Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 11, 11:41 Atnaujinta 2022 01 11, 12:37

Seime – pirma žalia šviesa dėl privalomų skiepų dviem darbuotojų grupėms

Vyriausybė Seimui pateikė ir skubos tvarka svarstyti paprašė įstatymo pataisas, numatančias prievolę pasiskiepyti nuo COVID-19 dirbantiems sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse. Kaip aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, toks reglamentavimas atitiktų konstitucinius principus. Po pateikimo Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, jie bus svarstomi toliau.
Gydymo įstaigoje
Gydymo įstaigoje / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Už Seimui pateiktas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas balsavo 70 parlamentarų, 37 buvo prieš, 11 susilaikė. Pataisų svarstymo data numatyta po savaitės.

Įstatymo pakeitimais numatoma pareiga asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos.

Pasiskiepyti nebus privaloma, jeigu darbuotojai to negali padaryti dėl medicininių priežasčių ar yra persirgę COVID-19 ir nuo jos patvirtinimo nepraėjo 210 dienų.

Nepasiskiepiję medikai ir socialiniai darbuotojai kontaktiniu būdu negalės dirbti. Jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus. Jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra, darbuotojas bus nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio iki tos dienos, kol pasiskiepys.

„Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys su tokiu darbuotoju turės nutraukti darbo sutartį“, – numatoma įstatymo pataisose.

Numatyta, kad tokie pakeitimai įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Dvi sritys

Pasak įstatymo pataisas Seimui pristačiusios sveikatos apsaugos viceministrės A.Bilotienės-Motiejūnienės, skiepytis privalėtų darbuotojai, dirbantys darbus ir užsiimantys veikla keliose srityse:

  • asmens sveikatos priežiūros (ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir šiose įstaigose valymo, maitinimo paslaugas teikiantys darbuotojai);
  • socialinių paslaugų (ne tik dirbantieji socialinių paslaugų įstaigose, bet ir, tarkime, asmeniniai asistentai).

„Šios sritys pasirinktos, nes dirbant ir vykdant veiklą jose labai sudėtinga arba neįmanoma išvengti tiesioginių kontaktų su pacientais ar asmenimis, kuriems teikiamos socialinės paslaugos. Tai – vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Pacientams ir asmenims, kuriems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, socialinės paslaugos, yra galimybė užsikrėsti COVID-19 liga, ir ypač rizika dėl amžiaus ar sveikatos būklės, ir dėl to negali būti skiepijami pacientai ar slaugos, globos asmenys, dėl kitų asmeninių kontraindikacijų. Dar vienas elementas – šiose srityse yra nemažai protrūkių, be to, prisidėjus omikron matome jų padidėjimą“, – Seimo plenariniame posėdyje aiškino A.Bilotienė-Motiejūnienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė

Pasak jos, reikalavimas tam tikriems darbuotojams būti pasiskiepijusiems atitinka Konstitucijos 28 straipsnį.

„Kuris numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.

A.Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, tai atitinka ir Konstitucinio Teismo doktriną dėl teisių bei laisvių ribojimo.

Ji aiškino, kad visas reglamentavimas nustatomas įstatymu, juo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti ypač svarbių viešųjų paslaugų teikimą, nenustatomas privalomas skiepijimas, o nustatoma darbo ar veiklos sąlyga būti pasiskiepijus.

Toks reglamentavimas esą būtinas, nes savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama užtikrinti, kad socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teiktų pasiskiepiję asmenys.

Parlamentaras Domas Griškevičius pastebėjo, kad minėtų sričių darbuotojai, buvę priešakinėse skiepijimosi nuo COVID-19 linijose, dabar pastatomi į tam tikrą nepatogią padėtį.

Jis klausė apie kompensacinį pacientų žalos mechanizmą. A.Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, šis klausimas svarstytas Vyriausybėje, pateikta išvada.

„Pritariame, kad būtent pandeminei vakcinai turėtų būti kompensacinis mechanizmas. Jis yra pasiūlytas, kad galėtų būti iš valstybės lėšų. Taigi pritartume, kad su šituo įstatymu projektu galėtų – gal netgi ir turėtų būti priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimas. Pagal kurį galėtų kreiptis asmenys, kuriems yra pašaliniai reiškiniai trejus metus – tai yra ir prieš įsigaliojimą, ir po įsigaliojimo praėjus.

Bet tai turi būti atitinkamai sunkūs sveikatos sutrikdymai. Pavyzdžiui, turi būtinai pakliūti į ligoninę. Mes nekalbame apie lengvus (pašalinius poveikius – 15min): pakilo temperatūra, atsirado alerginė reakcija – bėrimas“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė.

Seimo narys Tomas Tomilinas teiravosi, kodėl žlugo savanoriško vakcinavimosi kampanija, kur pagrindinės klaidos, kad net medikus reikia versti skiepytis.

A.Bilotienė-Motiejūnienė aiškino, kad savanoriškas vakcinavimas nepakankamas, o greitai plintant omikron atmainai laiko laukti nebėra. Ji minėjo, kad ir kai kuriose kitose šalyse šių sričių darbuotojams numatytas privalomas skiepijimasis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Parlamentaras Mindaugas Puidokas klausė, kodėl renkamasi prievartinio skiepijimo kelią, kai, plintant omikron, serga ir skiepyti, ir neskiepyti žmonės.

„Latvijoje pasirinkus prievartinį kelią iš švietimo sistemos išėjo 1200 žmonių. Šiuo metu Lietuvoje reikalingas kiekvienas gydytojas. Absoliuti dauguma yra arba pasiskiepiję, arba persirgę. Tai kokia logika imtis prievartos tuose sektoriuose, kuriuose ir taip turite puikią statistiką. Juk problema yra visai kita. Ministras Arūnas Dulkys labai aiškiai įvardijo, kad omikron atmaina neturime nė vieno hospitalizacijos atvejo, neturime nė vieno sunkaus atvejo. Vadinasi, žmonės persirgs ir natūralus imunitetas bus įgytas.

Kokia prasmė vėlgi taikyti prievartą, jeigu Sveikatos apsaugos komitete Seime ekspertai aiškiai įvardijo, kad skiepo efektyvumas nuo omikron – 30 procentų“, – Seimo plenarinio posėdžio metu sakė jis.

A.Bilotienė-Motiejūnienė atsakė, kad kalbama ne apie priverstinį, o privalomą vakcinaciją. Ji aiškino, kad skiepo efektyvumas su laiku mažėja, reikalinga stiprinamoji vakcinos dozė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

O minėtų grupių darbuotojai, kaip pažymėjo sveikatos apsaugos viceministrė, dirba su pacientais, kurie, tarkime, yra po transplantacijos, guli reanimacijose, turi kelias gretutines ligas.

Be to, ji akcentavo, kad pasiskiepiję žmonės serga lengviau, rečiau miršta nuo ligos.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad visais įmanomais būdais turime mažinti rizikas, o privalomas medikų bei socialinių darbuotojų vakcinavimas tam yra būtinas.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sakė, kad nepalaiko privalomo skiepijimo. Jis akcentavo, kad nenorintiems skiepytis darbuotojams turi būti sudarytos galimybės testuotis.

Akcentuoja skiepų apsaugą

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas parengė Sveikatos apsaugos ministerija.

Aiškinama, kad pastaruoju metu sparčiai plinta omikron atmaina.

Kaip rodo Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis, ji sklinda 3–5 kartus sparčiau nei kitos.

„Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims stiprinamoji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus“, – dėstoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.

Jame taip pat teigiama, kad paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties. Be to, jų galimybė platinti virusą yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min