Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas neratifikavo Lietuvos, Rusijos ir Švedijos susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų Baltijoje

Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas ketvirtadienį neratifikavo Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje.

Už ratifikavimą balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 14 parlamentarų: du „darbiečiai“ ir du Tautos prisikėlimo partijos atstovai bei 10 konservatorių-krikdemų.

Norint, kad Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių susitarimas būtų ratifikuotas, reikia 4/5, arba 113 Seimo narių balsų, nes to reikalauja Konstitucija, kai svarstomi teisės aktai, susiję su valstybės sienos ribų keitimu.

Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma BNS sakė, kad dėl sutarčių ratifikavimo būtų galima dar kartą balsuoti liepą, kai Seime bus tvirtinamas naujas premjeras ir naujoji Vyriausybės sudėtis.

„Tada Seime bus daugiau parlamentarų ir mes galėsime vėl balsuoti“, – sakė J.Razma.

Socialdemokratas Česlovas Juršėnas BNS neigiamai vertino sutarčių neratifikavimą.

„Daug buvo vargta, kol su Rusija ir Švedija buvo susitarta dėl sankirtos punktų, viskas buvo ilgai derinta“, – sakė parlamentaras.

Pasak Užsienio reikalų komiteto nario Justino Karoso, jeigu sutarčių ratifikavimo sudedamoji dalis būtų konservatoriaus-krikdemo Sauliaus Pečeliūno siūlomas specialus pareiškimas, švedai ir rusai atitinkamai sutarčių neratifikuotų.

S.Pečeliūnas, kuris balsuodamas dėl sutarčių ratifikavimo susilaikė, BNS sakė, kad už sutarčių ratifikavimą būtų balsavęs, jeigu jų sudedamoji dalis būtų gegužės viduryje Seimo priimtas pareiškimas dėl Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje.

Pareiškime sakoma, kad Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje nurodytas 1988 metų balandžio 18-osios Švedijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vyriausybių susitarimas dėl kontinentinio šelfo, taip pat Švedijos žvejybos zonos ir Tarybų Sąjungos ekonominės zonos delimitavimo Lietuva jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Dokumente be kita ko teigiama, kad Lietuva šiuo pareiškimu taip pat išreiškia savo pasirengimą sudaryti su Švedija sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo delimitavimo pagal ekonominės zonos ribų koordinates, kurių sąrašą Švedija yra deponavusi Jungtinėse Tautose.

Dabar analogišką projektą dėl sutarčių ratifikavimo Seimui bus galima teikti po pusės metų.

Tačiau galima pasinaudoti išimtimi – jeigu bus parengtas naujas projektas ir 49 Seimo nariai savo parašais jį parems bei kreipsis į Seimo valdybą, šis klausimas vėliau dar kartą gali būti įtrauktas į pavasario sesijos darbotvarkę ir galės būti dar kartą svarstomas.

Šiuo susitarimu baigiama delimituoti Rusijos ir Lietuvos jūros siena, taip pat nustatomas taškas, nuo kurio bus delimituojama Lietuvos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo riba.

Ratifikavimas reikalingas, kad būtų galutinai nustatyta Lietuvos ir Rusijos išskirtinių ekonominių zonų bei kontinentinio šelfo riba bei jos sankirta su būsima Lietuvos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo delimitavimo linija.

Sutartis buvo pasirašytos 2005 metų lapkričio 30 dienos Vilniuje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min