietis J.Janulevičius buvo užkietėjęs humanitaras. Matematiką, sudarydamas abitūros egzaminų sąrašą, pasirinko paskutinę akimirką „ant durniaus“. Egzaminą išlaikė gana neprastai, o, kai reikėjo spręsti, ką studijuoti, nutarė nelaužyti šeimos tradicijų ir nėrė į statybos inžineriją – kelių specialybę.

„Kai teko rinktis, pagalvojau – hm, gal keliai? – prisiminė J.Janulevičius. – Mano senelis, tėvas ir dėdė yra baigę kelius – štai jums ir dinastija!“

Tiesa, tai, kuo šiandien gyvena 26 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistras, vadinama jau ne kelių, bet mechanikos inžinerija. Kitaip tariant, jis tyrinėja nebe kelius ar jų konstrukcijas, bet mechaninius reiškinius.

„Projektuojant kelio dangos konstrukciją galima numatyti teorinį dangos stiprumą, tačiau dėl įvairių veiksnių tikrasis kelio dangos konstrukcijos stiprumas gali neatitikti projektinio. Dėl to neįmanoma tiksliai prognozuoti kelio dangos konstrukcijos būklės jos naudojimo laikotarpiu. Norint žinoti tikrąją konstrukcijos būklę, reikia atlikti tyrimus ir nustatyti faktines konstrukcijos charakteristikas“, – aiškino J.Janulevičius. Būtent prie to jis dirba pastaruosius dvejus metus.

Išmatuotų greičiau

Keliai pasižymi gana bjauria savybe – jie sparčiai dyla. Nuo kaitrios saulės ir sunkiasvorių automobilių danga deformuojasi. Asfaltas jautriai reaguoja į temperatūrų ir oro sąlygų pokyčius: tą savo kailiu patiria į duobių spąstus per atlydį neretai pakliūvantys vairuotojai.

Bet juk laikas yra viskas! Siūlau darbo našumą.

„Duobė – tai viso labo ženklas, kad viršutinio kelio sluoksnio būklė prasta, tačiau tai dar nereiškia, kad kelias yra blogas. Ir priešingai: gali būti, kad kelias prastas, nors jame nėra nė vienos duobutės“, – samprotavo J.Janulevičius, kelerius metus atkakliai ieškojęs efektyvios priemonės kelio būklės kokybei nustatyti. Atrodo, kad rado, nors tai dar ne faktas, o prielaida.

Metodų, kaip įvertinti kelio būklę, yra daug: statiniai, dinaminiai, ardomieji, neardomieji. Jie gana tikslūs, tačiau suryja laiko. Dinaminiais būdais išmatuoti kelio būklę viename taške jo neardant trunka apie 1 minutę.

J.Janulevičius mano, kad jo išradimas matavimo trukmę viename taške gerokai sutrumpintų. Teoriškai – net iki pusės minutės.

„Nenoriu plačiai pasakoti, nes egzistuoja tokia procedūra kaip patentavimas, – šyptelėjo jaunasis mokslininkas. – Be to, kol kas tai – tik prielaida, kuriai pagrįsti reikia specialaus įrenginio. Jo prototipo neturiu, nes jam sukonstruoti reikia investicijų.“

Tačiau J.Janulevičiaus idėja pripažinti šalies mokslininkai patikėjo ir be prototipo. Iš 14-os pretendentų būtent jis buvo įvertintas vardine 10 tūkst. Lt stipendija, įsteigta Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“. Laimėta stipendija jaunajam mokslininkui atvers galimybę dalyvauti tarptautinėje konferencijoje ir pristatyti savo darbą.

Liko be mokytojo

J.Janulevičius neabejoja, kad jo prielaidos pasitvirtins: remiantis moksline informacija, laukiamas rezultatas tikriausiai bus pasiektas.

Bėda ta, kad vaikinas neteko pagrindinio savo mokslinių tyrinėjimų ramsčio, iš kurio sėmėsi ir žinių, ir patirties: vasario 14-ąją Anapilin išėjo 73 metų profesorius Vytautas Giniotis.

„Vieną dieną gražiai išsiskirstėme, kitą – nebeatėjo. Likau vienas“, – nusiminimo neslėpė J.Janulevičius ir atvirai prisipažino, kad be šviesaus atminimo V.Giniočio būtų niekas.

„Pas jį atėjau su idėja, tačiau būtent profesorius paaiškino, kaip ją moksliškai pagrįsti. Darbams tęsti turėsiu rasti gerą vadovą, kuris padėtų“, – sakė vaikinas.

Kol kas internetas – nepamainomas pagalbininkas, ieškant informacijos ar bendraminčių. Šis šaltinis suveikė jau ne kartą. Pavyzdžiui, užmezgus ryšį su danų bendrove „Dynatest“ Justinui pavyko gauti išbandyti jos mokslinę programinės įrangos versiją. „Tai davė daug naudos, nes ši įmonė viena pirmųjų pradėjo taikyti dinaminius metodus keliuose ir yra toli pažengusi. Išanalizavau, kaip veikia danų įranga, padariau tam tikras išvadas“, – džiaugėsi J.Janulevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad kelių infrastruktūros klausimus ES vertina labai rimtai, moksliniams tyrimams plėtoti sukurti specialūs fondai: „Radus partnerių, būtų įmanoma parengti projektą ir gauti finansavimą.“

Laikas – pinigai

Tarkime, J.Janulevičius sukurs prietaisą, kuriuo naudojantis kelio būklės kokybės tyrimai taps spartesni. Ir vis dėlto – ką reiškia ta pusė minutės?

Asmeninio albumo nuotr./Justinas Janulevičius
Asmeninio albumo nuotr./Justinas Janulevičius

„Bet juk laikas yra viskas! Siūlau darbo našumą. Įsivaizduokite: jūsų valdoma įmonė gauna užsakymą išmatuoti tūkstantį kelio taškų: ar jums yra skirtumas darbą atlikti per 1 tūkstantį ar perpus trumpiau – per 500 minučių? Tai reikštų, kad užduočiai įgyvendinti reiktų mažiau darbuotojų, o užsakovas rezultatų sulauktų kur kas anksčiau“, – palygino J.Janulevičius.

Lietuvą raizgantis kelių tinklas siekia 21,2 tūkst. km, todėl duomenų surinkimas užtrunka. Ypač, jei tiriant kelio būklę naudojamasi ardomaisiais metodais.

„Kartais kelkraštyje galite pastebėti oranžinį autobusiuką: žinokite, vyksta kelio patikros darbai. Jei kelyje išvysite 15 cm skersmens apskritimus – lyg kažkas išpjauta ir vėl įpilta asfalto – žinokite, kad toje vietoje paimti bandiniai. Išpjautas mėginys laboratorijoje veikiamas skirtingomis temperatūromis, apkrovomis, smūgiais, stebint, kada jis deformuosis, sutrupės ar pan. Šis metodas suteikia daug išsamios informacijos, tačiau trunka ilgiausiai“, – pasakojo J.Janulevičius.

Teks vytis lenkus?

Kad kelių inžinerija – rimtai vertinama mokslo sritis, įrodo prieš penkerius metus Vilniaus rajone, Pagiriuose, įrengtas eksperimentinis kelio ruožas. Kelias sudarytas iš skirtingų dangos rūšių – kiekvienos po nedidelį lopinėlį. Kadangi keliu zuja žvyrą gabenantys sunkvežimiai, mokslininkai stebi, kuri danga geriausiai atlaiko apkrovą. „Taip nustatoma, kuri danga tinkamiausia Lietuvoje, mokslininkai rengia ataskaitas, teikia rekomendacijas“, – apie eksperimentinį projektą pasakojo diplomuotas kelių inžinierius.

Lenkija tiesiog nežmoniškus pinigus investuoja į kelius. Šiandien iš Varšuvos į Vokietiją skrietumėte 130 km/h greičiu.

Magistraliniai Lietuvos keliai iš esmės atitinka visus kokybės standartus. Tačiau J.Janulevičius nustebino gana netikėtu požiūriu. Girdi, netolimoje ateityje mums teks vytis iki šiol aukštos klasės keliais girtis tikrai negalėjusius lenkus. 

„Lenkija tiesiog nežmoniškus pinigus investuoja į kelius. Šiandien iš Varšuvos į Vokietiją skrietumėte 130 km/h greičiu. Kelias prižiūrėtas, išvalytas – ir visa tai automobiliui kainuoja tik 36 zlotus (30 Lt)! Lenkai nežada sustoti, žiūrėk, mums dar reikės vytis, – prognozavo J.Janulevičius ir papasakojo aktualumą galintį prarasti profesinį anekdotą. – Žvejas pagavo auksinę žuvelę. Ši maldauja paleidžiama ir žada išpildyti žvejo norą. Tas ir sako: „Kadangi Lenkijoje keliai tiesiog katastrofiški, nutiesk tiltą virš Lenkijos nuo Vilniaus iki Berlyno.“ Žuvelė net aiktelėjo: „Neįmanoma! Sakyk kitą norą.“ Tada žvejas užsisvajojo ir paprašė, kad žmona visą gyvenimą būtų ištikima. Žuvelė pagalvojo ir tarė: „O jums tą tiltą su apšvietimu?“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min