Apie tai 15min studijoje diskutavo Seimo narė Violeta Turauskaitė, advokatų kontoros „Noor Legal“ partnerė Daiva Lileikienė ir Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas dr. Arūnas Burinskas.
Pasak V. Turauskaitės, poreikis keisti reguliavimą atsirado po Konstitucinio Teismo išaiškinimų.
„Turbūt visi prisimename, kad Konstitucinis Teismas 2024 metų pabaigoje pasisakė ir pripažino tam tikrą Savivaldos įstatymo nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai. Atsirado poreikis keisti vietos savivaldos ir viešųjų pirkimų įstatymus, kad būtų aiškiai sureguliuota, kaip turi būti sudaromos vidaus sandorių sutartys“, – sakė parlamentarė.
Ji pabrėžė, kad aiškesnių taisyklių laukia ir pačios savivaldybės. „Turime ne vieną teisminį procesą. Norisi gyventi teisinėje valstybėje ir turėti aiškius teisinius pagrindus“, – teigė V. Turauskaitė.
Vidaus sandoris – išimtis, o ne patogus pasirinkimas
Kad dabartinis reguliavimas kelia daug klausimų, pripažįsta ir teisininkai. D. Lileikienė priminė, kad Konstitucinis Teismas dėl vidaus sandorių jau yra pasisakęs du kartus – 2022 ir 2024 metais.
„Abiejuose nutarimuose labai aiškiai pasakyta, kad vidaus sandoris yra išimtis iš bendros konkurencingos procedūros. Bet kyla klausimas – ką reiškia tas išimtinis atvejis ir kaip reikėtų pagrįsti išimtinumą?“ – kalbėjo ji.
Pasak teisininkės, problema kyla tada, kai vidaus sandoriai tampa ne išimtimi, o patogia alternatyva konkurencingiems viešiesiems pirkimams. „Savivaldybės neturi ieškoti patogios pozicijos vidaus sandoriuose. Jie gali būti sudaromi tik tada, kai egzistuoja aiškūs pagrindai“, – sakė D. Lileikienė.
Ekonomistai įspėja: galima iškreipti rinką
Ekonomistas A. Burinskas atkreipė dėmesį, kad vidaus sandoriai daro tiesioginę įtaką konkurencijai rinkoje.
„Bet kokie nesklandumai ar pažeidimai gali labai skaudžiai atsiliepti konkurenciniams santykiams rinkoje. Savivaldybėms labai lengva pasinaudojant vidaus sandoriu užtikrinti neproporcingą arba garantuotą pelną savo įmonėms. Taip iškraipoma rinka“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, svarbiausia – skaidrumas ir aiškūs kriterijai. „Jeigu vykdomas vidaus sandoris, turi būti aiškios procedūros, atlikti tyrimai, o visa tai turi būti viešinama. Tik tada galima užtikrinti, kad nesuteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas“, – teigė A. Burinskas.
Naujas instrumentas – duomenimis grįsta analizė
Pagal dabar svarstomas pataisas, savivaldybės galėtų remtis trimis būdais: viešuoju pirkimu, rinkos analize arba nauju instrumentu – konkrečiais duomenimis grįsta analize. V. Turauskaitė tikino, kad tai savivaldybėms suteiktų daugiau lankstumo.
„Atsiranda naujas būdas – duomenimis grįsta analizė, kuri gali padėti savivaldybėms sutaupyti laiko ir žmogiškųjų resursų, pagrįsti, kad geriausia paslauga gali būti suteikiama vidaus sandorio būdu“, – aiškino ji. Tačiau būtent ši nauja analizės forma kelia daugiausia klausimų.
„Įstatyme atsiranda sąvoka „konkrečiais duomenimis grįsta analizė“. Ką tai reiškia? Šiuo metu niekas nežino. Paaiškės tik tada, kai bus parengta metodika“, – sakė D. Lileikienė.
Kiek viešumo bus iš tikrųjų?
Teisininkė abejojo ir tuo, ar visuomenė turės pakankamai galimybių įvertinti tokių sprendimų pagrįstumą. „Kol kas numatyta viešinti tik galutinį sprendimą, o ne pačią analizę. Bet juk kalbame apie viešuosius pinigus. Gyventojai turi teisę suprasti, kodėl pasirenkama savivaldybės įmonė, o ne konkurencingas konkursas rinkoje“, – kalbėjo ji.
V. Turauskaitė savo ruožtu pabrėžė, kad savivaldybės nėra suinteresuotos neskaidrumu. „Tikrai nemanau, kad savivaldybės siekia neskaidrumo. Kiekvienas siekia geriausios kokybės už priimtiniausią kainą“, – sakė ji.
Didžiausi ginčai šiuo metu kyla dėl komunalinių paslaugų ir keleivių vežimo sektorių. Pasak D. Lileikienės, būtent ten konkurencija yra aktyviausia. „Tai rodo, kad tose rinkose potencialiai yra konkurencija ir privatūs teikėjai nori dalyvauti“, – sakė ji.
Tuo metu V. Turauskaitė ragino nepamiršti regionų specifikos. „Reikia atskirti didmiesčius ir mažesnes savivaldybes. Esu iš Kretingos – pas mus konkurencinė rinka tikrai mažesnė nei Vilniuje ar Kaune“, – sakė parlamentarė.
Ar vidaus sandoriai gali būti naudingi?
Ekonomistas A. Burinskas sutiko, kad mažesniuose regionuose vidaus sandoriai gali būti racionalus sprendimas. „Kartais tai vienintelė išeitis, nes mažos apimties paslaugos gali būti tiesiog neefektyvios rinkoje“, – sakė jis.
Vis dėlto ekonomistas perspėjo, kad būtina labai tiksliai apskaičiuoti kaštus ir užtikrinti, kad sistema neskatintų neefektyvumo. „Reguliavime neturi būti tokių momentų, kurie leistų įmonėms naudotis sistema ir tiesiog išleisti daugiau vien todėl, kad vis tiek sumokės vartotojas“, – teigė A. Burinskas.
D. Lileikienė prognozuoja, kad net ir priėmus naujas pataisas teisminių ginčų greičiausiai nemažės. „Jeigu tikrasis motyvas bus surasti būdą, kaip pagrįsti vidaus sandorį, o ne įsitikinti, kas geriausia gyventojams, tada problemos niekur nedings“, – sakė ji.
Pasak teisininkės, tam tikruose sektoriuose konkurencija jau dabar yra labai stipri.
„Pačiuose pelningiausiuose, milijoninės vertės sandoriuose užverti kelią konkurencijai ir sakyti, kad tik savivaldybės įmonė gali teikti geriausias paslaugas, draustų ir Konstitucija, ir mūsų teisinė sistema“, – pabrėžė D. Lileikienė.
