Keturiems parlamentarams pasipriešinus, septyni komiteto nariai penktadienį sutiko, kad toliau komitetas šį straipsnį svarstytų tik tada, kai Seimui bus pateiktas naujas ilgalaikių išmokų įstatymo variantas. Jis parlamente registruotas tik šią savaitę ir anksčiausiai Seimui gali būti pateiktas antradienį.
Vienas socialinio modelio kūrėjų Tomas Davulis parlamentarams teigė, kad išmokų, kurios būtų mokamos darbuotojams už ilgalaikį darbo stažą vienoje darbovietėje, dydis Darbo kodekse neturi būti nurodomas.
„Kodeksas negali prisiimti sau pirmenybės nustatyti ir reguliuoti dydžius negali, nes tam būtų specialus įstatymas“, – komiteto posėdyje sakė T.Davulis.
„Sviestu košės nesugadinsi, juk mes kodekse nurodom, kad darbdavys turi atleidžiamam darbuotojui išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pagal naują ilgalaikių išmokų įstatymo variantą, darbuotojams, atleistiems dėl darbdavio kaltės ir turintiems teisę į ilgalaikio darbo išmoką, ji už 5-10 pas tą patį darbdavį išdirbtų metų siektų vieno mėnesio atlyginimą, išdirbus 10-20 metų – dviejų, o 20 metų ir ilgiau – trijų atlyginimų dydžio.
Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka negalėtų viršyti dviejų minimaliųjų mėnesinių algų (dabar MMA – 350 eurų, o nuo liepos didės iki 380 eurų).
Jeigu Seimas tam pritartų maksimali išeitinė išmoka už 5-10 metų darbą pas tą patį darbdavį siektų dvi MMA – 700 eurų (nuo liepos – 760 eurų), už 10-20 metų – keturių MMA – 1400 eurų (1520 eurų), o ilgiau – šešių MMA – 2100 eurų (2280 eurų).
Tokia išmoka tektų žmogui tuo atveju, jeigu tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis. Taip pat toks darbuotojas tuo pačiu metu galėtų gauti ir bedarbio pašalpą, jeigu jam ji priklausytų.
Ši tvarka negaliotų atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų, pavyzdžiui, savivaldybės, ministerijos, ligoninės, mokyklos ir t.t., bei iš Lietuvos banko. Jiems nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas mokėtų atleidęs darbdavys.
Šios išmokos nebūtų mokamos tais atvejais, kai darbdavys darbuotoją atleis per tris dienas ir pats jam išmokės metų atlyginimo dydžio, kaip yra nutaręs Seimas, arba pusmečio, kaip siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, darbo užmokesčio dydžio pašalpą.
Seimas per svarstymo stadiją buvo patvirtinęs A.Syso siūlytą išeitinių ne dėl savo kaltės darbo netekusiems darbuotojams mokėjimo mechanizmą, kuris šiek tiek palankesnis darbuotojams.
Pagal jį, atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 3-5 metus, iš specialaus fondo būtų mokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, 5-10 metų – dviejų atlyginimų, 10-20 metų – trijų, o daugiau negu 20 metų – keturios atlyginimų dydžio išmokos.
Seimas taip pat yra pritaręs tam, kad darbdavys atleidžiamiems darbuotojams sumokėtų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką darbuotojams, jeigu darbo santykiai su jais tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau – pusę uždarbio. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau siūlo ir tai keisti – siūlo įpareigoti darbdavius mokėti dviejų atlyginimų dydžio išeitines tiems, kurie būtų dirbę ilgiau kaip metus, o pusės atlyginimo – iki metų.
