Šiandien miesto valdžios ir profsąjungos atstovai dar kartą bandys tartis, kaip sušvelninti reorganizacijos pasekmes.
Liepos viduryje Vilniaus miesto taryba patvirtino keletą mėnesių derintą naują savivaldybės administracijos struktūros modelį, pagal kurį įstaigoje nuo spalio 1 dienos turėtų likti dirbti ne daugiau nei 710 darbuotojų. Šiuo metu savivaldybėje kartu su seniūnijomis dirba apie 950 tarnautojų, iš kurių 100 bus perkelti į savivaldybes įmones. Durys bus parodytos beveik 150 žmonių.
Seniūnijų reorganizacija nelies, o likusiems darbuotojams buvo išdalinti įspėjimai apie atleidimus. Jau pasigirdo pirmieji siūlymai, kam likti darbe.
„Nuotaikos prastos. Mažas tų atleidimų skaičius ar didelis – kiekvienas gali būti atleistas. Natūralu, kad psichologinė atmosfera yra žiauri. Toks ir darbas. Visi žmonės su baime laukia tos akimirkos, kai jiems arba bus pasiūlytas darbas, arba ne“, – pasakojo savivaldybės administracijos profsąjungos pirmininkas Darius Šaluga. Jis nepatenkintas tuo, kaip vyksta reorganizavimo procesas. Esą su politine miesto valdžia pavyksta susišnekėti. Tačiau su savivaldybės administracija bendravimo beveik nėra.
„Pagal nustatytą tvarką, administracija visus su reorganizacija susijusius veiksmus turi derinti su profsąjunga. Tačiau administracijos direktorius atvirai mus ignoruoja. Viskas daroma slapta, su kažkokiom protekcijom“, – kalbėjo D.Šaluga.
 |
| Anot V.Milėno, savivaldybės darbuotojams gali tekti dirbti keturias dienas per savaitę. |
Administracijos direktorius Vytautas Milėnas atrėmė D.Šalugos teiginius – su profsąjunga esą nuolat kalbamasi. „Kaip tai nebendraujame su jais? Sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti ir du profsąjungos atstovai: pirmininkas ir jo pavaduotojas“, – sakė direktorius. Jis teigė, kad ir šiandien turėtų vykti susitikimas su darbuotojų teisių gynėjais.
Darbuotojų mažiau – darbų daugiau
Profsąjungos netenkina ir pats tarnautojų mažinimo mechanizmas. D.Šaluga priminė, kad 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybei buvo įteiktas tarptautinis kokybės valdymo standarto ISO 9001:2001 sertifikatas. Tai turėtų būti įrodymas, kad įstaigos darbas sustyguotas optimaliai. Tiesa, dabartinis Vilniaus meras Vilius Navickas ankstesnių valdžių pasiekimo nepervertina. „Kiek žinau, sertifikatas nebuvo atnaujinamas. Gavo įvertinimą ir jį užmiršo“, – yra sakęs meras.
„Šiek tiek taupymo krizės akivaizdoje galėtų būti, bet ne toks tiesmukas darbuotojų atleidimas. Juo labiau kad aritmetinis karpymas prie nieko neprives. Jeigu mes šiandien iš vienos kišenės išimame ir vizualiai sutaupome truputį pinigų, kitą dieną atleisti darbuotojai iš kitos kišenės paims juos kaip socialines išmokas: bedarbio pašalpas, įvairias kompensacijas. Valstybine prasme žiūrint, taip tiktai paaštrinamos socialinės problemos“, – piktinosi savivaldybės profsąjungos lyderis.
Be to, kyla abejonių, ar po reorganizacijos likę dirbti tarnautojai sugebės aprėpti visus darbus.
Juk kalbame apie viešąjį sektorių. Savivaldybė nėra privati įmonė – darbų tikrai nesumažės, priešingai, problemų dėl krizės daugės ir jas reikės spręsti.„Bus mažinami savivaldybės departamentai ir skyriai, ir aš nelabai matau, kas iš tikrųjų susitvarkys su tuo darbu, kurio rudenį tikrai padaugėjo. Kai atleistieji realiai nustos dirbti, čia bus tokie krūviai... Juk kalbame apie viešąjį sektorių. Savivaldybė nėra privati įmonė – darbų tikrai nesumažės, priešingai, problemų dėl krizės daugės ir jas reikės spręsti. Čia negalima rėžti taip, kaip verslo įmonės rėžia – atleisdamos 50–70 proc. darbuotojų“, – aiškino D.Šaluga.
Pasak profsąjungos lyderio, organizacija siūlė įvairių taupymo variantų, kurie buvo priimtini darbuotojams. Esą beveik visi be išimties savivaldybės tarnautojai sutiko eiti nemokamų atostogų. Šis variantas būtų naudingas tuo, kad per sunkmetį pavyktų išlaikyti darbuotojus, kurių tikrai reikės atėjus geresniems laikams. Be to, atleidžiant tarnautojus jiems teks sumokėti išeitines kompensacijas. Tiesa, miesto valdžia reformos naudą tikisi pajusti kitąmet – manoma, kad sumažėjus darbuotojų skaičiui 2010-aisiais pavyks sutaupyti apie 10–15 mln. litų.
Taip pat savivaldybės administracijai siūlyta peržiūrėti viešųjų pirkimų planus ir atsisakyti nereikalingų dalykų, be kurių sunkmečiu galima apsieiti: sustabdyti kai kuriuos vykdomus projektus, karpyti kanceliarines išlaidas, mažinti komandiruočių ir panašiai. Tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Be to, anot D.Šalugos, restruktūrizacija suplanuota „neįsigilinus, nepasikvietus jokių normalių ekspertų“.
V.Milėnas tikino, kad buvo pasirinkti teisingiausi sprendimai: „negalėčiau pasakyti, kas, kur, ką ir kam siūlė. Mes patys skaičiavome ir žiūrėjome, kaip naudingiausia taupyti“.
Kirps atlyginimus
Administracijos direktorius užsiminė apie dar vieną prastą naujieną. Nors savivaldybės tarnautojams algos jau sumažintos, atsisakyta priedų prie atlyginimų, išlaidų karpymo mastai kol kas nepasivijo miesto pajamų mažėjimo tempų.
„Turbūt visiems darbuotojams teks vieną dieną per savaitę eiti nemokamų atostogų, nes planuojamas miesto biudžetas renkamas labai prastai“, – pripažino V.Milėnas.
Gegužę miesto taryba jau sumažino sostinės metinį biudžetą 6,7 proc. Šią savaitę Vilniaus politikai ketina dar kartą kirpti iždą 7,4 proc. iki beveik 1,058 mlrd. litų. Projekte siūloma dar penktadaliu apskabyti išlaidas savivaldybės valdininkų algoms.
