„Seimo kanceliarijos struktūrinė pertvarka vyksta vykdant Seimo valdybos sprendimą, kuriuo Seimo kanclerės Daivos Raudonienės teikimu parlamento vadovybė patvirtino atnaujintą Seimo kanceliarijos struktūrą. Iš esmės pertvarka vyksta pagal planą“, – BNS informavo Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Iniciatorių teigimu, pagrindinis reformos tikslas – pagerinti padalinių vidinę komunikaciją, veiklos koordinavimą. To siekiama mažinant vadovavimo grandžių bei vadovų pareigybių skaičių.
Šiuo metu Seimo kanceliarijoje yra 75 vadovų pareigybės, jų siekiama sumažinti iki 50, vadovų pareigybės po pertvarkos sieks apie 10 proc. visų darbuotojų skaičiaus.
Kita vertus, bendras kanceliarijos darbuotojų skaičius nesikeis.
Numatyta, kad nebeliks Finansų, Parlamentinių tyrimų, Informacijos technologijų ir telekomunikacijų, Tarptautinių ryšių departamentų. Kai kurie iš jų taps savarankiškais skyriais, kai kurie bus priskirti kitiems departamentams. Pavyzdžiui, Seimo informatikai bus priskirti Veiklos administravimo departamentui, kuriam taip pat priklausys pastatų administratoriai, sandėlininkai vairuotojai, už viešuosius pirkimus atsakingi darbuotojai ir pan.
Po Seimo kanceliarijos pertvarkos turėtų likti Dokumentų, Teisės, Veiklos administravimo bei Informacijos ir komunikacijos departamentai, Finansų, Personalo, Tarptautinių ryšių ir Vidaus audito skyriai, Seimo posėdžių sekretoriatas, Seimo kanclerio biuras, komitetų biurai bei komisijų sekretoriatas.
„85 proc. darbuotojų jokių pokyčių nenumatyta arba keičiasi tik pareigų pavadinimas (pareigybės kategorija ir suteikta kvalifikacinė klasė nesikeičia). Apie pareigų pavadinimo pasikeitimą jie informuojami raštu“, – teigiama Seimo atsakyme BNS.
Anot jo, struktūros pertvarka palies apie 15 proc. kanceliarijos darbuotojų, iš jų apie 12 proc. darbuotojų dėl padalinių jungimo ar atskyrimo keičiasi funkcijos. Jie informuojami apie tai ir siūloma tęsti darbą pakeitus pareigybių aprašymus. Tik apie 3 proc. darbuotojų pareigų po pertvarkos nelieka.
Daugumai tokių darbuotojų žadama pasiūlyti pareigas Seimo kanceliarijoje, tačiau neatmetama galimybė, kad į naujų departamentų direktoriaus pareigas bus skelbiami konkursai.
Daugumai tokių darbuotojų žadama pasiūlyti pareigas Seimo kanceliarijoje, tačiau neatmetama galimybė, kad į naujų departamentų direktoriaus pareigas bus skelbiami konkursai.
Kaip teigiama BNS atsiųstame rašte, jei struktūrinės pertvarkos metu naujai suformuotų padalinių vadovų pareigybių aprašymuose bus nustatyti specialieji reikalavimai, kurių dabartiniai vadovai neatitinka, bus skelbiami konkursai nurodytoms pareigoms eiti.
Jei dabartiniai vadovai tokius reikalavimus atitiks, jiems bus siūlomos nurodytos pareigos. Tuo atveju, kai reikalavimus atitinka keli asmenys, vieną iš jų pasirenka vadovas.
Ši Seimo kanceliarijos pertvarka sukėlė dalies politikų kritiką. Parlamento opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė nesuprantąs, ką ji duos ir įžvelgė norą į aukštus postus Seimo kanceliarijoje pasodinti Darbo partijos atstovus.
„Pagrindinis klausimas, į kurį bandžiau gauti atsakymą, kokio rezultato iš tos reformos yra tikimasi. Ir neišgirdau jokio atsakymo, išskyrus tai, kad reikia suprasti, jog kai kurių dabartinių departamentų vadovų darbas galbūt nepatenkina dėl kokių nors priežasčių. Jiems būtų siūlomos žemesnės pareigos, ir tada atsivers erdvė ieškoti kandidatų į tuos postus. (...)
Prisiminus kai kurias ministerijas, ypač valdomas Darbo partijos, tai yra labai paplitusi praktika. Po to tuos postus užima tos partijos atstovai, tariamai atrinkti sąžiningo ir skaidraus konkurso būdu“, – BNS sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, pertvarka atliekama skubotai, ji esą neaptarta nei su komitetų, nei su frakcijų atstovais.
Seimo kanceliarijos duomenimis, čia dirba apie 500 žmonių.
