Už tokias pataisas balsavo 72 Seimo nariai, o 30 parlamentarų susilaikė. Visas įstatymas priimtas 101 parlamentarui balsuojant už, vienam prieš ir keturiems susilaikius.
Taigi nuo šiol vidaus reikalų ministro pasiūlytą VAD direktorių skirs Vyriausybė, jai jis bus atsakingas, tačiau pavaduotojus, kaip ir iki šiol, VAD direktorius rinksis ne pats, o juos jam paskirs vidaus reikalų ministras.
Pataisas išvadino tragiškomis
Seimo narių tvirtinimu, tokia J.Sabatausko pasiūlyta tvarka yra kompromisinė, nors iš esmės, opozicija išvis nebuvo linkusi keisti iki šiol galiojusios VAD vadovo skyrimo tvarkos, kai jį konkurso būdu parinkdavo vidaus reikalų ministras. Seimo nariai tvirtino, kad balsuoja už J.Sabatausko teiktas pataisas tik todėl, kad nebūtų priimtas „tragiškas“ Seimo pirmininkės pasiūlymas.
L.Graužinienė siūlė, kad VAD vadovą teiktų premjeras, dėl jo tinkamumo balsuotų Seimas, o galiausiai direktorių paskirtų prezidentė. Seimo salėje L.Graužinienė gyrėsi savo pataisą suderinusi su visais VAD saugomais asmenimis.
Tačiau toks argumentas neįtikino net visų Darbo partijos atstovų. Už L.Graužinienės teiktas pataisas vieningai balsavo tik Lenkų rinkimų akcijai atstovaujantys parlamentarai ir 29 „darbiečiai“. Tuo tarpu „darbietis“ Saulius Bucevičius, dauguma valdančiųjų ir opozicijos nė nesiregistravo balsavimui, nors sėdėjo salėje.
Gal Seimo pirmininkė, kuri yra tokių pataisų iniciatorė, kažko bijo, kad ją saugantys pareigūnai, kurie visada yra šalia, kažką mato ir girdi? – klausė V.Matulevičius.
Parlamentaras Vytautas Matulevičius stebėjosi, kaip tokie pasiūlymai išvis pasiekia Seimą.
„Tai yra pavyzdys, kai mes, lyg neturėdami, ką veikti, susikuriame darbą, o po to nerimaujame, kad laiku nebaigsime sesijos. Aš nesuprantu, kam reikia liesti ir keisti skyrimo tvarką gerai veikiančioje tarnyboje? Jei nepasitikima ministru, tai taip ir sakykime, o gal juo nepasitikima šiuo atveju todėl, kad jis ir jo vadovaujamos tarnybos labai gerai dirba? Gal Seimo pirmininkė, kuri yra tokių pataisų iniciatorė, kažko bijo, kad ją saugantys pareigūnai, kurie visada yra šalia, kažką mato ir girdi? (…) Kuo VAD išskirtinis, kad reikia jį pakelti į aukščiausią lygmenį, gal todėl, kad jis saugo dievus?“ – teiravosi parlamentaras.
Gyrėsi suderinusi su saugojamais asmenimis
L.Graužinienė atsakė, kad labai džiaugtųsi, jei jos apskritai niekas nesaugotų.
Seimo pirmininkė pati pirmininkaudama posėdžiui, kuriame buvo aptartos jos teiktos pataisos, piktinosi, kad Seimas pirmiausia balsavo dėl J.Sabatausko, o ne dėl jos pataisų.
Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius piktinosi seniai Seime nematęs tiek procedūrinių pažeidimų, kai pataisos teikiamos paskutinę minutę, įstatymo priėmimo stadijoje ir nė neprašoma dėl jų gauti Vyriausybės išvadų. Po jo pasipiktinimo Seimas balsavimu nutarė, kad išvadų prašyti tikrai nereikia ir įstatymas buvo priimtas su J.Sabatausko pataisomis.
S.Skvernelis: turėjo likti, kaip buvę
Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis šią savaitę 15min.lt teigė, kad VAD gali tapti atskiru asignavimų valdytoju, tačiau departamento vadovas turi likti atskaitingas ministrui.
„VAD gali tapti atskiru asignavimų valdytoju, dėl to nematau jokios problemos. Tačiau kategoriškai laikausi nuostatos ir pozicijos, kad VAD turi likti VRM struktūroje, o departamento direktorius turi būti pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui“, – tvirtino S.Skvernelis.
Pasak jo, kol kas visai neaišku, kodėl Seimo pirmininkei šovė į galvą mintis iš esmės keisti VAD vadovo skyrimo tvarką.
„Labai norėčiau išgirsti konkrečius ir pagrįstus argumentus, kodėl siūloma tokia pertvarka. Kol kas, deja, jų negirdėjau, negirdėjo ir visuomenė.
Ar bus geriau? Jei taip – kas, kodėl, kaip to bus pasiekta, ar bus sutaupyta lėšų, ar bus optimalesnė struktūra, efektyvesnis darbas? Dar vienas svarbus dalykas – prieš priimant tokį sprendimą privaloma Vyriausybės išvada, nes tai yra Vyriausybės kompetencija ir atsakomybės ribos. Apie ją irgi nieko negirdėjome. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus reikėtų pakeisti ne vieną dešimtį dabar galiojančių teisės aktų“, – teigė S.Skvernelis.
