Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Paskutinės akcijos dienos!
Išbandyti
2022 02 24 /18:41

Seimas vieningai įvedė nepaprastąją padėtį dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

Ketvirtadienį į nenumatytą posėdį susirinkęs Seimas pritarė nepaprastosios padėties įvedimui visoje šalies teritorijoje. Už sprendimą balsavo 118 Seimo narių.
Rytinis Seimo posėdis
Seimo posėdžių salė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga“, – sakė dekretą pristatęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas šalies piliečių nepaveiks, o suteiks platesnius įgaliojimus šalies institucijoms imtims veiksmų užtikrinant šalies saugumą.

VIDEO: L.Kasčiūnas apie situaciją dėl Ukrainos: jei nebus energetinių išteklių embargo, Rusijai tai nebus atgrąsančios sankcijos

„Dekretas nėra orientuotas į Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių ar teisių varžymą, (...) dar kartą akcentuoju, Lietuvos piliečių tiesiogiai gyvenimo, premjerė laisvių, judėjimo, kitų dalykų tai nepalies“, – pabrėžė K.Budrys.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsakydama į opozicijos atstovo Vytauto Bako klausimą, kodėl nepaprastoji padėtis įvedama visoje šalyje ir neapsiribota pasieniu, teigė, jog šis statusas leis paprasčiau panaudoti valstybės lėšas, o jų gali prireikti ne tik pasienio teritorijoje.

„Yra objektyvios reikmės, kurios gali būti susijusios su platesne teritorija nei šalies pasienis, ir tam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, visų pirma kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems visoje teritorijoje reikia skirti sustiprintą dėmesį, atsižvelgiant į Kremliaus režimo įprotį tokio pobūdžio problemų įvairioms valstybėms parūpinti“, – sakė premjerė.

VIDEO: S.Skvernelis: jei daugiau šalių butų pasimokę ir po 2014 m. apginklavę Ukrainą – dabar būtų daug lengviau

Už – ir valdantieji, ir opozicija

Už nepaprastosios padėties įvedimą pasisakė ir jį savalaikiu vadino tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis reikalinga, „kad galėtume lanksčiau reaguoti į situaciją, bet ne tam, kad būtų ribojamas gyvenimas“.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis prieš posėdį žurnalistams sakė, kad nepaprastosios padėties režimas „tiek vietos administracijoms, tiek Vyriausybei padės valdyti situaciją, jeigu atsidurtume ties humanitarine krize ir reikėtų priimti gyventojus iš Ukrainos“.

VIDEO: E.Gentvilas: „679 kilometrų siena yra nebe su Baltarusija, ji yra su Rusija“

Valdančiajai daugumai priklausančio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad „nuo šio ryto de facto, ne de jure 679 kilometrų siena yra nebe su Baltarusija, ji yra su Rusija, karą pradėjusia šalimi“.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys sakė, kad „Ukraina, jos žmonės pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, Rusija čia ne prie ko, Rusija neturi jokios teisės Ukrainai nurodinėti“.

„V.Putino Rusija ir niekas kitas yra kaltas dėl šio karo. Niekas nepuolė, negrasino pulti nei Rusijos, nei Baltarusijos“, – pažymėjo G.Surplys.

Transliacijos įrašas iš Seimo:

VIDEO: 2022-02-24 Seimo nenumatytas posėdis Nr. 139

Įvykius iš Ukrainos galite sekti čia.

Prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete numatoma, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos, rašo BNS.

Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Prezidento pasirašytame dekrete taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.

Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.

Anot dekreto, tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.

Vidaus reikalų ministerija paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.

Numatyta, kad, esant poreikiui, ji gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.

Taip pat suteikta teisė pasitelkti Lietuvos kariuomenę.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau ketvirtadienį nurodė, jog Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, bus prašoma kariuomenės pagalbos.

Apribojimai piliečiams neplanuojami

Sušaukti neeilinę sesiją dėl nepaprastosios padėties Seimo valdyba nusprendė ketvirtadienį.

„Yra gautas prezidento kreipimasis, jo dekretas yra suformuluotas, kuriuo prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija <...>, šaukia Seimo neeilinę sesiją ir siūlymas būtų sušaukti šią neeilinę sesiją, ir posėdį, jau šiandieną“, – Seimo valdybos posėdžio metu pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Padiskutavę dėl laiko, parlamentarai bendrai sutarė Seimo posėdį šaukti 17 val.

Jo metu Seimas svarstys ne tik sprendimą dėl nepaprastosios padėties, bet ir rezoliuciją dėl palaikymo Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Manau, būtų labai svarbu, jog Seimas, apsvarstęs nepaprastosios padėties klausimą Lietuvoje, taip pat išsakytų savo vertinimą ir palaikymą Ukrainai, kaip daro ir parlamentai kaimynystėje“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Tarp Seimo sesijų sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima prezidentas išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti prezidento sprendimą.

Seimas, tvirtindamas prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, sumažindamas ar padidindamas:

  • teritoriją, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis;
  • nepaprastosios padėties trukmę;
  • nustatytų konstitucinių teisių ir laisvių apribojimus bei nepaprastųjų priemonių, kurios gali būti taikomos, mastą.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau ketvirtadienį nurodė, jog nepaprastosios padėties įvedimas neturėtų paveikti šalies piliečių.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Kažkokių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams tikrai šiame etape nėra reikalo numatyti. Tačiau ką reikia numatyti, tai galimybes, sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į susiklostančias situacijas infrastruktūros ar kibersaugos srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šituos klausimus spręsti“, – dėstė ministrė pirmininkė.

Prezidentas nurodė, jog, Lietuvoje įvedant nepaprastąją padėtį, siekiama sustiprinti savo išorinį saugumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius